Story

  1  1|       visų išreikšti neišgalėjau, tad taikus skaitytojas dovanos
  2  3|      tuose Uksiniuose pamariuose, tad latviai, būdami maskolių
  3  3|           antėjo ir juos nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų Žemaičių
  4  3|     likusiųjų žemaičių, lietuvių, tad nuo to, jog, nuo kelių šimtų
  5  3|           ir siaustės; tų negavę, tad iš liepos lunkų demblius
  6  3|          nuo neprietelių gyniojo, tad žemaičius ir kalnėnus, arba
  7  3|           dvilinkos ar trilinkos, tad jos buvo atstu nuo namo.
  8  3|         kuknę per sieną išvestas, tad didesnę tenai ugnį kūrino
  9  3|      troboje stiklo langų nebuvo, tad galutinėj ir šalutinėj sienoje
 10  3|         netalpino javų ar pašaro, tad krovė ant lauko į žagus
 11  3|            Jei alkieriaus nebuvo, tad po galutiniais ar šalutiniais
 12  3|           kaip daug žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu, nuo žemės,
 13  3|           ar vieną namą teturėjo, tad įnamiu vadinos. Vardas kiemo
 14  3|          sau giriose butas įkūrę, tad vadinos Rudaičiai, Mėmaičiai,
 15  3|       namus atsekti; jei ką vežė, tad rogėse ir šlajose. Antrasis
 16  3|        būt taip dirbąs, kaip sau, tad kiti tuojau tyčiojas iš
 17  3|           jei tam kartui ją virė, tad buvo vanduo, su miltais
 18  3|            svodboms, arba kozoms, tad, kaip viršiau minavojau,
 19  3|           vilkais giriose grūmės, tad motriškosios, namie palikusios,
 20  3|   nepakako ir dar įskrendę rodės, tad motinos pačios, nuo darbo
 21  3|            tą vis sau paturėjo ir tad tesiskiedė nuo tėvo namų,
 22  3|           juodu viens antrą mėgo, tad jaunasis, paskyręs vyrą
 23  3|    nesibaidė jo ir sutiko ant to, tad patys, pakvietę du, tris
 24  3|         ką piršlys buvo kalbėjęs, tad nuotaka davė ranką jaunikiui,
 25  3|          pusė atsakytų nebtekėti, tad tėvai atsakančiosios pusės
 26  3|            jei to geruoju nedarė, tad, į tiesą ištikus, per sūdą
 27  3|         tas dingos visados naktį, tad jaunojo namiškiai, išgirdę
 28  3|         vienos kojos nepastovėjo, tad namiškiai išstūmė jį laukan
 29  3|       begeriant, kitiems įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedė.~   
 30  3|        minavoti vaistai nemačijo, tad, iš šventos ugnies išsėmę,
 31  3|        darė, jei ir tas nemačijo, tad patys save aukavo dievams,
 32  3|        šalia per jūrą beprekioti, tad, nebgaudami nė nuo kur geležies
 33  3|        atentė nuspręs teisybę, ir tad ne tam bus gėda, kurs norėjo,
 34  3|          svietas kad buvo geidęs, tad pradėjo jis stigavoti, jog
 35  3|      pasitinka daug važiuojančių, tad toksai biaurus yra braškesys -
 36  3|       krūmai dar tankūs pasiliko, tad, šiaudais apkreikę, per
 37  3|         ąžuolai ir tiems pavėdūs, tad pačių medžių nekerta, bet
 38  3|        lig 8 dienos šilo mėnesio, tad veltui jis lauks brandos
 39  3|          to kurs nenorėtų daryti, tad rykštėmis dybavoja tol,
 40  4|          visą gyvį šiame pasauly, tad niekas nebūt veisęsis ir
 41  4|           permanę lietuvių kalbą, tad būt žinoję, jog jų kalboj
 42  4|      dievas, Jupiteriu vadinamas, tad nesistebėsim, jei lietuvių
 43  4|          vergauti, kaip gyvojant, tad nebūt taip giedoję laidodami.
 44  4|     paskiau dėjo daiktus į kapus, tad ne dėl atenčio darbo, bet
 45  4|          kad kielė ledą išspiria, tad pasirodo lauke ir krūmuose
 46  4|    reikalaujančios aukos negavęs, tad paskui krauju tiktai begalima
 47  4|        leliuo, tai tyčių darbas". Tad didžturtė, vildamos turtingesne
 48  4|        savo koja tą šventą vietą, tad reikėjusi jo krauju dievus
 49  4|      gerbiamas girias ir lieknus, tad ne dėl jų šventybės, bet
 50  4|       daro kalnėnai ir žemaičiai, tad tą patį darė ir kitą kartą
 51  4|       visų gražųjį medį pakirtęs, tad svietas pradėjęs kirsti,
 52  4|       liekno buvę atėję kirsdami, tad sutikę visų dideliausiąjį
 53  4|     negyvo daikto, bijos užgauti, tad tuo tarpu vienas pradrįsęs
 54  4|         ronos negalėjęs parodyti; tad vėl sukibę visi ąžuolą kirsti,
 55  4|          tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir
 56  4|         pradžioje savo įsikūrimo, tad ir jų kunigai neniekino
 57  4|    įsakymus kūrėjų kūrėjo skelbė, tad lazdos nedėvėjo, bet kitą
 58  4|      atliekama buvo karėn einant, tad, pabengus ją, vaideliotai
 59  4|            jei kana kados nulijo, tad tą turėjo už dievų rūstybę.
 60  4|         toje noty reikėjo elgtis, tad, rodydamas svietui, jog
 61  4|      tenai padėjo duoną ir taurę. Tad prie aukuro ir stabo, šėtre
 62  5|           ant žemės nenukrintant. Tad pripylė vėl midaus kaušą
 63  5|            Jei javai buvo nevykę, tad maldavo Perūną, idant stiprintų
 64  5|           ant žiemos įsikūrus, nu tad dėkavojo įkūrėjui viso savo
 65  5|            beje, patiną ir pačią. Tad žyniai ėmė melstis tylu
 66  5|     neprietelių mus saugojot". Nu tad kepė ir virė mėsą pamuštųjų
 67  5|       antra zedliaus neprimynusi, tad atentį metą vylės didžios
 68  5|         su kaire palytėjo zedlių, tad reiškė atentį metą nevyksiančius
 69  5|           darė. Jei tas nemačijo, tad kunigai, nuėję į pažinyčį
 70  5|          pirkšnys nieko nemačijo, tad gentys suėję teiravos tarp
 71  5|     gentims pasirodė nebišgysiąs, tad ligonis, jei turėjo vaikų,
 72  5|           neprietelių pergalėjęs, tad, ant geležies grandies sumovę,
 73  5|           visų prastasis it arti, tad lydėtojai raiti nokės, ir,
 74  5|       nabaštikas buvo vargdienis, tad išdėliojo pinigus tokiu
 75  5|          lauke netyčiomis sulojo, tad tuojau tarė, jog kokia noris
 76  5|          padėjo antrus valgius ir tad lydėtojai suėję užstalėj
 77  5|           dūšelėms trokštančioms, tad patys susėdę ėmė valgyti
 78  6|           dievu, teturi darbo, ir tad tiktai tepasirodė svietui,
 79  6|           tokių karvedžių pateko, tad jie ilgainiui pasavino tą
 80  6|         būtinai svietą nudrausti, tad išmintingu broliu, numanydamu,
 81  6|        dar nebuvusi visa atlikta; tad kūrėjų kūrėjas prabilęs
 82  6|       liepęs Brutenis uždegti ją. Tad vėl ėmęs pats svietui sakyti: "
 83  6|        dabar kad aš jus laiminu". Tad abudu seneliu susikibusiu,
 84  6|        karę, jei kurs neištraukė, tad didysis kunigaikštis atdavė
 85  6|           jis buvo vardu Miknius, tad jo buta vadinos Mikniškė,
 86  6|          atsikieminėję pragyvenę, tad tie kiemai taip pat vadinos
 87  6|           pats pasirodė neteisiu, tad tas paliko to vergu, kam
 88  6|       užmušti; jei to šis nedarė, tad šiam kaltasis turėjo vergauti,
 89  6|         kad ėmė svietą krikštyti, tad lygiai pradėjo ir vergti.
 90  6|        arba daikto apent atgauti, tad tuo įtenkino abydytasis,
 91  6|          gyvulį ar daiktą atimti, tad turėjo, nuėjęs prie abydytojo,
 92  6|          tėvūno su vyrais netiko, tad atjojęs didysis kunigaikštis
 93  6|           neparodė, ką stigavojo, tad abydytasis galėjo skundėją
 94  6|         ynos tiesos nepasakyčiau, tad, dieve, paversk mane į šią
 95  6|           gavęs; jei buvo jautis, tad pamušus mėsa dalijos, jei
 96  6|           vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti,
 97  6|           to jis nenorėjo daryti, tad atentį metą pirmąjį spietlių
 98  6|         viršiau minavotu pragumu, tad mažasis sūnus paliko butoje
 99  6|           sūnai paliko visi maži, tad dalijos tėviške tarp savęs
100  6|         Jei tėvai bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių, kurs,
101  6|          jei paliko mažus vaikus, tad pavedė jų globą savo visų
102  6|         numirtų, vaikų nepalikęs, tad gentys vyriškio turėjo marčią
103  6|           Jei viens antrą užmušė, tad užmuštojo gentims valna
104  6|           užmušėjas juos numaldė, tad jis užmuštojo gentims turėjo
105  6| iškernojęs, jei to sūde neparodė, tad pats, ten pat po suolu palindęs,
106  6|     nukalto mažesniuose darbuose, tad mokėjo pinigus, kuriuos
107  6|          13 ir 14 amžiuje buvusį, tad aiškiau dar regėsim jos
108  6|       Ryžęsi tenai ant ko norint, tad paskui leido visų išmintinguosius
109  6|        žmona savo vyrą kernojusi, tad pirma su rykštėmis ją plakę,
110  6|        amžiuje būdama tą dariusi, tad tokią ugny sudeginę, jei
111  7|   kumelėlės į bažnyčią ar į mugę, tad velijas pėsčias beeinąs,
112  7|          tokių kailių nepasitiko, tad tokiu pat būdu apsimovė
113  7|    vasaros laiku žygiuoti į karę, tad pėstieji kėlės per upes,
114  7|          geležies šarvus nudurti, tad pačiu kestės galu dunksterėjo
115  7|          jei peršoko neužkliuvęs, tad griovy lygiai su arkliu
116  7|         griovy dar gyvas palikęs, tad turėjo ropoti ant sienų
117  7|        jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingyje
118  7|        nuo neprietelių antpuolių, tad su tokia smarkybe ėmė laužtis
119  7|          baimės vergybos kariavę, tad, laidodami savo nabaštikus,
120  7|         keletą vyresniųjų sugavę, tad lėmė, kurs būt vertesnis
121  7|       atmonas kariaudamas kritęs, tad jo minavonei visa tauta
122  7|   kantrybe ir buklumu tesižymino, tad ir kareiviai tais pačiais
123  7|     ilgainiui, jei dėvėjo balnus, tad būtinai iš vieno medžio
124  7|        prieš neprietelių traukti, tad pirma teiravos ir jautojos
125  7|          žvalgytoją, arba špiegą, tad, pririšę jį prie medžio,
126  7|         kraujas čiurkšliu tekėjo, tad toj karėj vylės laimės,
127  7|           bet jei kraujas sulojo, tad reiškė sau atenčioj karėj
128  7|       lauždamas tratino po savim, tad veikiai sukos šalin, nesgi
129  7|      visaip norėjo juos nuvergti, tad ir šie atkaliai, norėdami
130  8|      tenai savo liuosybą glemžti, tad regima bus, jog žemaičiai
131  8|        reikia minėti, jei kūrino, tad dievus garbindami). Tame
132  8|      Možaisiko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos prekyba, kaip saikiau,
133  8|          nuometai nuo mūsų galvų, tad jūs nebatginsit jų su savo
134  8|           ant skaninių ir lepumų, tad prasimanė laukus prie savo
135  8|       rauslioti, jei to neturėjo, tad reikėjo eiti prie didžturčio
136  9|     lazdelė nepatogi buvo dėvėti, tad tą įkapotą lazdelę sugraižė