Story

  1  3|       arba giruliais. Indijonimis vadino juos rasi nuo to, jog svietas
  2  3|    senovės raštininkai stigavoja. Vadino kiemarionimis užvis tuos,
  3  3|        šiaurę linkan gyvenančius, vadino skitais, arba kailinuočiais,
  4  3|        tankiau lig paskuojų laikų vadino juos getais, kaip tuojau
  5  3|    pietinėj įšleitėj gyvenančius, vadino getais, arba tyrų getais,
  6  3|        kalnėnus ir žemaičius, dar vadino. Tankiai taip pat vadino
  7  3|          vadino. Tankiai taip pat vadino tuos getus, arba lietuvius,
  8  3|   nepermanydami kalbos vis gudais vadino, kuri ilgainiui išsiplėtė
  9  3|          kokiais vardais grekonys vadino lietuvius, pietinėj įšleitėj
 10  3|         vardais kiti prašaleičiai vadino lietuvius, gyvenančius šiaurinėj
 11  3|      Daugavos šiaurės raštininkai vadino Sambija, nuo lietuviško
 12  3|         Samaite vietoje Žemaitei. Vadino dar ir paskiau tą kraštą
 13  3|            o gyventojus to krašto vadino Samländer, tai yra žemaičiai,
 14  3|       pajūriais. Kiti raštininkai vadino Žemaičių kraštą Ritland,
 15  3|        išėję Rymo kariauti, todėl vadino tą kraštą rytų kraštu, arba
 16  3|           ir tais pačiais vardais vadino, pridėdami savo žodį land -
 17  3|          rytus gyvenančių. Paskui vadino jį būtinai teutoniškai Oestland -
 18  3|         kraštas. Kiti raštininkai vadino vardu, taip pat iš dviejų
 19  3|        šiai dienai yra vadinamas. Vadino dar žemgaliais tuos gyventojus
 20  3|       gyvenančius lig upei Gaujai vadino latviais iš pagadinto vardo
 21  3|          Latvija. Dar juo į rytus vadino kraštą Letgalija, tai yra -
 22  3|          baltaisiais gudais. Kiti vadino Žemaičių kraštą, pajūry
 23  3|           Žemaičių jūrą Rusų mare vadino, o jos pajūrių gyventojus
 24  3|         Nemuno, Ventos ir Nevėžio vadino medininkais nuo to, jog
 25  3|  juodgirėnais vadinos. Patys save vadino lietuviais, kalnėnais, arba
 26  3|           lotyniškai, tie visados vadino lietuvius, kalnėnus ir žemaičius,
 27  3|  Lybiešiais, lotyniškai Livonija, vadino.~    Paskiau, kad vokiečiai
 28  3|       pirmiau tuos tiktai kuriais vadino, kurie ugnį ant dievo garbės
 29  3|         Sarmatų jūra prašaleičiai vadino, o gyventojus, apsukui gyvenančius,
 30  3|          Parusija, arba Borusija, vadino, dėl to vien, idant nežinovams
 31  3|       kartais Gudonija (Chodania) vadino, jog tenai gudai buvo įsidanginę.~
 32  3|       gyvenimą tvaru, arba dvaru, vadino, kursai pradžioj iš virbų
 33  3|          ant to slygo, tą ištižiu vadino; varguose kantrybę ir stangybę,
 34  3|     klestėjo, broliais viens kitą vadino. Raštininkai tų gadynių
 35  3|         eidamos kur toli tesiėmė; vadino dar jį sage, arba sage,
 36  3|         kurią dar tankiau vilnone vadino tai buvo didelis vilnonas
 37  3|           sakiau, sage, arba sage vadino, kuria lynant ar dergiant
 38  3|        tošėmis nuvyturti, kuriuos vadino trimitais, jog iš trijų
 39  3|           kaip viršiau minavojau; vadino juos dar sutartiniais nuo
 40  4|           pirmąjį šilimos įkūrėją vadino Perūnu, arba Perkūnu, nuo
 41  4|        neauga. Nuo tos jo malonės vadino jį Tečiu, arba Tičiu, arba
 42  4|           ugnies tedėvimas, todėl vadino jį Kūre, arba Kūrioniu,
 43  4|         ir kutino visą sutvėrimą. Vadino jį Bočiu, arba Večuoju Tėvu,
 44  4|         jog jis pirm viso gyvojo. Vadino jį Žiubriu nuo žodžio žiburys,
 45  4|          visam pasauliui žiubino. Vadino jį Praamžiu nuo žodžių pra
 46  4|         žinomo, tai yra be laiko. Vadino jį taip pat Aukštėju, arba
 47  4|        beje, danguje, gyvenančiu. Vadino jį Visagysčiu, arba Gyveleižiu,
 48  4|         visiems gyvybą duodančiu. Vadino jį taip pat Visgamtu, arba
 49  4|            arba gamtą veisiančiu. Vadino jį Aukopirmas nuo žodžių
 50  4|      pirma aukauti arba garbinti. Vadino jį Labdariu nuo žodžių labas
 51  4|        jog jis visiems labą darė. Vadino jį Likyčiu nuo žodžio likumas,
 52  4|        meilę tarp žmonių antturi. Vadino jį Derintoju nuo žodžio
 53  4|          nebūt veisęsis ir augęs. Vadino jį Duotonu, arba Duotoniu,
 54  4|        visą labą suteikė svietui. Vadino jį Žvaigždyksčiu nuo žodžių
 55  4|           į pasaulį žiburį leido. Vadino jį Lielu, beje, didžiu,
 56  4|           didžiu, nuo jo galybės. Vadino jį Sutvaru nuo žodžio sutverti,
 57  4|      išperėjęs šį pasaulį, nuo ko vadino jį taip pat Pergrūdžiu nuo
 58  4|      gyvuliai mito, nuo to paties vadino jį Žemperiu, jog jis žemę
 59  4|           arba seimyną, išperėjo. Vadino jį Godu nuo žodžio goda,
 60  4|       kaip jei dangaus aukštybes. Vadino jį Žempačiu nuo žodžių žemė
 61  4|           per žodį visur esančiu. Vadino dar Perūną Viršaičiu nuo
 62  4|           pasaulio rėdo ir valdo. Vadino jį dar debesų Bangiotoju
 63  4|      darganos kilo per jo galybę. Vadino jį didžiuoju Šeimininku,
 64  4|         tuo, ko vien kam reikėjo. Vadino jį Namėju nuo žodžio namėjis,
 65  4|        visados savo namuose buvo. Vadino dar jį Viešpačiu nuo žodžių
 66  4|        savo galybe veikė ir darė. Vadino jį Panu, arba Ponu, nuo
 67  4|       pats vietoje mano vyriškis. Vadino jį Prigirsčiu, kurs šaukiančius
 68  4|     viršiau, jog žemaičiai Perūną vadino Kūrėju ir jį patį, ne saulę,
 69  4|        arba įkūrėją šio pasaulio, vadino ir ugnia jį garbino.~   
 70  4|     senovėj tarp visų kitų tautų, vadino įsikūnijimą savo didžiojo
 71  4|    reikalavusi dėl savo išganymo; vadino tokias dūšias vėlėmis nuo
 72  4|           ugnį smilkalus mėčioti. Vadino jį, kaip sakiau, Jore, nesgi
 73  4|      krūmuose Jorė, beje, žalesa; vadino jį Sausjurgiu ar Šlapjurgiu,
 74  4|       visų pirmąją garbina; todėl vadino jį dar Ganykliu, Bandganiu,
 75  4|      stovylos pavėdus į numirėlį. Vadino jį Smerčiu, arba Giltine,
 76  4|          vienus didžiai didelius, vadino juos karaliais arba valdymierais
 77  4|          jų veikaluose; tą galybę vadino Laima, nuo žodžio lemti.
 78  4|        gerąją galybę, arba Laimą, vadino Krūvine nuo žodžio krauti,
 79  4|           krauna, žiedus krauti". Vadino Vaisgamta, jog gamtą, arba
 80  4|            be alaso, be tranksmo, vadino Žvaigždūnoke, jog žvaigždes
 81  4|      teturėjom". Jei raugas vyko, vadino ją Raugutine. Vadino Guže
 82  4|        vyko, vadino ją Raugutine. Vadino Guže nuo žodžio gužuoti,
 83  4|         arba darydama nuopuolius; vadino ją Giltine, Suka, Mogile;
 84  4|       sako, - it laumės nujotas". Vadino ją Kauke, arba Gauke, jog
 85  4|          vogė, o kitam juos davė. Vadino ją taip pat Žvaigždūnoke,
 86  4|      kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino, arba giriose ir šėtruose
 87  4|           Kad tuo tarpu anie taip vadino, kaip šiandien kad vadina,
 88  4|      altorius, ant kalnų, kuriuos vadino auko kalnais, arba alko
 89  4|          vergybos, kuriuos nuo to vadino viršaičiais arba šventbroliais
 90  4|       jautojos ir teiravos. Todėl vadino jį viešpačiu, jog jis vienas
 91  4|       kurį nuo taip oraus amžiaus vadino balta galva, kaipogi šiandien
 92  4|           darbus, kuriuos abelnai vadino vaideliotais, arba vaidelietais,
 93  4|       darbus nėra žinoma. Paskiau vadino juos dvarionimis, gudiškai
 94  4| viršininkai; regis, jog tuo vardu vadino ne kitus kunigus, bet viršiau
 95  5|       minavonei mirusiųjų, dėl to vadino ją ilgėmis, it būt ilgėdamies
 96  5|           kritusiųjų, kurią maldą vadino raudine. Tokia daba šiandien
 97  5|       metus o bengdami senuosius. Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti,
 98  5|          didumą garbės mirusiojo; vadino jį šventu rogu todėl, jog
 99  5|        pinigą gavo. Tokį noksenos vadino trėsena, nuo žodžio trėsti,
100  5|       darė jam vėl atminimą, kurį vadino devintinėmis, minėdami,
101  6|       pradėjęs apie tą jį mokyti, vadino jį kūrėjų kūrėju, arba kūrėtoju,
102  6|          reikale tą darbą atliko, vadino kūrėjų kūrėjais, kurie paskiau,
103  6|          paprastai jį balta galva vadino, kaipogi šiandien dar senu
104  6|      paskui tyčiodamies lietuvius vadino skurczypałka, tai yra sukurčiaus
105  6|           minavojau. Prašaleičiai vadino jį krive krivaičiu, būk
106  6|           žyniais, arba kunigais, vadino, tarp kurių vienus pats
107  6|           atmono, prasidėjo, kurį vadino jau karvedžiu nuo to, jog
108  6|        žalas ir abydas padarytas. Vadino jį didžiuoju gaspadorium,
109  6|          ir kraštą tokio sau pono vadino valstybe; kartais tą valdymierą
110  6|   valstybe; kartais tą valdymierą vadino ponu, nuo žodžio paats,
111  6|    nepermanydami lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais,
112  6|         paprastai nuo vardo darbo vadino; ir taip: šienininkas, sakalininkas,
113  6|     būdami, vergus laikė namie ir vadino savo šeimyna, nes jų vaikai
114  6|       grivinomis, paskui rubliais vadino. Be to, dar paskuojuose
115  6|     trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3.
116  6|          arba adynas, kurias taip vadino: 1. sambrėškis arba brėkšta,
117  6|     giruliai, arba girionys (taip vadino toj gadynėj žemaičius ir
118  7|          taip aprėdytus kareivius vadino į mūšą balsu trimitų, taip
119  7|        žemėmis aprausė; minavonei vadino tuos kapus vardu to, kas
120  8|      gintarus, kuriuos egipčionys vadino sakal. Paskiau žinoma yra,
121  8|    gintarų krosnies, kuriuos anie vadino elektron. Menelajas, grekonų
122  8|          jazigi, beje, pagonimis, vadino.~    Žemaičiai ne vien pačius
123  8|       antžvelgę mielių verpelėmis vadino; nesgi iki šiolei, kaip
124  9|         arba aukso svarą teutonai vadino marka, gudai grivina, o
125  9|       šmotelių, kuriuos šmotelius vadino skatikais nuo to, jog juos
126  9|         noris pirmaisiais vardais vadino, tačiau nebturėjo pirmosios