Story

  1  1|       kurių šiandien jau nebrasi, ką pačios pasakos, tarp žmonių
  2  1|      raštininkai išrašę paliko ir ką dar pačios patarlės, kalboj
  3  1|         jog ne pats tą pramaniau, ką čia apie tą būdą išrašiau,
  4  3|     vietoje ž globias rodbalse s, ką gal dar aiškiau regėti paskesnių
  5  3|         medaus, kaip Žemaičiuose, ką vardai patys - bičiulis,
  6  3|     virves ir namų padargą tiekė, ką šiandien dar daugioj vietoj
  7  3|           susiedo galėtų girdėti, ką darė jau dėl išvengimo tarp
  8  3|  devintąją dieną buvo mazgojamos, ką šiandien dar gal regėti
  9  3|       Peldžiai, Ledžiai, Drupiai, ką šiandien dar sodos taip
 10  3|       grįžtant namus atsekti; jei ką vežė, tad rogėse ir šlajose.
 11  3|        būdo ir dabos. Jau nuo to, ką iki šiol pasakojau, regima
 12  3|           nenorėjo begėdžiu būti, ką pradėjo, tą ir nubengė,
 13  3|      mirusiam bezdalai skambina". Ką širdy turėjo, tą ir žodžiu
 14  3|        niekam lietai nedera"; maž ką teįgavę ar teįsteigę, ir
 15  3|           Vargali, nieko nepeši". Ką norint veikdami ar dirbdami,
 16  3|            ar ne namus pardavęs", ką dainos pačios dar šiandien
 17  3|         kiltą milinę sermėgą, maž ką už kelį ilgesnę, įsimovęs,
 18  3|        dėvėjo.~    Motriškųjų maž ką buvo įvairesnis drabužis:
 19  3|     vadinos, milines sermėgas maž ką ilgesnes už vyrų dėvėjo,
 20  3|       buvo, juo skanesne vadinos, ką patarlė, šiandien minavojama,
 21  3|   neprietelių paveikti, tardami: "Ką jaunose dienose įgysi, tuo
 22  3|       namų didelė nenauda esanti, ką šiandien patarlė tebstigavoja
 23  3|   plėšimus, laikė sau arklius ir, ką tenai išarė, tą vis sau
 24  3|     naktimis oliuojančios, sako: "Ką vystysi, ką vystysi? - Mergos
 25  3|  oliuojančios, sako: "Ką vystysi, ką vystysi? - Mergos vaiką,
 26  3|     išsijautotų ar vis tiesa yra, ką piršlys apie jį buvo pasakojęs.
 27  3|    jaunojo butos ir to viso, apie ką piršlys buvo pasakojęs.
 28  3|          anie visa tą patvirtino, ką piršlys buvo kalbėjęs, tad
 29  3|         tėvui mirus, savo pamotę, ką gal regėti sandarose lietuvių
 30  3|       Toliau vėl dainavo tą patį, ką pirmiau; taip apnešę duoną
 31  3|  skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimi žodžiai
 32  3|         dėvimi žodžiai tebrodo ir ką pats, jaunu būdamas, esi
 33  3|           jog nesą jos butoje to, ką piršlys buvo sakęs ir ūkvaizdžiai
 34  3|                    5]~    Nuo to, ką iki šiol pasakojau, gali
 35  3|       pažįstamas, tuojau klausė: "Ką beveiki, ar sveikas? Sveikas,
 36  3|           visų didžiausia išeiga, ką stigavoja patys žodžiai,
 37  3|          bet ir iš lauko mazgojo, ką šiandien dar keleivis, keliaudamas
 38  3|         pagal jų nuomonę, žmogus, ką paregėjęs, tą turi padirbti.
 39  3|         ar skaugės kitų, galinčių ką garsų nuveikti, nešelpė
 40  3|           pridursiu bengdamas tą, ką Gvaninis, raštininkas, galop
 41  3|      vyriškųjų ir motriškųjų, jog ką vien dirba, vis dainuodami.
 42  4|          dar už laimingą turimas, ką tvirtina pati žolė, devynių
 43  4|           šiandien tebėr sakoma: "Ką paperėjo, sūnų ar dukterį?"
 44  4|       sūnų ar dukterį?" vietoje - ką pagimdė. Peras, perai, perėti,
 45  4|           nori jiems įbrukti.~    Ką viršiau apie Perūną pasakojau,
 46  4|          bet dar pasavino, noris, ką tuodu žodžiu jų kalboje
 47  4|       savo dievą pasavino, vienok ką tas žodis jų kalboj neša,
 48  4|      pažines, bet ir vieną kiltį, ką pats pavėdumas į vieną antrą
 49  4|     sakyta, gana bus pridurti tą, ką jau krikščionų, ne pagonų,
 50  4|         visų paskesniųjų gadynių, ką ir patys raštininkai savo
 51  4|          dievą ilgai yra užlaikę, ką stigavoja ne vien žodžiai
 52  4|          ta kuo metu norėjo jiems ką norint naują pramanyti,
 53  4|              Jei dabar paklausim, ką tie trys stabai uoksuose
 54  4|         Giltinė ne vienokia buvo, ką šiandien dar patarlė rodo,
 55  4|          bet kelis dievus godoję, ką šiandien senas įpratimas
 56  4|            kursai su savo veisle, ką norėjęs, tą galėjęs daryti.
 57  4|           valdymierai klausantys, ką raštininkai, penkioliktajame
 58  4|          protu ir išminčia, visa, ką vien neužsiėmė nuveikti,
 59  4|        indėvė suka, arba piauna?" Ką patvirtina skiautelė dainos,
 60  4|      išeiti į tolimą kelionę arba ką sunkų dirbti panedėly už
 61  4|          kuo smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, jog šiandien
 62  4|    vergdami gyventojus tų kraštų, ką ne vien palaikai ginklų,
 63  4|        arba Kukvaitis. Kada ir už ką tie vyrai garsavo savo ūkėj,
 64  4|         buvęs angis tarp pagonių, ką šiandien dar tarp pačių
 65  4|   neturėdami, kuriame visa tas, į ką reikėjo tikėti, būt buvęs
 66  4|          būdas draugybės pakentė. Ką regim nutikusį su svetimomis
 67  4|           ir dėl patvirtinimo to, ką buvo svietui sakęs. Skelbiama
 68  4|           laikų yra jau įtariama, ką patys jų vardai rodo, kurie
 69  4|          brukti jam meilę artimo, ką šiandien patarmė minavojama
 70  4|            įdavė kareiviams, kaži ką ant jų barstydamas. Pabengus
 71  4|      įsakymu reiškia, ir jog tas, ką jis sakė, pačia tiesa yra,
 72  5|       išgūžęs paleidęs į pasaulį, ką tegalėjęs atlikti tokiu
 73  5|       kaip viršiau minavojau, bet ką tie žodžiai jų kalboj reikštų,
 74  5|            Paskui suvežė visa tą, ką buvo dievas kuriam suteikęs.
 75  5|           visų didžiausią vaistą, ką ir šiandien dar senu įpročiu
 76  5|        suėję teiravos tarp savęs, ką turi veikti su ligoniu;
 77  5|           bet per kelerius metus, ką gal manyti nuo kapų Parutės,
 78  5|   numirėlius vaišinti ir raginti, ką atlikdavo didžiai tyliai
 79  6|        Sunku šiandien yra aiškiai ką apie senovės lietuvių ūkės
 80  6|        paspėjo išnaikinti. Tačiau ką galėjau dar rasti lietuvių
 81  6|    negalėdamas permanyti viso to, ką jam rodės žinąs ugnies kūrėjas.
 82  6|         reiškė jiems jo norą, ir, ką jis žmonėms sakė, to jie
 83  6|         visados pasakė pirma jam, ką svietas turi daryti, o ko
 84  6|          tiktai teklausysim".~    Ką drąsybė pamatavo, tą buklybė
 85  6|           valdžią turi, rykys maž ką tegali, nesgi kūrėjų kūrėjas
 86  6|      sugruzdėjusiu. Nes visa tas, ką čia išrašiau, yra yna pasaka,
 87  6|     Drupis, Žibininkas, Žadeikis, ką šiandien ne vien apygardų
 88  6|        tokiu pragumu: jei kas kam ką stigavojo, o, ištikus į
 89  6|           bet dar įstatė, jei kas ką vergtų, idant tas pats to
 90  6|        jei tas ne tiesa būt esąs, ką jis antram stigavojo, kaipogi,
 91  6|         kaipogi, jei to neparodė, ką stigavojo, tad abydytasis
 92  6|         rodydamas tuo, jog už tą, ką jis sako, savo galvą deda,
 93  6|          šiandien dar tariama yra ką norint stigavojant; "Aš
 94  6|           godingas sūdas klaus ir ką žinau, pasakysiu yną tikrybę,
 95  6|         pievą kitam išnuomojo, už ką nuo antro paskui pusę javų
 96  6|           didžiausiam prieteliui, ką darė tokiu būdu. Jusdamos
 97  6|           vainiką atduoti jai tą, ką nabaštikalis buvo užrašęs,
 98  6|       joriuoja it jūroje vilnys". Ką ne vien minavoti raštai
 99  6|         pėsčiųjų nebgali sukelti, ką dar senų dienų dirvos, giriomis
100  6|       idant padūmoję tekalbėtų ir ką norint išmintingai galėtų
101  6|        jau žinomi baltoj senovėj, ką patys žodžiai lietuviški
102  6|        turėję skelbti svietui tą, ką jam reikėjo tokioj dingsty
103  7|           bet gelumbėmis apsiūtų, ką dar tarp senųjų šiandien
104  7|           balsas rodė jiems, kaip ką daryti. Ir taip nužudę savo
105  7|           nuo žodžio pilti, rodo, ką jis žymina, nesgi kalnėnai
106  7|         gyvenimą už nieką turėję, ką patarlės šiandien dar viršiau
107  7|         badu ir vargais išgaištų, ką metuose 1340 padirbo Algirdas
108  7|           kapus laidojant padėjo, ką šiandien dar, kasant kapus
109  7|         juos savo daba palaidoti, ką iki šiol žemaičiai tebminavoja,
110  7|         vyrą tarp pačių žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos
111  7|      artimą savo kaipo pats save. Ką raštai penkioliktojo ir
112  7|        didi kariauna turėjo būti, ką ir senovės raštai rodo,
113  8|     pajūriais tęsės be perglytos, ką raštininkai dar praėjusiojo
114  8|        senieji raštai neminavoja, ką dar nuomonė, pačioje tautoje
115  8|         savo arė medžio noragais, ką dar didžiai vėlai tebdarę,
116  8| dailidauti, čebatorauti, siūti ir ką norint knebinėti, ne vien
117  8|      Rygos ir Klaipėdos, norėdami ką norint tenai pirkti ar parduoti.~   
118  8|      brangiai brangesniai mokėti, ką rodo šiandien dar vardai
119  8|           savęs, bet dėl svetimo, ką šiandien žodžiai patys rodo:
120  8|    griauti, sušuko: "E viešpatie, ką tie žmonės padarys tam trobesiui!"
121  9|        tas karalius nuveikęs, bet ką jis yra su ta pilia daręs,