Story

  1  1|         kana kados jūra aptekęs, kuri jūra buvusi susikišusi su
  2  1|        Lygia dalia ir toje šaly, kuri iki šiolei Žemaičiais tebsivadina,
  3  3|         Žaliąja giria vadinamom, kuri kalva dalija tą sluoksnį
  4  3|        kalbos vis gudais vadino, kuri ilgainiui išsiplėtė iki
  5  3|           Pragaras ir Isla, apie kurį kraštą ir jo gyventojus
  6  3|        nuo saulėlydžio upe Isla, kuri ją nuo gudų skiedė, nuo
  7  3|      šiandien lietuviais vadina, kuri po kruvinų karių įsitraukusi
  8  3|        gyvenantys. Tas trobesys, kurį šiandien dar daugioj vietoj
  9  3|      angos buvo pervarinė siena, kuri abi šalini sieni jungė,
 10  3|        drūkta sija, arba balkis, kuri abi šalini namo sieni jungė;
 11  3|         vežimu galėjo įvažiuoti, kuri rūmė tarp trijų sienų ir
 12  3|   dvilinką, tada pačioj kerčioj, kuri jungė namo sienas su tų
 13  3|     kiauryne, pro lubas išvesta, kuri buvo ant trobos lubų molio
 14  3|          trinkos ąžuolo padėtas, kurį išaušus į trobos kertę galėjo
 15  3|     pailguotinas ketvirtainis, į kurį javus, šiaudus ar šieną
 16  3|        ir raginti gailiniu alum, kurį valgį ir gėrimą svetys ne
 17  3|         trobesio, namu vadinamo, kurį viršiau regėjom. Lietos
 18  3|         pavalgą. Ir, regis, kaip kuri minia tautos kokio plauko
 19  3|       tam, kas neteisingai ranka kurį tarp jų palytėjo ar žodžiu
 20  3|    kilimas, nuo žodžio keliauti, kurį drabužį iš namų eidamos
 21  3|       kartu vadinos skoba putra, kuri supilta kubile rūgo; pavalgius
 22  3|        ta garsesne nuotaka buvo, kuri sau didesnį kraitį buvo
 23  3|       visa tą atgavo antra pusė, kuri tarės abydyta palikusi.
 24  3|      buvo paskirta už gaspadinę, kuri viešne vadinos, ta visą
 25  3|        ir linksmindamos jaunąją, kuri nuliūdusi vis verkė, jau
 26  3|          per Lietuvos žmona yra, kuri savo išminčia, gudryba,
 27  3|      apklėstą būriu jaunuomenės, kuri visa raita ir ginkluota
 28  3|      jaunąją po visus trobesius, kuri kožnas duris turėjo užgauti
 29  3|          nuometu galvą aprutulo, kuri tačiau vainiką ant nuometo
 30  3|        sutarė tarp savęs sūdą, į kurį apskundė piršlį, kaipo melagį
 31  3|          kaipo melagį ir vylėją, kurį sūdžios turėjo pakaltinti,
 32  3|       vėdlių išveržti jį turėjo, kurį išveržę į šiekštą įdėjo,
 33  3|      bočiaus Gedimino, to tauro, kurį jis buvo pas Vilnių ant
 34  3|          kėlė gėrynę namiškiams, kuri apjavėmis vadinos, taip
 35  3|       akivaizdoj visos šeimynos, kuri apstojusi vampso; jei kokia
 36  3|        sakydami: "Malu, malu", - kuri niūniava į dainą pavėdauja.
 37  3|    pavėdų, pagal žmogaus augumą, kurį į medį ant ilgų strikių
 38  3|          trečiąją rugių sumaišo, kurį mišinį, vasarai grįžtant,
 39  4|       auka ir pirmas, kaipo tas, kurį reikia visų pirma aukauti
 40  4|        aukštybėse, bet ir lauke, kurį jis rėdė taip pat, kaip
 41  4|          Didis Ledo vadinamas, į kurį šiandien lenkų raštininkai
 42  4|        įpratimu prie savo dievo, kurį jis senovėj už savo turėjo
 43  4|        patį darbą reiks atlikti, kurį ant svieto dirbo. Nes tą
 44  4|        visados žaliuojančiu, pas kurį žyniai, arba kunigai, amžiną
 45  4|      laikę dideliame inde žaltį, kurį kunigai didžiai steigiai
 46  4|    raštuose didžiai garsus, apie kurį trumpumas to mano rašto
 47  4|       nuo ko tarė esanti galybė, kuri vieniems padedanti jų veikaluose;
 48  4|          pasirodė. Antra galybė, kuri visokius visų geriausius
 49  4|         ir taip sakoma dar yra: "Kuri čia tave giltinė smaugia?
 50  4|      pasakojanti jai apie laimę, kuri jos kūdikėlį buvo sutikusi.
 51  4|        žmogaus lyginę į audeklą, kurį devynios indėvės tiekusios;
 52  4|          Indėvė, vadinama Sarge, kuri audeklą saugojusi nuo Mogilės,
 53  4|     didžiai sunkiai dejuojantį: "Kuri čia tave indėvė suka, arba
 54  4|        upę Nemuną Kronu praminę, kuri senovės raštuose visados
 55  4|       žinyčios buvęs klajumas, į kurį svietas susirinkęs liuobėjęs
 56  4|         tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys
 57  4|   paviety stovėjęs dievo stabas, kurį buvo parnešę iš Palangos
 58  4|       pati pagonybė pateksianti, kuri būk žinyčia įsakiusi 122
 59  4|     dvikežį skersį, arba kryžių, kurį, kaipo kokias dovanas, didžiajam
 60  4|     varpnyčios katedros sienoje, kuri per pusę esanti permūravota,
 61  4|       121 plytos pasitiko ir ta, kuri turėjo už ženklą dvikežį
 62  4|         ją gerbę, kaipo pragumą, kurį Perūnas jiems buvęs suteikęs,
 63  4|         ant garbės dievo Perūno, kuri vieta senovės raštuose yra
 64  4|     turėjo sau pas kiemą liekną, kurį taupė ne dėl jo šventybės,
 65  4|     kunigas Jeronimas iš Prahos, kurį Vytautas, didysis Lietuvos
 66  4|      savo žaltį trobos kerčioje, kurį maitinęs ir godojęs, šiene
 67  4|      įrankis šventu vadinti, per kurį svietas šviesybą apent įgijęs.
 68  4|      medžius godingesnį turėjęs, kurį liepęs iškirsti. Suėjus
 69  4|       sukibę visi ąžuolą kirsti, kurį ant galo su dideliu tranksmu
 70  4|        turįs, tegalėjo pasiekti, kurį nuo taip oraus amžiaus vadino
 71  4| turėjusios ir saugojusios, o jei kuri jį peržengė, tą, kaipo ūkės
 72  4|     kareivių, rindose stovinčių, kurį išvydęs svietas parpuolė
 73  5|       vadina švento Jono nakčia, kuri visiems yra žinoma; rodos,
 74  5|       ant balto raiščio vainiką, kurį gaspadorius paėmęs dėkavojo
 75  5|          apdarytą ir vainikuotą, kuri nešės pilną skreitą keptų
 76  5|    negana buvo, šventę bengdami, kuri ilgiau nei per dvi nedėli
 77  5|     kogalvėmis lig persivalgant, kuri vaišė vadinos skerstuvėmis.
 78  5|        gaspadorius savo šeimyną, kuri vaišė vadinos koštuvėmis,
 79  5|    turėjo samdyti svetimą raudę, kuri jo vietoj raudotų. Ir taip
 80  5|           bendrams ir susiedams, kurį atsisveikinimą senu įpročiu
 81  5|        iš trobos, įdėjo į ratus, kurį motriškosios lydėjo lig
 82  5|          ir nenori į trobą eiti, kuri paskui baldysis po namus
 83  5|           darė jam vėl atminimą, kurį vadino devintinėmis, minėdami,
 84  6|    išgūžė žmogų ir visą pasaulį, kurį jis ta pačia šilima antturi,
 85  6|  pasakojančio apie būseną dievo, kurį svietas pats savo širdy
 86  6|  lybiešiai, krieviai ir mozūrai, kurį ne vien jų vyresnybės, bet
 87  6|        narsųjį ir kantrųjį vyrą, kurį, pakėlę ant savo pečių,
 88  6|          arba atmono, prasidėjo, kurį vadino jau karvedžiu nuo
 89  6|           godokit kūrėjų kūrėją, kurį kunigai jums pakels, idant
 90  6|       kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados verčia laukan visų
 91  6|        rykio, arba kunigaikščio, kurį sau už valdymierą buvo pakėlę,
 92  6|       dovanoti kaip kokį daiktą, kurį būt savo nuopelnu įgijęs.
 93  6|       antveizas, arba pristovas, kurį paprastai nuo vardo darbo
 94  7|          kokio žvėries kailiu, į kurį taip gebėjo įsinerti, jog
 95  7|          jis lietuvius nuveikti, kuri bažnyčia iki šiai dienai
 96  7|  aplipytas ir šiaudais aprištas, kurį sargtis, pamačiusi neprietelius
 97  7|          Anastazijos Alelkienės, kuri metuose 1504, išgirdusi
 98  7|   vertesnis dievams aukauti, tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino,
 99  7|      jiems savo žalas ir abydas, kurį pakėlę ant pečių nešiojo
100  7|     įsakymas kožnam šventu buvo, kurį jei kas peržengė, tas galvą
101  7|    sarioti į neprietelių kraštą, kurį nuterioję ugnia ir kardu
102  8|        ir platumą pačios tautos, kuri prekioja. It tą patį kožnas
103  8|         vadinos Žaliąja trakčia, kuri į Krokuvą ėjo per Žaliąją
104  8|         kareivių pastatė į mūšą, kuri nutiko metuose 260 gimus
105  8|    gudais, jau lenkais vadinama, kuri pirma užgulė Lietuvos tyrus,
106  8|          Augustulį, jo viešpatį, kurį metuose 446 gimus Kristui
107  8|      gyvenančią, nuo tos dalies, kuri gyveno į rytus taip pat
108  8|   parduodami jiems tokią geležį, kuri javus jų gadinanti. Storasta,
109  8|         Šventosios ties Palanga, kuri jiems buvo dar likusi, gyniojo
110  8|          šulines sūraus vandens, kurį išsėmę džiovino saulėj į
111  8|      taip išlepino jų diduomenę, kuri neb goda, neb garbe, neb
112  8|      veltui savo duona nudirbti, kurį darbą, iki šiol Lietuvoj
113  8|     lenkų įvestą, lažu vadinamą, kurį lietuviai iš apmaudo baudžiava
114  8|       pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai
115  8|      prasimanė, viso meto pelną, kurį buvo išaręs, pragėrė, todėl
116  9|   didesnę pilį, Apuole vadinamą, kuri buvusi per penkias dienas
117  9|          ir patį Figilį nutvėrę, kurį būt užmušę, jei nebūt vėlu
118  9|     išmaliavodinau, kaipogi tas, kurį regi čia skaitytojas išmaliavotą,