Story

  1  1|         nežino jų ir neminavoja. Nuo ko regima yra, jog tuo kartu,
  2  1|            niekame nėra randamo; nuo ko gal spręsti, jog tie uolos
  3  1|           man, o išmintingas žinovas ko reikiant paskui pridurs.~
  4  3| moldavionimis šiandien vadinami. Nuo ko gal manyti, jog toje jau
  5  3|              paukščių kiaušiais, nuo ko vadinami esą kiaušrijais.
  6  3|             dievo garbės rusėjo, nuo ko ne vien pati sala Rusnės
  7  3|          didžiose medėse gyveno, nuo ko ir vyskupas Žemaičių Medininkų
  8  3|             sodose gyvenančiais, nuo ko paskui plėsdamies, noris
  9  3|            šiapus upės Daugavos, nuo ko kėlės Kuršo kunigaikštija,
 10  3|            it vandeny paskendęs, nuo ko ją Skandija ir praminė,
 11  3|              važinėjos upeliais, nuo ko tuo senu įpratimu šiandien
 12  3|          nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei geriamą stotkelį
 13  3|             klausiamas žemaitis, dėl ko nesikiša į svetimus barnius
 14  3|            arba namas, namaitis, dėl ko ir visa tauta nuo prašaleičių
 15  3|          laikoma ir kiti baldai, nuo ko jau sulos, jau baldų kamara
 16  3|      vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui visą gyvenimą tvaru,
 17  3|              kabinėjo džiovinti, nuo ko ir kriaute vadinos. Ant
 18  3|       drabužiai susverti kybojo, nuo ko ir svirnu vadinos, kitas
 19  3|         kasdieninį, užvis pieną, nuo ko pieno kamara yra vadinama;
 20  3|        kalnėnai ir žemaičiai gėdėjos ko norint nuo svetimo reikalauti,
 21  3|           veja ir vadinos kiemu, nuo ko ir visa buta yra vadinama
 22  3|         kiemas vadinos dar ūkiu, nuo ko paeina žodis ūkininkas,
 23  3|           tenai yra buvę; todėl nėra ko stebėtis, jei anie dainose
 24  3|           sermėgas rudas dėvėjo, nuo ko rudsermėgiais vadinos. Kitų
 25  3|         bandos ir arklių piesas, nuo ko šiandien visą turtą lobiu
 26  3|              arba labu, vadinos, nuo ko ir žodis apsilobti, arba
 27  3|           neliksiu, bet kibsiu", nuo ko tariama yra: "Tas eina, -
 28  3|             ir veikimuose ryžęsi ant ko norint, nesipesnojo, nesivangstė,
 29  3|              savo galvas rutulo, nuo ko baltomis galvomis vadinos,
 30  3|            peties segele susegė, nuo ko, kaip sakiau, sage, arba
 31  3|          taurėmis ir tauragėmis. Nuo ko, kaip sakiau, iki šiai dienai
 32  3|              baltinti ir anuoti. Nuo ko kiekvienas gali manyti,
 33  3|              lapu, liepos lapu". Nuo ko galėjo jaunuomenė sau lemti,
 34  3|          visi viso pertekę būtų, ir, ko jis tiktai pasergėjo nesant
 35  3|       matušės, ar tu mūsų nemylėjai, ko netekusi buvai? Kas nu bemazgos
 36  3|              ūkvaizdžiai regėję. Nuo ko, juoku dėjęsi, susibarė,
 37  3|         marškinius ar pirštines. Nuo ko tūli prašaleičių mulkiai
 38  3|              visą žmonystą vedė, nuo ko, kaip sakiau, žmonomis vadinos.
 39  3|          svečiams iš ragų gerti, nuo ko sakoma tebėra ragauti, raginti,
 40  3|            pūrų duona užsikando, nuo ko iki šiolei visokią mielių
 41  3|         pamylėsi ir pavaišinsi", nuo ko sakoma tebėra: "Tas žmogus
 42  3|            pagal laiką. Reikalaudami ko nuo ko norint ar paguodos
 43  3|           laiką. Reikalaudami ko nuo ko norint ar paguodos sau ieškodami,
 44  3|             dainavę atlieptinai, nuo ko ir dainos yra taip pat sutartinėmis
 45  3|         žemaičių, buvo ta, jog visa, ko vien reikiant, patys sau
 46  3|           įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, pačių dažyvėmis
 47  3|               patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi, nesgi šiandien
 48  3|                trumpai sakant, visa, ko vien butai reikiant, vis
 49  3|              todėl, nerasdami nė nuo ko sau globos, miršta nuo svetimo
 50  3|  stebuklingesniu, jog klausiant, dėl ko šventą dieną darbą dirba,
 51  4|              nuo šilimos kilusį, nuo ko tarė - šaltis esąs smertis,
 52  4|              sau reikia įsidėti, nuo ko paskui visą jų nuomonę apie
 53  4|            išperėjęs šį pasaulį, nuo ko vadino jį taip pat Pergrūdžiu
 54  4|       rūpinos ir apveizėjo visu tuo, ko vien kam reikėjo. Vadino
 55  4|      tuoįtimpos ugnį kūrinantys, nuo ko ir patys kuriais vadinantys".
 56  4|             vienas gali klausti, dėl ko taip daug vardų lietuvių
 57  4|               išsijautoti nuo vėlės, ko ji reikalavusi dėl savo
 58  4|           šventą ąžuolą šlakstę, nuo ko jis būk visados žaliavęs.
 59  4|             visa žinantys nuo dievo, ko buvo reikią tautai ar giminei,
 60  4|             o svietas, neišmanydamas ko, nuo jų teiravos ir jautojos,
 61  4|           nesikloja ir nevyksta, nuo ko tarė esanti galybė, kuri
 62  4|      rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, regis, ir pačią salą, kaipo
 63  4|           žaliavo, nenumanydami, nuo ko tas rados, ir tardami -
 64  4|            jiems gyventi ne dėl kito ko, kaip tiktai, jog tie paukščiai
 65  4|              buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos,
 66  4|           kūjį; kad šis klausęs, dėl ko tą kūjį už šventą turintys,
 67  4|               būrė, vardavo, šventė, ko svietas gedavo, dejavo ar
 68  4|              mokslo ir žinojimo, nuo ko ir žyniais buvo vadinami.
 69  4|          tebstigavoja ir taip sako: "Ko pats nenori, to ir kitam
 70  5|          žaliuodini, suteik viso to, ko mums reikia, idant džiaugtumėmės
 71  5|        stogines ir aruodus visu tuo, ko mums reikia, idant, tuo
 72  5|             vadinamą Didis Ledo, nuo ko paskydo paskui jų raštuose
 73  5|          laimingų praėjusių gadynių. Ko gal dar daug rasti Kuršo
 74  5|             žodžiais: "Ulele! Ulele! Ko numirei? (Teisiau, regis,
 75  5|          sakalus, greitus pėdsekius? Ko numirei? Ulele! Ulele! Ko
 76  5|            Ko numirei? Ulele! Ulele! Ko nepertekęs buvai, ko stokojai,
 77  5|          Ulele! Ko nepertekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? Ulele!
 78  5|       nepertekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? Ulele! Ulele! Ar
 79  5|           gentis, meilingus bendrus, ko numirei? Ulele! Ulele! Ko
 80  5|            ko numirei? Ulele! Ulele! Ko numirei, kas tau kaitėjo?"
 81  6|            žmones jų draugėj, idant, ko jiems reikia ir ko patys
 82  6|            idant, ko jiems reikia ir ko patys geidžia dėl savęs,
 83  6|           kūrėju, arba kūrėtoju, nuo ko ilgainiui ir visus tuos,
 84  6|            ką svietas turi daryti, o ko nedaryti, ir kaip su viens
 85  6|             žmonių: kaipogi svietas, ko vien norėjo nuo dievo gauti,
 86  6|        baltais rūbais apsidaręs, nuo ko paprastai jį balta galva
 87  6|              rašytą, perskaitęs. Nuo ko kalnėnai ir žemaičiai iki
 88  6|        lazdos", tai yra įsakymo, nuo ko lenkai paskui tyčiodamies
 89  6|      rodydami visiems, idant žinotų, ko turi klausyti, nesgi, tą
 90  6|           reikalais, o karvedys tuo, ko reikėjo ūkės atvangai ir
 91  6|            yra visados reiškėju. Ant ko būk visas svietas vienu
 92  6|          arba lykiu norėjo būti, nuo ko ir kraštą tokio sau pono
 93  6|           grąžinti prie pirmojo, nuo ko tokie žmonės buvo vadinami
 94  6|             prie dievo, jog visa tą, ko manęs godingas sūdas klaus
 95  6|          turėjo traukti už tėvą, nuo ko ir karšinčium vadinos, priimti
 96  6|              jį nuo neprietelių. Nuo ko jau žemlionimis vadinos,
 97  6|     išmintingai galėtų pasakyti, nuo ko toksai teiravimos vadinos
 98  6|           reikalus. Ryžęsi tenai ant ko norint, tad paskui leido
 99  6|          naštą, tas turi žinoti, dėl ko ją neša.~    Kožnos tautos
100  6|         reikalus, o ryžęsi patys ant ko norint, turėję skelbti svietui
101  7|          beje, šunį ir žirgą, nesgi, ko kareivis jodamas negalėjo
102  7|          gali manyti kiekvienas, dėl ko iki šiai dienai nėra tos
103  7|          sakoma į rūpesningą žmogų: "Ko nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs"
104  7|         bevažiuojąs. Klausiamas, dėl ko nevažiuoja su motriškosiomis
105  7|          landus ragas antmautas, nuo ko ir vadinos ragotine, kaipogi
106  7|         vadinami, po pačių vežė, nuo ko lenkai lig šiai dienai,
107  7|          supylė sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, ir pilių
108  7|            pakarčiui jų sergėti, nuo ko šiandien dar tokio krašto
109  7|            amžiaus aiškiai rodo. Nuo ko gal manyti, jog, visiems
110  7|              ragais apmaustytos, nuo ko ragotinėmis buvo vadinamos.~   
111  8|            leido prekę į Kijevą, nuo ko ir gyventojai, gyvenantys
112  8|           pas jį buvo atkeliavę. Nuo ko gal manyti, jog Lietuvos
113  8|              parusėnai tegyveno, nuo ko Parusių, arba Prūsų, gatve
114  8|             galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą
115  8|          bažnyčių, nei rotušių mūro, ko beklausi kitų patogių ir
116  8|          Janmarienburg), įkurti, ant ko metuose 1688 sueime gavo
117  9|         niekam nereikėjo, todėl, kas ko reikalaudamas, kaitė daiktus
118  9|             po du, tris į vieną, nuo ko vadinos dvylekiais, patreiniais