Story

  1  1|      visame Žemaičių pašaly: nesgi patys vokiečiai, atėję į Žemaičių
  2  1|         karaliai, kunigaikščiai ir patys jos kunigai kalbantys jau
  3  3|           po tyrus bandą ganydami, patys ant arklio gulantys ir keliantys,
  4  3|      minavotų tenai buvusių nočių, patys jau valakais, jau moldavionimis
  5  3|             kaipogi ne vien vardai patys upių, marių, kraštų tose
  6  3|            rytus gyveno, iš kur ir patys kitą kartą buvo išėję Rymo
  7  3|  gyvenantys, juodgirėnais vadinos. Patys save vadino lietuviais,
  8  3|           prūsais, noris tenai tie patys žemaičiai gyveno, kaip jei
  9  3|           letgaliai ir livonai tie patys yra žemaičiai ir lietuviai;
 10  3|       tebgyvoja tarp senųjų, kurie patys, naktimis skalų buntą uždegę,
 11  3|        kaip Žemaičiuose, ką vardai patys - bičiulis, bitkopis, bitininkas,
 12  3|            mėsa paukščių ir žvėrių patys maitinos, o nuo speigų ir
 13  3|       lūšių, briedžių ir taurų jau patys, kaip sakiau, darės, jau
 14  3|           augino Ar lesino, nekaip patys galėjo su didžiu vargu.
 15  3|             kaipo šventus medžius, patys kunigai šventais kirviais
 16  3|          miltų pridera, kartais ir patys miltai buvo laikomi.~   
 17  3|      būtinai ketvirtainis, kurioje patys sau padarynę ir ginklą kalė,
 18  3|     svetimo reikalauti, todėl visa patys sau dirbo.~    Dešimtasis
 19  3|            vilnas turėjo, o nuo jų patys vaidinos juodsermėgiais,
 20  3|         svetimo nieko nereikalavo. Patys visa atliko, per kitus nieko
 21  3|             išeiginiu drabužiu tie patys buvo balti žitkuoti raštiniai
 22  3|        vadinos vyresnieji, kuriuos patys sau pakėlė, protu, išminčia,
 23  3|             jog galės laimingai ir patys ypačiai gyventi.~    Nuo
 24  3|           jau suvisu buvo galintys patys, kaip jei tėvai, ūkę vilkti.
 25  3|           jo ir sutiko ant to, tad patys, pakvietę du, tris artimuosius
 26  3|     bukliai atliko tarp savęs, jog patys monininkai savo klajume
 27  3|          ne vien ūkininkai, bet ir patys kunigaikščiai savo puotose,
 28  3|    didžiausia išeiga, ką stigavoja patys žodžiai, šiandien dar jų
 29  3|           jei ir tas nemačijo, tad patys save aukavo dievams, degindamos
 30  3|            visa, ko vien reikiant, patys sau steigė, idant svetimo
 31  3|            Daugavos, kad nebgalėjo patys su svečia šalia per jūrą
 32  3|       namus strūnijo ar dailidavo, patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi,
 33  3|          Lygia dalia dailidavo sau patys namų baldus, beje: kubilus,
 34  3|            butai reikiant, vis sau patys savo prasma dirbo. Perkaršęs
 35  4|         ugnį kūrinantys, nuo ko ir patys kuriais vadinantys". Kad
 36  4|  patvirtinimo tą dar priminti, jog patys grekonys tarė šį pasaulį
 37  4|         paskesniųjų gadynių, ką ir patys raštininkai savo raštuose
 38  4|           nagus, kiti prieš smertį patys nagų savo nepiaustę ir auginę,
 39  4|         kartais jas nukariavę arba patys būdami paveiktais ir į svetimą
 40  4|           žmonės, gyvuliai, bet ir patys paukščiai džiaugias, kaipogi
 41  4|           kožnoje dingstyje galėtų patys nusiteisinti, jog anie teisybę
 42  4|            ir girių. Ilgainiui tie patys žyniai pramanė, jog kokios
 43  4|          kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais
 44  4|      netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje,
 45  4|      kaipogi žyniai, arba kunigai, patys tegalėję kirsti malką šventais
 46  4|           jūros pardavojo; arkliai patys giriose žiemą ir vasarą
 47  4|            randama, tiktai žodžiai patys upių, ežerų, šventais ar
 48  4|        svietu jų probočiai grūmės, patys nekrūpautų su sau lygiais
 49  4|       tuose kapuose, bet ir raštai patys tą stigavoja. Lygia dalia
 50  4|      aukautų dievams gyvulių, mėsą patys suvalgę, kaulus tenai sudėjo
 51  4|           gal regėti, kurie, noris patys akylais būdami, vienus ir
 52  4|        tikėti žmonės, nebūdami dar patys akylais ir rašto neturėdami,
 53  4|         laikų yra jau įtariama, ką patys jų vardai rodo, kurie yra
 54  4|            gydę. Žeisčionys, kurie patys save žeidę dėl numaldymo
 55  4|           skatinti, idant negurtų; patys lygiai kariaudami rodė,
 56  5|         žodžiai jų kalboj reikštų, patys nesupranta ir nežino, kaip
 57  5|        truputėlį į pastalę, paskui patys gėrė ir linksminos, į trimitus
 58  5|         tos šventės vaišino. Nesgi patys, būdami viso pertekę, gailėjos,
 59  5|           briedžių ragų, kurie jau patys, jau jų šakos metų skaitlių
 60  5|        žvakes pas numirėlį uždegė, patys, apgėrę pakarčiui midaus
 61  5|        dūšelėms trokštančioms, tad patys susėdę ėmė valgyti ir gerti,
 62  5|        nuožmūs neprieteliai, kitus patys lietuviai išgriovė ašarodami,
 63  5|            veltui tą daro, kaipogi patys lietuviai teturi davadus
 64  5|       girti ir pagirti, jog, noris patys pagonys buvo ir daug dievų
 65  6|       idant, ko jiems reikia ir ko patys geidžia dėl savęs, galėtų
 66  6|         viešpačiui, ant galo, kaip patys žmonės turi su viens kitu
 67  6|            viens su kitu kariauja, patys geria nugeižėjusį kumelės
 68  6|     likusiąją žemę nuo tų sau ponų patys pasavino, iš kurių gruntų
 69  6|             juos ganydami; ir taip patys žemlionys, arba vyčiai,
 70  6|          žinomi baltoj senovėj, ką patys žodžiai lietuviški stigavoja -
 71  6|         nuo svieto slėpti, kuriuos patys kunigai, arba dievo garbės
 72  6|          tautos reikalus, o ryžęsi patys ant ko norint, turėję skelbti
 73  6|          namus savo, jau aukaudami patys save dievams paskutinėj,
 74  6|      galėjo dėl namų savo pakajaus patys save dievams ant garbės
 75  7|         pagal vietos būdą, kurioje patys pasitiko, ir taip, kaip
 76  7|             pačius gandino, vienok patys nuo neprietelių neprigaunami
 77  7|          vienus rito, kiti perbadę patys nuo baimės krito. Supūtus
 78  7|           krito. Supūtus trimitus, patys beveizint vėl it žižilpos
 79  7| narsiuosius neprietelius, niekados patys į aiškią mūšą neištikdami,
 80  7|            regėdami nepaveiksią, o patys nebgalėdami skubiai bepaskysti,
 81  7|    negalėtų apsiausti savo daugiu; patys tuo tarpu susiskliautę puolė
 82  7|            grobį laikė, apsukui jo patys stovėjo, daugiau tarsi karės
 83  7|           bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą rado, kurių
 84  7|      užvertė paskui ir griovius, o patys, įsimovę į geležinius šarvus,
 85  7|      turėjo kambarių, kuriuose jau patys reikiant gyveno, jau pelną
 86  7|            ne vien neįsilaužė, bet patys pazomačiuose galą gavo nuo
 87  7|         Suėję į kuopas, pakėlė sau patys vyresniuosius, ne turtinguosius
 88  7|          ir rodą, tenai pritarė ir patys lygiai traukė į karę bei
 89  7|       karaliai pasavino ir pradėjo patys kelti pačius didžturčius
 90  7|           pilį nei išeiti.~    Kad patys atmonai nuo kitų kareivių
 91  7|         senovės raštai rodo, nesgi patys parusėnai, kariaudami metuose
 92  7|          tokio savo apdaro tankiai patys antsimovė baltą trinytinį
 93  7|          aiškią kovą, nekibo pirma patys grumtis, bet tykojo pobūdo
 94  7|      antpulti nerangų neprietelių, patys tuo tarpu slapstydamos kirbose,
 95  8|            pily padaugavy turėjęs. Patys vardai jūrinių vėjų, žemaičių
 96  8|            maž teturintys galvijų, patys mintą lęšiais ir kitomis
 97  8|            į rymionų rankas, kurie patys vežė į Rymą ir kitas pietų
 98  8|      Kristui nukėlę nuo sosto, ėmė patys Rymą valdyti. Tuo tarpu
 99  8|        gatvė, arba ūlyčia, kurioje patys lietuviai parusėnai tegyveno,
100  8|      užmokėti; ir taip paskolėjai, patys nereikalaudami pačių skolininkų,
101  8|           juos kitiems į vergus, o patys už tas savo prekes ėmę nuo
102  8|         kapuose gal rasti. Ne vien patys žemaičiai leido tenai dabar
103  8|         upių įtakose nebgalėjo jau patys žemaičiai svetimoms tautoms
104  8|         benuveikti nei benudrausti patys savo galia, patelkė sau
105  8|            jūrą svetimoms tautoms, patys turtintųsi, įkūrę sau tenai
106  8|      neperka nuo vokiečių, bet vis patys sau tiekia, sako: "Lietuvis
107  8|       užlaikyti dėl to vien, idant patys lietuviai nuo vokiečių brostvininkų
108  8|     Vyteniui Lietuvos ūkę valdant, patys gudai Vilniuje dvejas klėtkas
109  8|            Druską noris savo žemėj patys sau džiovino, kaipogi turėjo
110  8|            gaspadą, kurioje galėtų patys prekėjai gaspadytis ir prekę
111  8|            nei pilių strūnijo, nei patys į ginklą pratinos, nei kareivių
112  8|            to laiko, nepaslinkdami patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti
113  8|        padarė atėję lenkai, kurie, patys būdami ištižę lepumuose,
114  8|       svetimo, ką šiandien žodžiai patys rodo: pavynastis, lažas,
115  8|       Kaune, idant tenai vokiečiai patys ateitų pirkti ir mokėtų
116  8|            akylumas turėjos, nesgi patys žemlionys, kuriems jomylistos