Story

  1  1|             tūkstančių metų praėjo, lig visų aukštieji šio pasaulio
  2  1|        Parusiais vadinamas, ne vien lig Kauno ir Žaliosios girios,
  3  1|            ir Žaliosios girios, bet lig pat Karpatų kalnų buvęs
  4  1|           ežerus, tarp kurių vos 90 lig šios dienos beužliko, kiti
  5  1|         pievos neželiančios, javai, lig ūksmės neįgavę, išdžiūnantys.
  6  1|             ir žemaičių, pramanyti, lig šiai dienai užsiturėjo.
  7  1|             nuo speigų apšarmojusi, lig šiai dienai tebžaliuoja,
  8  3|      išvirsčius; bet pervis tankiau lig paskuojų laikų vadino juos
  9  3|         nenorėjo jiems pasiduoti ir lig paskuojo prieš rymionis
 10  3|             įtakos upės Islos mažne lig pat įtakos upės Daugavos
 11  3|          pačiu pajūriu einąs, Kuršu lig šiai dienai yra vadinamas.
 12  3|      Daugavos lietuvius gyvenančius lig upei Gaujai vadino latviais
 13  3|          Žemaičių Medininkų vyskupu lig šio laiko vadinos. Antrapus
 14  3|           Antrapus Nemuno į vakarus lig upės Pragaro pajūry gyveno
 15  3|      įšleitėj, kaip viršiau sakiau, lig pat Žemaičių pajūrių išsiplėtė
 16  3|          mano pupos" arba: "Kas man lig to, noris sau tepasibučiuoja".
 17  3| pratašinėmis nuo pat sienos kamaros lig pat sijos apgrįsti, kurios
 18  3|       minavojau, kurią atdarą laikė lig kakaliui atsikūrinant, bet
 19  3|         Abejose tose trobose sienos lig palangių iš vidaus ir lauko,
 20  3|     atsivedusi į tą kraštą, taip ir lig šiai dienai tokio pat plauko
 21  3|      neįsmegusios rodės; jaunuomenė lig 40 metų skutos, idant paskui
 22  3|      vienokį atsaką davė, tardami: "Lig saulė patekės, mums rasa
 23  3|         piovė visados po marškinių, lig kelio trumpų, išsikričioję,
 24  3|     juodomis, auklėmis nuo kulkšnių lig pat kelių. Motriškųjų avalai
 25  3|            maišelį, bet, ir tą patį lig jam atimant, reikėjo pirma
 26  3|             tėvų duonos ir drabužio lig ištekančios, kas vadinos
 27  3|      palikusi. Pačiuodamies gentybą lig trečiosios kartos tesaugojo,
 28  3|          turėjo stengti ir kariauti lig paskuojojo, norėdami liuosais
 29  3|           keliaudamas nuo pat Lydos lig pat Rygos papilio, regės
 30  3|       vakarą nuo saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines
 31  3|       blendies padirbę pavasariais, lig žievei neprikepus; be tų
 32  3|         kiekvieno valgio šmotelius, lig nepradėjus valgyti, į pastalę
 33  3|            Petrą ir Povilą, vasarą, lig motinos švenčiausios į dangų
 34  3|        įsikabina, ir jį nuo galūnės lig pat žemo nugenėja, ir tas
 35  3|             rambus artojas nepasėjo lig Matkibožo, beje, lig 8 dienos
 36  3|       nepasėjo lig Matkibožo, beje, lig 8 dienos šilo mėnesio, tad
 37  4|             Ir taip pirmasis sako: "Lig šiai dienai žemaičiai būtinai
 38  4|            pramanė savo dievui. Tam lig neatsakius, gali jo vėl
 39  4|            vardu Pitagoras, kursai, lig nepradėjęs mokyti, liepė
 40  4|            per didžiai ilgus amžius lig visų paskesniųjų gadynių,
 41  4|           jų nuomonę dorieji žmonės lig palaidojus stačiai ėję į
 42  4|         kentėjusios neturtą ir badą lig rako, nuo dievo joms paženklinto,
 43  4|             svetimų įtarų pasavino, lig netapę dar krikščionimis.~   
 44  4|          Nesgi žodis pats triadyba, lig šiai dienai tebesąs latvių
 45  4|          linksma su kūdikėliu, bet, lig į savo namelį neįėjusi,
 46  4|           negalėjo suprasti, bet ir lig šiai dienai tebėra dar nesuprantama
 47  4|         turėjo atstu girioj laukti, lig sau atsaką per kitus žynius,
 48  4|      pakeltasis dėvėjo tą vyresnybą lig savo amžiaus galo viežlybai
 49  4|             buvę nuo Brutenio laiko lig paskuojo kūrėjų kūrėjo 51,
 50  4|             kūrėjas, baltais rūbais lig žemės ilgais apsidaręs,
 51  4|             išplėtę tykojo nutverti lig ant žemės nenukrintant.
 52  5|             VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖS~   Lig nepradėjus pasakoti apie
 53  5|          kiemo į girią rytų linkan, lig tenai pirmieji saulės spinduliai
 54  5|             stovintieji vėl pagrobė lig ant žemės nenukrintant.
 55  5|         visi esantieji tą patį darė lig užmušą, šaukdami: "Tai mūsų
 56  5|      gyvensiąs naujame trobesy, kas lig šio laiko Kalne ir Žemaičiuose
 57  5|            tebėr saugojamas; nesgi, lig ugnies neįnešus, vainikas,
 58  5|     vėdarais, riaušiais, kogalvėmis lig persivalgant, kuri vaišė
 59  5|        sargino ligonius, laimindami lig antrą kartą jaunam mėnesiui
 60  5|            kurį motriškosios lydėjo lig kiemo galo, o vyriškieji
 61  5|            kiemo galo, o vyriškieji lig kapų visi raiti, plikus
 62  5|           taip palaidoję nabaštiką, lig nepargrįžę dar namo, dalijos
 63  5|  neprietelių neveikė per tiek amžių lig šiai dienai išnaikinti;
 64  5|       apdare per visus metus, beje, lig sukakčių, savo nuliūdimą
 65  5|       maloni buvo, jog senu įpročiu lig šiai dienai tą senovės dabą
 66  6|         žmogus nuo pirmosios dienos lig savo paskuojės karšaties
 67  6|         darbą atidžiai nuveikia ir, lig nenubengusios jo, būtinai
 68  6|        valsčionų įstatymuose sako: "Lig šiol dar negal iš galvos
 69  6|             ponams jau amžinai, jau lig gyvos galvos.~    Visa tauta
 70  6|            ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys,
 71  6|         vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus
 72  6|            į visas šalis siaubdami, lig ant galo tą jų narsybę kunigai
 73  6|             varė apsukui pliekdami, lig žarnos neišėjo. Broliui
 74  6|          gyvu į žemę ant skerskelės lig kaklo prieš viens antrą.
 75  6|              Jau penktajame amžiuje lig negimus Kristui, sako garsus
 76  6|            Kožnos tautos pradžioje, lig neišlepus svietui, maž tėra
 77  7|              bet jų galvas ir ausis lig narių pirmųjų kojų, o lig
 78  7|           lig narių pirmųjų kojų, o lig kenklių pastarųjų, idant
 79  7|            šimtus žingsnių sėdintį, lig išvirto. Patį arklį pirma
 80  7|           pačių vežė, nuo ko lenkai lig šiai dienai, iš lietuvių
 81  7|           sunkas, nes ir tas pačias lig nuo jo įgaunant ne vieną
 82  7|         neprietelių pilis taranais. Lig atėję pas pilį, supylė sau
 83  7|   neprietelių kariauti savo krašte, lig neištraukę ant jų į karę,
 84  7|         kunigai, nujodę baltą žirgą lig nuvargstant, ant malkinės
 85  7|         ponu, kad žmonės jį pakėlė; lig nepakėlus, nieksai jo neturi
 86  7|        kariauna, arba vaisku, noris lig į vieną vietą nesusirinkusi.~   
 87  7|      amžinus vergus dovanoti, nesgi lig šiolei, kurs kame praskynęs
 88  7|      padiržėj užkištus. Visų pirma, lig neprisiartinus neprieteliams,
 89  7|          žirgus, jų galvas ir kojas lig pirmųjų narių ir kenklių,
 90  7|          apie atenčią laimę, todėl, lig nepradėję kariauti, nutvėrė
 91  7|     nepergalėsianti, vienok narsavo lig paskuojo, kaipogi, jei stiprus
 92  7|           žemyn ar sunkiais darbais lig smerčio novijo: kaipogi,
 93  8|        pajūrius nuo pat Travės upės lig pat Gaujos upės visu pajūriu
 94  8|                Ketvirtajame amžiuje lig negimus Kristui Pitėjas,
 95  8|           ir kitoms rytų tautoms, o lig tų upių leido žemaičiai
 96  8|          krašte nuo senovių senovės lig pat paskuojų laikų dvi trakti
 97  8|        išplėtė jos rubežių į pietus lig Uksinės, arba Juodosios,
 98  8|            ir Vengrų žemės, į rytus lig Možaisiko ir Putivlio pilių,
 99  8|         prekę savo be ojaus laikyti lig parduodami, tenai gi jis
100  8|       įkurti, nesgi nuo Narvos upės lig pat mažne Oderio upės į
101  8|             didžturčiai nebsikakino lig šiol mokamomis donimis,
102  8|           pily pirm krikščionų, jau lig didžiosios pusrytės, jau
103  8|            didžiosios pusrytės, jau lig pietų, žydai pirkti negalėjo.~   
104  8|          Lietuvos ūkė pradėjo irti; lig šiol totoriai, talkininkai
105  8|           sritis Lietuvos krašto ir lig pat Niperio ir Daugavos
106  8|      Paniperiuose gyvenantys, kurie lig šiolei buvo rubežių sargais
107  8|           darbo neprieteliai turės, lig prie lenkų prisiartins.
108  9|     daiktais. Todėl gilioj senovėj, lig neradus aukso ir sidabro,
109  9|             į pigaus žvėries kailį, lig ant galo svietas pramanė
110  9|    ginkluotą tuntą žemaičių, kurie, lig pavydę viens antrus, tuojau
111  9|           idant svietas susirinktų, lig ryto artimoje sodoj įdėję
112  9|              nes jog kaštavo darbas lig susmulkinant, o rasi tuose
113  9|              kalnėnai ir žemaičiai, lig šiai dienai smulkų pinigą
114  9|         pinigus, arba raudonuosius, lig šešioliktojo amžiaus nėra
115  9|    Lietuviai kalė pinigus savo ūkės lig metų 1697, ir nuo to laiko,