Story

  1  1|        Uksine, arba Juodąja, jūra Lietuvos tyruose, šiandien Podolija
  2  1|         tiktai pažvelgsim į pačią Lietuvos tautą, kalnėnų ir žemaičių,
  3  1|          ūkės ar žemės yra atvarę Lietuvos tautą iš tolimų rytų į šios
  4  2|           senovėj plačios pažinės Lietuvos tautos; prekybos nustojus,
  5  3|    giruliais, arba girionais.~    Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj
  6  3|        tenai gyvenančių, šiandien Lietuvos kraštu vadinamą.~    Tas
  7  3|       kraštą Letgalija, tai yra - Lietuvos galas, kame Lietuvos tauta
  8  3|        yra - Lietuvos galas, kame Lietuvos tauta bengės, o krievių
  9  3| galindžiai, kame bengės į vakarus Lietuvos tauta, o toliau prasidėjo
 10  3|    vadinama.~    Ta daugybė vardų Lietuvos tautos paeina nuo vietų,
 11  3|        antroj pusėj upės Daugavos Lietuvos kraštą užėmė, vienok pirmuoju
 12  3|   Livonijos metuose 1561 pasidavė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui
 13  3|     išvertė savo kalbą.~    Angis Lietuvos tauta rubežavo nuo saulėlydžio
 14  3|         aš, trumpai parodęs notis Lietuvos tautos, žiloj senovėj nutikusias,
 15  3|            stigavoja, o įstatymai Lietuvos apie dreves tą aiškiai rodo.
 16  3|       Zigmantas Augustas, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkų karalius,
 17  3|    brangesni. Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės, kad lietuvė, kalnėnė
 18  3|     dienoj galėjo regėti, kas per Lietuvos žmona yra, kuri savo išminčia,
 19  3|         kaipogi Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, keldindamos
 20  3|       kunigaikštis, keldindamos į Lietuvos karalius, metuose 1428 garsioj
 21  3|       Kęstutis, Vytautas, didieji Lietuvos kunigaikščiai, po dvi, tris
 22  3|    variniais karės trūbais. Tokie Lietuvos trimitai yra jau minavojami
 23  4|          klausytis jo mokslo. Tai Lietuvos ūkininkas, girdėdamas tokią
 24  4|      linkėtina yra, idant žinovai Lietuvos kalbos dabotųsi į tuos palaikus,
 25  4|          ir narsybę ūkės ir karės Lietuvos vyrų; bet tankiau nelabajai
 26  4|      metuose 1265 nuo Gereimanto, Lietuvos kunigaikščio, arba didžiojo
 27  4|          jog Gereimantas, didysis Lietuvos kunigaikštis, ketėdamas
 28  4|            kurį Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, metuose 1428
 29  4|       žemaičių krikštyti; tas, iš Lietuvos pagrįžęs į Bazelio bažnyčios
 30  4|          tas pats yra buvęs ir su Lietuvos tauta, kad svietas dar buvo
 31  5|           geistina, idant žinovai Lietuvos kalbos surinktų visus palaikus,
 32  5|     Birutės, Palangoj, Živilės ir Lietuvos karaliaus Mintauto, arba
 33  5|          Mintauto, arba Mindaugo, Lietuvos karaliaus, ir Živilės pas
 34  6|      tautų, tas pats nutiko ir su Lietuvos tauta. Pirmasis, kurs pasakė,
 35  6|      svietas nesikišo. Kokia rėda Lietuvos tautoje, rodos, didžiai
 36  6|           viršiau regėjom, lygina Lietuvos ūkę į senąją Graikiją, kurioje
 37  6|           ir buvo lygiais kitiems Lietuvos ūkininkams.~    Visa Lietuvos
 38  6|     Lietuvos ūkininkams.~    Visa Lietuvos ūkė buvo paskaidyta į mažas
 39  6|   važiojos. Zigmantas II, didysis Lietuvos kunigaikštis, metuose dar
 40  6|           verstos darė senų dienų Lietuvos mylią, 30 šniūrų darė vieną
 41  6|           apie ūkės rėdą.~    Orė Lietuvos tautoj jau gilioj senovėj
 42  6|          raštininkas, minavodamas Lietuvos kraštą, sako: "Vieni giruliai,
 43  6|       paskesnėse gadynėse irstant Lietuvos ūkei, nes vos penkis, šešis
 44  6|         teturėjo. Ir taip didysis Lietuvos marčelga Butrimas, visų
 45  6|         tėviškėj, vienok pirmuoju Lietuvos vyru buvo.~    Jei priminsim
 46  6|    priminsim patį didumą šeimynos Lietuvos ūkės, tiktai 13 ir 14 amžiuje
 47  7|       atsiųstųjų dovanų Mindaugo, Lietuvos karaliaus, vokiečių meldžionims
 48  7|           regėti paskuojųjų laikų Lietuvos ūkės žymėj. Artinantis neprieteliui,
 49  7|           1320 Gediminas, didysis Lietuvos kunigaikštis, pergalėjo
 50  7|   Algirdas ir Kęstutis, didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, metuose 1360
 51  7|   Algirdas ir Kęstutis, didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kuriuodu,
 52  7|   žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, surašytų
 53  7|     žemlionų, arba vyčių, senovėj Lietuvos ūkėj didi daugybė buvo,
 54  7|          ilgainiui, noris didieji Lietuvos kunigaikščiai, keldindamies
 55  8|       senovėj pirmiau buvo žinoma Lietuvos krašto prekė, arba tavoras,
 56  8|     guodžias, jog, keliaudamas po Lietuvos tyrus, noris jautojęsis
 57  8|       tvyksterėjo spindulėlis ant Lietuvos krašto, nesgi toje gadynėj
 58  8|            Nuo ko gal manyti, jog Lietuvos tauta tame laike vėl buvo
 59  8|       vadinama, kuri pirma užgulė Lietuvos tyrus, šiandien Podolijomis
 60  8|          atsirėmė ir tuo atskiedė Lietuvos tautos dalį, į vakarus pajūriais
 61  8|         Jei pažvelgsim dar į patį Lietuvos kraštą, taip žemaičių, kaip
 62  8|          pilis, ir kad Mindaugas, Lietuvos karalius, reikalavo tame
 63  8|       nemintąs Gediminas, didysis Lietuvos kunigaikštis, rėdydamas
 64  8|           kunigaikštis, rėdydamas Lietuvos ūkę, metuose 1323 nuleido
 65  8|         didžias liecybas suteikti Lietuvos žemėj ir jų krikščionišką
 66  8|         1340 Kęstučiui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, ūkę valdant,
 67  8|          nuo metų 1215, Erdvilui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui,
 68  8|        jau metuose 1300, Vyteniui Lietuvos ūkę valdant, patys gudai
 69  8|           Užvis Gediminui valdant Lietuvos ūkę, kad jis, metuose 1320
 70  8|           ir antrų Podolijų, arba Lietuvos tyrų, apgalėjo Krymą, arba
 71  8|           tuos kraštus suniręs su Lietuvos ūke, išplėtė jos rubežių
 72  8|  Možaisiko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos prekyba, kaip saikiau, tuose
 73  8|     parduoti.~    Paskui, valdant Lietuvos ūkę Algirdui ir Kęstučiui,
 74  8|      vėlai, metuose 1566 ir 1595, Lietuvos didieji kunigaikščiai išnuomodino
 75  8|         Ilgainiui Vytautas, tapęs Lietuvos ūkės valdymieru, užėmė garsią
 76  8|          ir Pleskavo ir sunėrė su Lietuvos ūke, ir per tą didžiau praplatino
 77  8|         per tą didžiau praplatino Lietuvos rubežius taip, jog tame
 78  8|   rubežius taip, jog tame amžiuje Lietuvos ūkė turėjo savo šeimynos
 79  8|          kas kartą didinos. Nesgi Lietuvos galybė visiems dar nuogąsti
 80  8|         paskui, Kazimierui paėmus Lietuvos ūkės valdžią ir atėmus vokiečiams
 81  8|         Dansko, Elbingo, Torunės, Lietuvos prekyba vis dar plėtės,
 82  8|       svečias žemes už 10000 kapų Lietuvos grašių. Iš pačios Lucko
 83  8|        jūrą dar didinos taip, jog Lietuvos ūkės rėda ketėjo jau laidynę
 84  8|           goda ir gašumas senovės Lietuvos vyro, nugis išjuoktas ir
 85  8|     briedena neb kyriejum bebuvo. Lietuvos senovės kardas, kalavijas
 86  8|       vyresnybę kėlė. Todėl didis Lietuvos raštininkas Mingailius,
 87  8|      metuose 1555 gyvenąs, sako: "Lietuvos diduomenė apdarą ir ginklą
 88  8|          vien laivams medžiagą iš Lietuvos pirkti, bet ir pačią duoną
 89  8|         ir mitalą tiekti, kaipogi Lietuvos didžturčiai nebsikakino
 90  8|      negalėjo.~    Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti; lig šiol
 91  8|         rytų užėmė plačias sritis Lietuvos krašto ir lig pat Niperio
 92  8|   paglemžti nuo goslybos. Ir taip Lietuvos ūkė pasijuto nuo visur neprieteliais
 93  8|         Septynioliktajame amžiuje Lietuvos ūkė mažne būtinai suiro
 94  8|       šiolei buvo rubežių sargais Lietuvos ūkės nuo totorių, dabar,
 95  8|       paskuojam Lenkų karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui
 96  8|         dar didžias sritis paties Lietuvos krašto užėmė ir būtinai
 97  8|     pietus prekybą uždarė; vienok Lietuvos didžturčiai, ištižę lepume,
 98  8|           Vladislovas IV, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkų karalius,
 99  8|           minavotina notis nutiko Lietuvos tautoj, jog daugybė lietuviško
100  8|        Nuo senų dar laikų didieji Lietuvos kunigaikščiai, paskui Lenkų
101  8|            kurie nebsitverdami iš Lietuvos išsidangino; ir taip paliko
102  8|      svetimos tautos ėmė maurioti Lietuvos ūkėj, jos vyresnybė atsibudusi
103  8|      susiedai antpuolę išsidalijo Lietuvos ūkę; svietas tuo tarpu nuvargęs
104  9|        brangesnių daiktų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto sudegusios
105  9|          trys šmotai sidabro kapų Lietuvos graižių.~    Žinoma yra,
106  9|      dešimtų arba tiek šimtų kapų Lietuvos grašių dėl atskiedimo nuo
107  9|      šmotelius iškapotas, ne kaip Lietuvos, o rasi ir sidabras ne taip
108  9|          rokavo, tris šimtus kapų Lietuvos grašių į tris dešimtis grivinų,
109  9|     grivinų, tai yra dešimtį kapų Lietuvos grašių į vieną griviną.
110  9|          šimtu ir aštuonias kapas Lietuvos grašių lykavo, arba rokavo,
111  9|       raudonųjų, tai yra dvi kapi Lietuvos grašių su truputėliu į vieną
112  9|       jezavitas, metuose dar 1654 Lietuvos kapą lygina į teutonų muštinį.
113  9|           nėra žinomi, kokie buvo Lietuvos raudonieji, nes to amžiaus
114  9|          taip metuose 1560 kaltas Lietuvos raudonasis turėjo 10 r.
115  9|     sūduose, taip ir gasuose.~    Lietuvos pinigus it spėriai gal pažinti