Story

  1  3|     Medininkų vyskupu lig šio laiko vadinos. Antrapus Nemuno į vakarus
  2  3|         Žaliosios girios gyventojai vadinos žalgirėnais apie Gardiną,
  3  3|            gyvenantys, juodgirėnais vadinos. Patys save vadino lietuviais,
  4  3|         apie tą, ar visa tauta taip vadinos, ar tiktai ta viena vieta.
  5  3|            jų trobesys tose giriose vadinos nams, arba namas, namaitis,
  6  3|             sulos, jau baldų kamara vadinos. Antrosios durys toje pervarinėj
  7  3|      keturiomis gardėmis, nuo kurių vadinos gardu; už to tvarto vėl
  8  3|          pat sijos apgrįsti, kurios vadinos užlomis, nuo žodžio užleisti,
  9  3|        džiovinti, nuo ko ir kriaute vadinos. Ant pat vidurio tos duobės
 10  3|         tarp trijų sienų ir tų durų vadinos tarpikiu, arba ratainyčia,
 11  3|            kybojo, nuo ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai
 12  3|             rūmė pas mažąsias duris vadinos virenė, arba kuknė, o rūmė
 13  3|           rūmė pas didžiąsias duris vadinos priemenė nuo žodžio pirma
 14  3|             Antras galas tos trobos vadinos priešininke, turįs nuo pietų
 15  3|      laikomi.~    Sekmasis trobesys vadinos stogine, ar daržine, pailguotinas
 16  3|           vienu stogu, jau ypačiai; vadinos stogine, jog stogą turėjo,
 17  3|                 Dešimtasis trobesys vadinos ublas, taip vadinamas smalos
 18  3|      užtverta, kurioje žėlė veja ir vadinos kiemu, nuo ko ir visa buta
 19  3|       Lietos nuomonėj toksai kiemas vadinos dar ūkiu, nuo ko paeina
 20  3|         kaip daug žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu, nuo žemės, kurią
 21  3|             neturėjo tiek trobesių, vadinos pusūkiu, o jei du trobesiu
 22  3|           namą teturėjo, tad įnamiu vadinos. Vardas kiemo didžio ai
 23  3|              jo kiemas, arba namai, vadinos Stankiške, jei Miknius -
 24  3|            giriose butas įkūrę, tad vadinos Rudaičiai, Mėmaičiai, Meškeliai,
 25  3|        dėvėjo, nuo ko rudsermėgiais vadinos. Kitų avys juodas vilnas
 26  3|      kalboje karvė lopu, arba labu, vadinos, nuo ko ir žodis apsilobti,
 27  3|       uodega". Tas tarp jų turtingu vadinos, kas nuo svetimo nieko nereikalavo.
 28  3|            nuo ko baltomis galvomis vadinos, milines sermėgas maž ką
 29  3|            pieno buvo, juo skanesne vadinos, ką patarlė, šiandien minavojama,
 30  3|             rūgšto pieno, tuo kartu vadinos skoba putra, kuri supilta
 31  3|        nesgi diduomenė toje gadynėj vadinos vyresnieji, kuriuos patys
 32  3|             ir dėl to vien jau vyru vadinos; kaipogi tokiu pragumu pratinos,
 33  3|       drabužio lig ištekančios, kas vadinos pas juos kraitį kloti; nuo
 34  3|         viena vyresne buvo ir žmona vadinos, nuo to, jog namuose jo
 35  3|         savo bendrų, kursai piršliu vadinos, siuntė jį pas nuotaką,
 36  3|        pasakojęs. Tie perveizėtojai vadinos ūkvaizdžiais, beje, perveizėtojais
 37  3|         dienų nuotakos namuose, kas vadinos ūkvaizdžius pergerti.~   
 38  3|           už gaspadinę, kuri viešne vadinos, ta visą godą ir žmonystą
 39  3|            Visi tie jaunojo svečiai vadinos vėdliais nuo to, jog keliavo
 40  3|             vakaras pintinių vakaru vadinos nuo to, jog mergaitės, tenai
 41  3|             Todėl jos gentys, kurie vadinos pasekėjai, nuo žodžio sekti,
 42  3|           ko, kaip sakiau, žmonomis vadinos. Vaišino svečius džiovinta
 43  3|          namiškiams, kuri apjavėmis vadinos, taip pat kulti pabengę,
 44  3|          turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio kieme jos nebuvo,
 45  4|             tiktai ant pikto, todėl vadinos Ganda nuo žodžio gandinti,
 46  4|         garbės dievo rusinama buvo, vadinos rusnės, nuo žodžio rusėti,
 47  4|       šventoji ugnis buvo kūrinama, vadinos rūmais; ir taip šiandien
 48  4|         kitus kunigus, arba žynius. Vadinos kūrėjaičiais, it būt kūrėjo
 49  4|             vyrus.~    Kiti kunigai vadinos žygovai, kurie taip pat
 50  4|         putų reiškę atentę. Vėjonys vadinos, kurie lėmė nuo vėjo. Pūsčionys
 51  4|           žvaigždžių atentę reiškę. Vadinos dar puotininkais, arba ragučiais,
 52  4|           Iškilminėmis aukansenomis vadinos tos, kurias laikė pats kūrėjų
 53  5|      laidosena.~ĮKURĖS~    Įkurėmis vadinos, kad į naujai pastrūnytą
 54  5|            persivalgant, kuri vaišė vadinos skerstuvėmis. Taip pat rudenį,
 55  5|            savo šeimyną, kuri vaišė vadinos koštuvėmis, nuo žodžio košti
 56  5|      kunigai lygusonys ir tylusonys vadinos, kurie jau yra minavojami
 57  5|         ulelė; dūšia nelaidota vėle vadinos.) Ar neturėjai gražią žmoną,
 58  5|       piktas dvasias nuo nabaštiko; vadinos lydėtojais, nuo to, jog
 59  5|        mirusįjį metams sukakus, kas vadinos sukaktėmis. Ant abiedviejų
 60  5|            ir išeigose būdamos, kas vadinos mirusiųjų tėvų ir motinų
 61  6|              tam reikalui padirbta. Vadinos jis viešpačiu, jog visa
 62  6|             svietui įsakymus davęs. Vadinos taip pat valdymieru, arba
 63  6|        padėjo jam jo darbą atlikti, vadinos vaideliotais, žygovais,
 64  6|             kunigą, arba vyresnįjį, vadinos. Kas būdamas, vienok kūrėjų
 65  6|            rėdės ir nuo to sau ponu vadinos. Prašaleičiai, nepermanydami
 66  6|         sodą, bet vieną patį vergą, vadinos rykiais, arba karaliais".
 67  6|             Kožnas toksai gyvenimas vadinos dėl minavonės vargų, tenai
 68  6|          vardu Miknius, tad jo buta vadinos Mikniškė, jei Raudys - Raudiškė
 69  6|       visados pirmojo įkūrėjo vardu vadinos. Viršiau minavojau, jog
 70  6|         pačią tevedė; vieni tarp jų vadinos pasėlininkais, kiti auglininkais,
 71  6|         ištupyti aplink tėvo namus, vadinos taip pat nuo tėvo vardo
 72  6|             tad tie kiemai taip pat vadinos nuo jų tėvo vardo, beje:
 73  6|             taip, kurie javus sėjo, vadinos artojais, arba jungvilkiais;
 74  6|             nuo ugnies ir terionių, vadinos medsargiais; kiti sakalus
 75  6|           ir pačių lizdų neplėšytų, vadinos sakalininkais; tie, kurie
 76  6|       augino ir medžioklėn pratino, vadinos šunininkais; kiti vebrus
 77  6|         nebaidytų jų raistui esant, vadinos vebrininkais; kiti šieną
 78  6|      pievose didžiojo kunigaikščio, vadinos šienininkais; kiti jo žirgus
 79  6|             žirgus ganė ir maitino, vadinos žirgininkais; kurie bites
 80  6|          bites po girias veisė, tie vadinos bitininkais, kurie jo ežerus
 81  6|            saugojo ir žuvį žvejojo, vadinos žvejais, kurie trobesius,
 82  6|      stotkus ir ūkės padargą dirbo, vadinos dailidėmis, kurie ginklus
 83  6|        svilksnis, ragotines, tiekė, vadinos abažininkais, ir taip toliau.
 84  6|           savo labo. Vergais tiktai vadinos tie, kurie buvo ar karėj
 85  6|             reikalus atlikti: todėl vadinos paviete, gudiškai pavietu.
 86  6|           dešimtines, jų vyresnieji vadinos pristovais. Kožnoj tėvūnijoj
 87  6|            saugojo, jo pripadėtojas vadinos parakčia; buvo dar pilies
 88  6|          tėvą, nuo ko ir karšinčium vadinos, priimti vardą savo geradėjų
 89  6|             pinigai, arba mokesnis, vadinos vyrgalve, arba vyrgulda,
 90  6|       keturis graižius už sūdą, kas vadinos persūdomis (peresud).~   
 91  6|            nuo tos viežos pinigais. Vadinos vieža nuo to, jog kaltininkas
 92  6|              Nuo ko jau žemlionimis vadinos, jog žemę savo turėjo, jau
 93  6|        pavietę lauko ar girios, kas vadinos vyrus į kuopą kelti. Suėjus
 94  6|            nuo ko toksai teiravimos vadinos ūkės dūma, arba roda, nesgi
 95  7|          ragas antmautas, nuo ko ir vadinos ragotine, kaipogi gilioj
 96  7|        aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, ir pilių pradžia ilgainiui
 97  7|       papily gyvenantys, pilionimis vadinos taip, kaip kad buvo kitą
 98  7|     stiprius kareivius, kurių gauja vadinos kariauna, arba vaisku, noris
 99  7|     Žemaičių gyventojai žemlionimis vadinos ir turėjo ypatingas liecybas,
100  7|             tas to lopelio sau ponu vadinos, tiktai gynioti jį turėjo
101  8|           vadinami. Antroji traktis vadinos Žaliąja trakčia, kuri į
102  8|             gyvenantys, žalgirėnais vadinos, kuriuos gudai jazyci, arba
103  8|          Parusių, arba Prūsų, gatve vadinos.~    Pačioje šiaurėj, nurimus
104  8|         vėlai dar baltomis galvomis vadinos nuo savo baltų nuometų,
105  9| neperkirsdami. Kožnas toksai kirtis vadinos kapa, nuo žodžio kapoti,
106  9|           dvi kapi, arba du kirčiu, vadinos grašiu, lotyniškai syclus,
107  9|            du, tris į vieną, nuo ko vadinos dvylekiais, patreiniais
108  9|       lykavo į kapą dešimtį pinigų, vadinos siauruoju lykiu, o tas,
109  9|            kapą keturiolika pinigų, vadinos plačiuoju lykiu.~    Ilgainiui,