Story

  1  1|       įduodamos jam laimės ženklą, sako: "Mirk, vaikeli, ar doru
  2  3|           pasakodamas apie šiaurę, sako: "Einant į šiaurę, yra kalnai,
  3  3|     pavirstų, atsikelti ir stotis, sako, nevalna yra, nes turi ant
  4  3|         tie prietarai ant to eina, sako toliau, jog nuo ten prasidėjusi
  5  3|       ištaria kaip mūsų z, ir taip sako ne sam, sambija, bet zam,
  6  3|          1564 Žemaičiuose būdamas, sako savo rašte apie žemaičių
  7  3|         vaikus į bažnyčią vesdami, sako: "Vaikeli, ta bažnyčia yra
  8  3|          gyvenąs dar metuose 1540, sako, jog visame pasauly nesą
  9  3|      šiandien dar yra tariama: tą, sako, išlojo jau šunys, beje,
 10  3|          tariama yra: "Tas eina, - sako, - ant vieno", todėl ir
 11  3| minavotinus žodžius ištarė ir taip sako: "Bet vos žodeliu pažeisti
 12  3|      girgždėjo, nesgi šiandien dar sako: "Iš baimės mirusiam bezdalai
 13  3|      tesirūpino, kaip šiandien dar sako: "Tas niekam lietai nedera";
 14  3|          yra tariama: "Veizėkim, - sako, - kam čia teks šūdinasis
 15  3|           tardami: "Velnias tau, - sako, - tevergauja, ne žmogus";
 16  3|         aprašydamas lietuvių būdą, sako: "Javus savo pasilenkę nuo
 17  3|        ilgėjos, todėl šiandien dar sako: "Savo namaičiai, kad ir
 18  3|       stigavoja: "Duok, dievali, - sako, - pievoj karklyną, putroj
 19  3|        putrą sakoma tebėra: "Et, - sako, - pliurškalas, kruopas
 20  3|    šiandien dar lenkai tyčiodamies sako: "Licwiaki bocwiaki" - lietuvėliai
 21  3|          tėvas džiaugdamos kitiems sako: "Garbė dievui, mano sūnus
 22  3|       lepnų ir neskudrų: "Merga, - sako, - ne vyras, minkštpautis"
 23  3|        sakoma: "Slinki, tė kiaušį; sako: ar nuluptas?" arba: "Knakso
 24  3|         yra: "Vaikeli brangusis, - sako, - svetima žemė tavo kaulus
 25  3|             naktimis oliuojančios, sako: "Ką vystysi, ką vystysi? -
 26  3|      girdami vyrišką, šiandien dar sako: "Žmogus svieto regėjęs"
 27  3|     smuikuojant, ar, kaip šiandien sako, muzikantams griežiant,
 28  3|          keistą daiktą: "Laikyk, - sako, - astankai, rasi kokį norint
 29  3|            kas būt esąs per žmogų, sako jam labas rytas, laba diena,
 30  3|         priėmė, arba, kaip jie kad sako, už jo gerą širdį. Apdare
 31  3|           dejuojantį nesugebėjimu, sako: "Akių pasiklausk" arba: "
 32  3|       regėjo. "Žemaičių kraštas, - sako jis, - noris yra platus,
 33  3|          laukus arti. Tame krašte, sako, yra traškančios girios
 34  4|         nieko gero nedaro: "Tas, - sako, - manęs nešildys". Tarė
 35  4|          veikė. Šiandien dar žmona sako į savo vyriškį mano pats
 36  4|          permanomas. Pats Lasickis sako, jog žemaičiai dar metuose
 37  4|            perkūnijai pasiskelbus, sako jam senų dienų įpročiu: "
 38  4|        latvis, išgirdęs perkūniją, sako: "Večasis tėvas baras" arba: "
 39  4|  įžengdamas šildytis, senu įpročiu sako: "Oi tititi, oi tititi",
 40  4|      žodžio dievą minavoja ir taip sako: "Ai dievali, gaisras", "
 41  4|          Tai tas pats Strijkauskis sako toliau, jog buvęs jų dievas,
 42  4|        raštininkas, paskiau rašąs, sako: "Žemaičių pajūriuose (Sarmatorum)
 43  4|           parašė. Ir taip pirmasis sako: "Lig šiai dienai žemaičiai
 44  4|    nesumaitotų". Antrasis taip pat sako: "Didžiai būt girtina ta
 45  4|        didžiame širdgile prancūzas sako "Mon Dieu", vokietis - "
 46  4|  numirėlius, taip giedojo: "Eik, - sako, - vargali, į antrą gyvenimą
 47  4|           kardu lietuvių krikštyti sako, jog Parusny radę jau šėtrą
 48  4|          tariama į susyžusį žmogų, sako: "Tam nė saulės duktė neįtiktų",
 49  4|           saulės ašarėle vadinama. Sako tūli raštininkai, jog žvaigždes
 50  4|       įpratimas kalboj patvirtina, sako: "Dievai žino, kur dingo".
 51  4|        varpų Krūvinė, šiandien dar sako: "Žiedus krauna, žiedus
 52  4|           tariama: "Tam daiktui, - sako, - reikia didžios laimės"
 53  4|           turėjo už laimę, ir taip sako: "Ant laimės mūsų pradėjo
 54  4|       giltinė smaugia? Nuvargęs, - sako, - it laumės nujotas". Vadino
 55  4|        luomus, arba, kaip šiandien sako, stonus, vienus antriems
 56  4|            didžiai garsi, į kurią, sako krikščionų kunigas, vienuoliktame
 57  4|       senąjį tikėjimą. Tos plytos, sako minavotas raštininkas, po
 58  4|           septynioliktojo amžiaus, sako, jog, jam gyvojant, lietuviai,
 59  4|       norint sudegus, senu įpročiu sako: "Tą ugnelė šventa aplankė".
 60  4|        Šiandien dar, jų gedaudami, sako: "Ai dievali, kame, gilele,
 61  4|       tebėra sakoma: "Karūžasis, - sako, - lazdą parnešė" arba: "
 62  4|          rykį, arba, kaip šiandien sako, karalių. Kuo metu yra jis
 63  4|          jomylistai visagalinčiam, sako: "Viešpatie, prie tavo baltos
 64  4|           pabengusi savo gyvenimą. Sako, būk jų buvę nuo Brutenio
 65  4|     viešpatingus namus, stebėdamos sako: "E viešpatie, kas tie per
 66  4|           svietui teisybę attiesė; sako jų dvylika buvus, bet, minint
 67  4|    minavojama tebstigavoja ir taip sako: "Ko pats nenori, to ir
 68  5|       šventą visur vietoje sutvėrė sako leido, ir taip: leido saulę,
 69  5|      šiandien kad bažnyčios kalboj sako: "Titis sutvėrė, Titis sutvėrė",
 70  5|            arba, kaip šiandien kad sako, kuršininkas, susiėjusiu
 71  5|            skolininką: "Užmokės, - sako, - su lopeta, kad bent ant
 72  5|       buvęs 10 amžiuje Žemaičiuose sako, mirdami žemaičiai palikimą
 73  5|           kuršininkas senu įpročiu sako: "Mūsų Janis nuostipa",
 74  5|   Trečiasis, gyvenąs metuose 1300, sako: "Už tą reikia lietuvius
 75  6|          jo orumo ir godos ir taip sako: "Pas tavo baltą galvą atėjom
 76  6|            lazda tebvadina ir taip sako: "Karūžasis parnešė lazdą"
 77  6|         nuveikti darbą, imkitės, - sako, - bičių protą, jei nenorit
 78  6|    raštininkas, viršiau minavotas, sako: "Vyriausias kunigas visą
 79  6|           midų". Kitas raštininkas sako: "Tie sau ponai, turėdami
 80  6|         savo valsčionų įstatymuose sako: "Lig šiol dar negal iš
 81  6|             atleistam į Rygą, taip sako: "Tie latuviežiai, kurie
 82  6|   rodydamas tuo, jog už tą, ką jis sako, savo galvą deda, jei tas
 83  6|     šiandien dar tą rodo: "Ožka, - sako, - ne gyvulys, merga ne
 84  6|         yra į paiką žmogų: "Tas, - sako, - pašoks į sausą medį"
 85  6|     naktimis, ne dienomis, ir taip sako dar šiandien: "Tris naktis
 86  6|             lytų ir krušų; ir taip sako: "Mano bočius, pasibengus
 87  6|       amžiuje lig negimus Kristui, sako garsus raštininkas, einant
 88  6|        Žemaičius gintarų jautotis, sako stebėdamos, jog gyventojai
 89  6|       minavodamas Lietuvos kraštą, sako: "Vieni giruliai, arba girionys (
 90  6|   garbingame rašte "Girionų būdas" sako, tarp visų girionų žemaičiai,
 91  6|      randami; laukai jų ir dirvos, sako, ne sodomis yra, bet kame
 92  6|     rūpesny tariama yra: "Šitai, - sako, - noris šok į ugnį". Užmuštojo
 93  7|        lietuvių būdą metuose 1792, sako: "Lietuviai pervis myli
 94  7|           iš lietuvių tyčiodamies, sako "Licwiaki bocwiaki", tai
 95  7|              ir ten liuosu; užvis, sako, regėdami, kaip baisiai
 96  7|       minavotos stigavoja; ir taip sako įsirūpinęs žemaitis: "Diena
 97  7|        Pūsta tavęs ar manęs", arba sako: "Nuo baimės mirusiam bezdalai
 98  7|         yra: "Vaikeli brangusis, - sako, - svetima žemė tavo kaulus
 99  8|           visų brangiausią daiktą, sako, jog grekonys gauną jį nuo
100  8|            į svečias šalis, vienok sako buvus ir žemės kelią į Rymą
101  8|          tebdarę, kaip raštininkas sako, jog Kęsgaila, storasta
102  8|          bet vis patys sau tiekia, sako: "Lietuvis į medę raitas
103  8|  Mingailius, metuose 1555 gyvenąs, sako: "Lietuvos diduomenė apdarą
104  8|           gi Mingailius dejuodamas sako, jog lietuviai jo amžiuje
105  9|      didžiojo kunigaikščio rūmais, sako, tarp kitų brangių brangesnių
106  9|          ilgąjį į griviną, ir taip sako: "ilgasis, arba grivina".
107  9|            vadina skatiku, ir taip sako: "Neturiu nė skatiko", beje,