Story

  1  1|            ir oro ermyderiai rodo, noris raštai tyli, kitos yra tokios,
  2  1|           jau į akmenį pavirtusių; noris visi tie sluoksniai regimai
  3  1|          iškasti žemėje jų kaulai, noris nė vienas raštininkas nuo
  4  1|         įvairų povyzių tarp savęs, noris pirma visi vieno tėvo vaikiai
  5  3|         pamariuose šiaurės linkan, noris ne lietuviais, bet kitais
  6  3|           šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama,
  7  3|            gal išskirti tarp gudų, noris išbalusiais veidais, į gudus
  8  3|       Žemaičių pajūriu, vadina jas noris lietuviškais vardais, bet
  9  3|          nuo ko paskui plėsdamies, noris vienoj pusėj ir antroj pusėj
 10  3|            arba borusais, prūsais, noris tenai tie patys žemaičiai
 11  3|             arba: "Kas man lig to, noris sau tepasibučiuoja". Taip
 12  3|    paglemžtas, galėjo brūzti, kokį noris išsiėmęs knebinį, nesgi
 13  3|        vadinama kiemu, arba kaimu; noris tūli nori tą žodį kaimą
 14  3|         didžiai garbinamos; nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja,
 15  3|            rūtas laistė ir ravėjo, noris mėnesienoj. Nesgi ten jos
 16  3|        auginama buvo, idant kokioj noris noty gaspadorius galėtų
 17  3|        garbės, ir kiekviena minia, noris viena kalba kalbanti, vieną
 18  3|    virbalais.~    Taip perveizėjus noris paviršiui kraštą ir namus
 19  3|           amžius tarp jų klestėjo, noris jų namų durys ant medžio
 20  3|          ne jo protu ir galia kokį noris darbą užsiimti linkėjo išmintingai
 21  3|       šelpia, tarp savo žmonių kam noris nutikus nelaimei, beje,
 22  3|    praturtėja rinkdamies, kuriuos, noris ne krikščionis, taip pat
 23  3|            pilių ir sūdų nežinojo, noris medžio skląstis jutryna,
 24  3|         kad ir smilgaičiai" arba: "Noris ubagu būčiau, bet namų savo
 25  3|          šiandien ištižusiu vergu, noris sukrus sulpančiu ir skaninius
 26  3|        visados godos vyras velijas noris šaknelėmis misti, jeib tiktai
 27  3|        vaikeliai, atlikę nuo kokio noris darbo, tuojau kibo į ritinį
 28  3|      atkaliai, kalnėnė ar žemaitė, noris molio motiejų kalnėną ar
 29  3|     varžydamies marčia, susigrūmė; noris vėdliai turėjo pasekėjus
 30  3|       benorėjo, tas valgė ar gėrė; noris vėdlių smuikai buvo išvažiavę
 31  3|           keptų, kuriuos šiandien, noris kitaip keptus, pyragais
 32  3|       malonūs ir taikūs ūkininkai, noris visados ne vien ginkluoti
 33  3|            turtus, lobius, lepumą, noris viso pasaulio, per nieką
 34  3|       papilio, regės kame-ne-kame, noris tarp nuvargusių, tą senovės
 35  3|        buvo godojami ir garbinami, noris kailinuočiai.~    Susirgę
 36  3|    Žemaičių kraštas, - sako jis, - noris yra platus, tačiau neturi
 37  3|      teisybės sau melsti; tie vėl, noris antrus kukulius priims,
 38  3|            taip pat visa prapultų, noris grūdai yra būtinai pavėdūs
 39  4|      visados savo namuose lindojo, noris rodės lauke, aukštybėse
 40  4|         įsitėpė, bet dar pasavino, noris, ką tuodu žodžiu jų kalboje
 41  4|             arba "Bože mój"; visi, noris krikščionys ir akyli žmonės,
 42  4|       buvęs vardas to lietuvio) ir norįs išmintingu tapti. Tas Zamolksis
 43  4|           savo raštuose stigavoja, noris iškreipdami, ir taip, jog
 44  4|        svetimiems, palikdamos kokį noris jiems ženklą, kartais daiktą,
 45  4|         vadinę Nelaima arba Laume. Noris jiedvi įtarliojo vienais
 46  4|    begrėbdama tenai prasišalinusi, noris vis širdy krūpaudama, kad
 47  4|  gudresniesiems. Vienok ilgainiui, noris veng nuo prašaliečių, kaip
 48  4|      senajai sudegus metuose 1399. Noris tos plytos šiandien nieko
 49  4|            vienok vardai tų vietų, noris šiandien gudiškai išversti,
 50  4|      krikščionų gal regėti, kurie, noris patys akylais būdami, vienus
 51  4|           atėjom paguodos klūkti", noris būt vaikelis aštuoniolika
 52  4|     susirinkusio į pažinyčį kokiai noris esant ar būsiant nočiai,
 53  5|          godą, nesgi šiandien dar, noris saujelę žemių ant nabaštiko
 54  5|         tad tuojau tarė, jog kokia noris dūšelė rūgoja ir nenori
 55  5|            šiai dienai išnaikinti; noris vienus užaugo jau traškančios
 56  5|            visiems nutiks, kurios, noris puotas ir gėrynes savo artimų
 57  5|         vargutės rutula ant galvos noris trinytį nuometą.~    Ne
 58  5|            1050, rašo: "Žemaičiai, noris pagonys, visame vienaip
 59  5|   lietuvius girti ir pagirti, jog, noris patys pagonys buvo ir daug
 60  6|     svietas pats savo širdy jautė, noris negalėdamas permanyti viso
 61  6|    jomylistą, bet ir patį karalių, noris it jaunitelį, balta galva
 62  6|       jautojos, nes parodyti katro noris valdžios metą jųdviejų darbuose
 63  6|            Vaidovytis taręs: "Kokį noris ketėdami nuveikti darbą,
 64  6|           sau lykiu Vaidovytį.~    Noris ta pasaka vadina tuodu vyru
 65  6|           tuojau kitą sau paskyrė, noris įkandin ir didžturčiai taip
 66  6|          genčiai tektų. Ilgainiui, noris į svetimas rankas tokia
 67  6|           nekaip šiandien.~    Kad noris kūrėjų kūrėjas taip viešpatavo
 68  6|      Sueimavojo tokiu būdu: kokioj noris ūkės noty reikiant svietą
 69  6|   senuosius savo apygardos į kokią noris pavietę lauko ar girios,
 70  6|           sakiau, regima yra, jog, noris kūrėjų kūrėjas dvasiškais
 71  6|       Uždaužus pačiai savo vyriškį noris vieną kartą, nupiovę jai
 72  6|     tariama yra: "Šitai, - sako, - noris šok į ugnį". Užmuštojo gentys
 73  7|             jei negali raitas joti noris ir ant erkelės kumelėlės
 74  7|      atsigėrę, nubengia dainuodami noris pusnakty. Dar vienas raštininkas,
 75  7|          arba: "Gudraudamas kuomet noris prieisi lipto galą." Tokiu
 76  7|       kalnėnai, taip ir žemaičiai, noris visados joti tekariavo,
 77  7|           pilių iros šiandien dar, noris į žemę susmegusios, mažne
 78  7|            vadinamos.~    Paskiau, noris tos pačios pilys buvo kaip
 79  7|        kitam to valsčiaus paduoti, noris raštus pirksenos būt turįs
 80  7|       degindami ir visa teriodami. Noris visi tie karvedžiai nedidį
 81  7|     vadinos kariauna, arba vaisku, noris lig į vieną vietą nesusirinkusi.~   
 82  7|           išleisti, bet ilgainiui, noris didieji Lietuvos kunigaikščiai,
 83  7|        tuos, kurie savo žemę turi, noris ir privilijų ant anos neparodytų,
 84  7|          didžiai kantriai turėjos, noris regėdama nepergalėsianti,
 85  8|     keliaudamas po Lietuvos tyrus, noris jautojęsis nuo grekonų prekių
 86  8|            jais ant jūros, kuriuos noris ir nuveikė, vienok nuo karės
 87  8| Žemaičiuose pilių palaikai, kurie, noris į kalnus pavirtę, vienok
 88  8|   Žemaičiuose, o Emba Letgaliuose, noris nė kokie raštai senovės
 89  8|            dar likusi, gyniojo ir, noris kaulais savo taškuodami,
 90  8|       džiūvusi ir gyvuliai. Druską noris savo žemėj patys sau džiovino,
 91  8|        kurios grioviai ir tvankos, noris į žemę susmegusios ir krūmeliais
 92  8|        pašalio upės iki antro.~    Noris pradžioj 15 amžiaus namų
 93  8|     nuometų nuo galvos savo mesti, noris kitą apdarą kaitė kaip tinkamos,
 94  8|          iš Lenkų atėję į Lietuvą, noris plėtės tenai ir jau nuomojo
 95  8|         Narvos, Tarapato ir Kesės, noris dar lietuviai ilgiau nei
 96  8|     prisiartins. Ir taip lietuviai noris ir brangią geležį ir druską
 97  8|        pilys iro, būdamos tuščios, noris metuose 1668 sueime buvo
 98  8|            visų gerosiose trobose, noris per visus metus, ir nuomos
 99  8|         arba ūlyčiomis, vadinamos, noris tenai pačių vokiečių nė
100  9|          pinigas, nesgi jų vardai, noris visados vienoki buvo, beje,
101  9|          ir daugiau dalių, kurios, noris pirmaisiais vardais vadino,
102  9|        metų 1697, ir nuo to laiko, noris lenkai savo pinigus lietuviams