Story

 501  3|        negalėjo jų nuveikti; kartais, ir užmušę lietuvį, nieko pas
 502  3|           kaip batvinių maišelį, bet, ir tą patį lig jam atimant,
 503  3|               daržuose, kaip kalnėnai ir žemaičiai, kuriems aniedvi
 504  3|               riaušius, vėdarus, košę ir šautą, lygia dalia diduomenė,
 505  3|              protu, išminčia, nuomone ir narsybe kitus vyrus pranokiančius.
 506  3|          pranokiančius. Tarp skaninių ir vaišės valgių buvo juka,
 507  3|         Grybus taip pat valgė slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai
 508  3|               beržinę ar klevinę sulą ir girą iš kaušų ir ragų paauksytų,
 509  3|         klevinę sulą ir girą iš kaušų ir ragų paauksytų, vadinamų
 510  3|          paauksytų, vadinamų taurėmis ir tauragėmis. Nuo ko, kaip
 511  3|        įpročiu taurele tebvadina. Alų ir midų iš liepinio medaus
 512  3|         savotiškai, kasė į žemę bosus ir tenai laikė kelias dešimtis
 513  3|           kelias dešimtis metų, kurio ir stiprumas nuo jo žemėj būsenos
 514  3|              teįdaro, o sulą iš beržų ir klevų tebleidžia.~    Darbuose
 515  3|            Darbuose visi buvo veiklūs ir skudrūs, vyriškieji ir motriškosios;
 516  3|        veiklūs ir skudrūs, vyriškieji ir motriškosios; pirmieji lietos
 517  3|         motriškosios; pirmieji lietos ir ūkės reikalais rūpinos,
 518  3|            Kad vyriškieji vieni dieną ir naktį medėj brūzdė, jaukurus,
 519  3|              briedžius, lūšis, taurus ir kitas smulkmes, jau brūkliais
 520  3|              gaudydami, kiti ežeruose ir upėse takišius dėjo, venterius
 521  3|             graudino ar lietos žygius ir keliones tolimas tolimesnes
 522  3|                apie namus krūpštinėjo ir bitėmis rūpinos. Tuo tarpu
 523  3|           linus šukavo, vilnas kedino ir verpė, vienos audė audeklus,
 524  3|          kitos arė, sėjo, šieną piovė ir grėbė, javus nuo dirvų valijo,
 525  3|            gyvulius liuobė bei kutino ir namus gerbė, beje, suolus,
 526  3|             palanges, duris iš vidaus ir lauko, kaip sakiau, švietė,
 527  3|               turėjo viežlybai elgtis ir gyventi, jei iki šiai dienai
 528  3|           plūdurti, šviesti, baltinti ir anuoti. Nuo ko kiekvienas
 529  3|           gebėjo baltą drabužį dėvėti ir buvo viežlybos gaspadinės,
 530  3|             gaspadinės, gašios žmonos ir skaisčios mergaitės. Kas
 531  3|               stebuklingesniu, rūstoj ir kruvinoj dienoj motriškosios
 532  3|           taip vyriškieji vieni naktį ir dieną giriose su meškomis
 533  3|             dieną giriose su meškomis ir vilkais grūmės, kiti ąžuolines
 534  3|        Jaunuomenė taip pat nesilepino ir neslinkavo, bet nuo jaunų
 535  3|         tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku,
 536  3|              lytui čežant, per pusnis ir pūgas ėjo ar keliavo dainuodami
 537  3|         didieji siuntė; reikiant, kad ir speiguotie, basi per kelis
 538  3|             paaugusiaisiais į sunkius ir pavojus darbus pratinos
 539  3|               pavojus darbus pratinos ir mokės: kaip mietininkę eglelę
 540  3|           senieji lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, didžiai išmintingai
 541  3|         vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugę būtų
 542  3|           paaugę būtų viso išturintys ir viso pakenčiantys. Kūdikėlis
 543  3|         tebėra sakoma į vyrišką lepnų ir neskudrų: "Merga, - sako, -
 544  3|              ar mažo visi neapvežėjo; ir taip šiandien dar yra sakoma: "
 545  3|       neregėjęs".~    Ne vien didieji ir pusvaikiai buvo taip skudriais
 546  3|        pusvaikiai buvo taip skudriais ir veikliais, bet dar mažieji
 547  3|              vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti,
 548  3|       nemokomi, sauprasmiai svilksnis ir seidokus dirbo, vylyčias
 549  3|        seidokus dirbo, vylyčias drožė ir pleštekes po kiemą bėgiodami
 550  3|           tuojau kibo į ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas,
 551  3|               ritmuša antram atbloškė ir dėl to vien jau vyru vadinos;
 552  3|                Todėl senovėj kalnėnai ir žemaičiai dėl savo greitumo,
 553  3|               savo greitumo, skudrumo ir narsumo taip didžiai garsūs
 554  3|                jog tolimos tolimesnės ir garsios garsesnės tautos
 555  3|               telkė juos sau į kares; ir taip šiandien dar tebėra
 556  3|              arba į negreitai einantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: "
 557  3|         lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo visų didžiausia
 558  3|               mažų dienų, kaip gintis ir kaip neprietelių paveikti,
 559  3|            jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies".~   
 560  3|              taip vyriškieji, didieji ir mažieji, nuo savo veikalų
 561  3|         vyrais, nesgi lietos gudryboj ir ūkės rėdoj visados protą
 562  3|              ūkės rėdoj visados protą ir išmintį rodė, tai lygia
 563  3|               graudino ar su meškomis ir vilkais giriose grūmės,
 564  3|         turėjo ūkės vilkėja vadintis, ir kad senosios drabužį butai
 565  3|          senosios drabužį butai tiekė ir plikį iš namų varė, tuo
 566  3|            nuotakos sau kraitį klojo, ir ta garsesne nuotaka buvo,
 567  3|               pas tėvus oliava būdama ir tuo rodydama, jog atentėj
 568  3|            atentėj bus didi gaspadinė ir ūkės vilkėja. Kitos sėjo,
 569  3|          Kitos sėjo, arė, šieną piovė ir javus nuo lauko valijo.
 570  3|               rūtas augino, ravėdamos ir visaip jas gerbdamos, idant
 571  3|           visaip jas gerbdamos, idant ir jos būt jau vadinamos ūkės
 572  3|     vilkėjomis. Kaip vyriškieji, taip ir motriškosios niekados savo
 573  3|               dabos, apdaro, drabužio ir kalbos neapkentė, todėl
 574  3|        neapkentė, todėl senovėj, kaip ir šiandien daugioj vietoj,
 575  3|               pačios namie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė,
 576  3|            žemė tavo kaulus uždengė"; ir taip nesigaili, jog sūnus
 577  3|         nuomonę, svetimoj žemėj mirti ir tenai palaidotu būti žmogui
 578  3|             išgirdusios juos mirusius ir norėdamos kuo veikiausiai
 579  3|            pačios žengė į šventą ugnį ir deginos.~    Lepumo taip
 580  3|           namo klėby kūdikėlį parnešė ir jaunu karšinčium namiškius
 581  3|         skalbė; jei to jiems nepakako ir dar įskrendę rodės, tad
 582  3|         auginti vaikai nuo mažų dienų ir paaugę paskui alkį kentėti,
 583  3|               4]~    Senovėj kalnėnai ir žemaičiai didžiai vėlai
 584  3|         vadinama buvo, nesgi vyriškas ir motriška nueiti į kapus
 585  3|               Todėl senovėj jaunikiai ir nuotakos, 40 metų turėdami,
 586  3|              savo tėvus, tuojau verpė ir audė sau ant tėvų duonos
 587  3|              audė sau ant tėvų duonos ir drabužio lig ištekančios,
 588  3|              turėjo, turtingesnė buvo ir veikiau gavo vyrą, kursai,
 589  3|              didį turtą sau rado, bet ir mergą it kūgį gavo, prie
 590  3|            savo butos išvaryti, nesgi ir nuotakos pačios neieškojo
 591  3|           neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė jų turtuose tižti
 592  3|             negeidė jų turtuose tižti ir lepintis, kaip šiandien
 593  3|            apdaryti. Pinigų nežinojo, ir jų niekam nereikėjo, nesgi
 594  3|              nemokėjo, duoklių nedavė ir rinkliavų nežinojo, kaipogi
 595  3|          auglius, taip pat tėvų duona ir drabužiu, beje: skynė skynimus,
 596  3|           plėšimus, laikė sau arklius ir, ką tenai išarė, tą vis
 597  3|            išarė, tą vis sau paturėjo ir tad tesiskiedė nuo tėvo
 598  3|               kad buvo labai įturtėję ir pevni, jog galės laimingai
 599  3|            pevni, jog galės laimingai ir patys ypačiai gyventi.~   
 600  3|     kiekvienas aiškiai manyti išmintį ir gudrybą senovės lietuvių,
 601  3|             sau dirbti, ne kitam kam, ir, sekdami paukščių būdą,
 602  3|        ištįsėlius savo lietas brukant ir su mergaitėmis gluosniuojantis,
 603  3|          svieto regėjęs" arba: "Šilto ir šalto prityręs", arba: "
 604  3|           buvęs", arba: "Vilko neštas ir pamestas", arba: "Ūkės vyras,
 605  3|              kurių viena vyresne buvo ir žmona vadinos, nuo to, jog
 606  3|          kitas didžiau godojama buvo, ir taip dar šiandien senu įpročiu
 607  3|                užsigeidęs sau gulovės ir numanydamas kame norint
 608  3|       nuotakos kiemą jos tėvų lankyti ir nuotakai tuo tarpu savo
 609  3|              išmintingą, bylų, malonų ir mandagų tarp savo bendrų,
 610  3|               tėvai, jei nesibaidė jo ir sutiko ant to, tad patys,
 611  3|           tenai apveizėtų jo gyvenimą ir išsijautotų ar vis tiesa
 612  3|          perveizėtojais jaunojo butos ir to viso, apie ką piršlys
 613  3|              nuo kurių buvo išleisti, ir, jei anie visa tą patvirtino,
 614  3|             ją akivaizdoje pabučiavo, ir žiedus sukeitė ir keimarį
 615  3|          pabučiavo, ir žiedus sukeitė ir keimarį riešutą suvalgė,
 616  3|               iki šiol motina jaunąjį ir piršlį riešutais vaišino.
 617  3|                Paskui visi linksminos ir gėrė porą dienų nuotakos
 618  3|           namuose tokiu būdu: pyragus ir kepenes, arba pečenkas,
 619  3|              jaunoji pati savo gentis ir prietelius į suvodbą kvietė,
 620  3|            savo karės žirgą, ragotinę ir kardą ar kalaviją, rodydamas
 621  3|            sau gaspadorių, užtarytoją ir apgynėją. Jaunoji, arba
 622  3|           savo tėvo kardą ar ragotinę ir jaučių porą, idant atkaliai
 623  3|              vyro duktė, ūkės vilkėja ir turi sau apgynėją; vienok
 624  3|          trečiosios kartos tesaugojo, ir taip brolis galėjo, broliui
 625  3|       sukvietęs savo gentis, susiedus ir prietelius, tarp kurių vienas
 626  3|          viešne vadinos, ta visą godą ir žmonystą jaunojo pusės turėjo
 627  3|          medis pagal jų nuomonę žiemą ir vasarą žaliuoja), jaunajai
 628  3|            šukavo, kasas į bizas pynė ir drabužiais išeiginiais darė,
 629  3|        išeiginiais darė, guodžiodamos ir linksmindamos jaunąją, kuri
 630  3|           gailėdamos savo jaunų dienų ir jaunų draugių ar rasi minėdama
 631  3|            užstalėj midų ar alų vempė ir šnekėjo, vėdlių laukdami.~   
 632  3|      jaunosios tėvo namus, linksminos ir gėrė dieną ir naktį, maž
 633  3|              linksminos ir gėrė dieną ir naktį, maž temiegodami per
 634  3|            išminčia, gudryba, buklyba ir mandagumu bei švelnumu ir
 635  3|             ir mandagumu bei švelnumu ir bylumu visas šio pasaulio
 636  3|              bet padorumą neperžengti ir visiems įtikti. Čia ji atdarė
 637  3|             pyragų įvairių įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių,
 638  3|               visokių gyvulių, žvėrių ir paukščių kieminųjų ir medinųjų,
 639  3|          žvėrių ir paukščių kieminųjų ir medinųjų, midaus, alaus
 640  3|              stipresnio, vietoje vynų ir orielkų gėrė kumelės pieną
 641  3|            vis pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimi buvo.
 642  3|            buvo. Niekas nieko neprašė ir negedavo, visa po savo snukiu
 643  3|               visi viso pertekę būtų, ir, ko jis tiktai pasergėjo
 644  3|           lazda į grindis, tas tuojau ir klot ant stalo. Trumpai
 645  3|               nuo dievo dovanos lūžo, ir taip per tris, keturias
 646  3|               keturias kiauras dienas ir naktis linksmindamos gėrė
 647  3|             naktis linksmindamos gėrė ir valgė, tarp dienos ir nakties
 648  3|            gėrė ir valgė, tarp dienos ir nakties perskyros nenumanydami.~   
 649  3|           ketvirtajai dienai, kartais ir šeštajai dienai, sutemus
 650  3|                užvis jaunosios gentys ir namiškiai, minėdami, jog
 651  3|           išleidžia malonią, mandagią ir gražią mergaitę į svetimus
 652  3|             mergaitę į svetimus namus ir į svetimus žmones. Todėl
 653  3|          pusės skatino marčią rėdytis ir į vyro namus keliauti. Pirma
 654  3|              keliauti. Pirma žodžiais ir dainomis varžės, ilgainiui,
 655  3|              dėjęsi, ištiko į kardus, ir vėdliai su pasekėjais, varžydamies
 656  3|            turėjo pasekėjus pergalėti ir marčią nuo jų išveržti,
 657  3|            visą tą kovą taip padoriai ir bukliai atliko tarp savęs,
 658  3|               su jaunomis mergaitėmis ir vėdlavo ją į namus jaunojo,
 659  3|          jaunuomenės, kuri visa raita ir ginkluota dainavo ir krykštavo,
 660  3|            raita ir ginkluota dainavo ir krykštavo, leliodama kaipo
 661  3|         kartus ratus, ar nesugedę yra ir ar įvažiuos laimingai į
 662  3|          geros širdies, pakeleivingus ir trokštančius gerbiantys,
 663  3|               tėvelius saugojai, taip ir pas mus saugosi". Keliavežys,
 664  3|          marčią, pats nušoko nuo ratų ir, įmukęs į trobą, pašoko
 665  3|              laukan pro antras duris, ir abrūso nuo marčios už kelią
 666  3|               kely ar kieme nenutiktų ir linksmybė į verksmą nepersikeistų.
 667  3|          jaunąją, uždegė vaško žvakę, ir visi sėdinčią jaunąją apstojo;
 668  3|        dešiniosios ausies, ant kaktos ir pakaušy. Paskui motina pastatė
 669  3|           motina pastatė midaus kaušą ir duonos riekę jaunosios skreite;
 670  3|            pirmiau; taip apnešę duoną ir midų apsuk jaunąją, duoną
 671  3|           baldus, galvijus, trobesius ir lovą jaunųjų. Paskui, užrišę
 672  3|                davė medaus paskomėti, ir bočius jai tarė: "Smailumas
 673  3|           bočius jai tarė: "Smailumas ir lielio leidimas yra visų
 674  3|              būti, kas tau nepridera, ir žodžiais maloniais, kaip
 675  3|              yra saugoti namuose ugnį ir viežlybumą užlaikyti". Toliau
 676  3|          duris turėjo užgauti su koja ir klabinti, it būt norinti
 677  3|       gyvenime, jei seksi jų įsakymus ir trūsiai vilksi savo ūkę".
 678  3|            užstalėj persėdėjęs, kėlės ir prie jaunosios prisiartino.
 679  3|         judviejų meilė stangi, stipri ir tikra". Ant galų galo jaunajai
 680  3|               jaunajai nusegė vainiką ir, kasas nukirpus, nuometu
 681  3|            didelės garbės lietuviams, ir visų išmintinguosius jų
 682  3|           išmintinguosius jų įpročius ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo
 683  3|         įpročius ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo dėl to vien, jog
 684  3|         dienai dėvimi žodžiai tebrodo ir ką pats, jaunu būdamas,
 685  3|            esi regėjęs ar bočius savo ir tėvus pasakojančius girdėjęs.~   
 686  3|           buvo su vėdliais išvažiavę, ir tenai, gieždami apmaudą,
 687  3|         pasekėjiniai čia dar tebebuvo ir smuikavo, linksmindami namiškius
 688  3|                linksmindami namiškius ir pasekėjus; nes be jaunosios
 689  3|             buvo pirmaisiais svečiais ir taip pat už didžiojo stalo
 690  3|               numylėti jaunojo gentis ir namiškius ir tuo pasirodyti,
 691  3|           jaunojo gentis ir namiškius ir tuo pasirodyti, jog jaunoji
 692  3|             to, ką piršlys buvo sakęs ir ūkvaizdžiai regėję. Nuo
 693  3|            kurie supykę kibo į ginklą ir ketino grumtis, jei vėdliai
 694  3|         apskundė piršlį, kaipo melagį ir vylėją, kurį sūdžios turėjo
 695  3|            jis jaunosios tėvams gyręs ir sakęs, jaunojo butoj būk
 696  3|        nusprendė piršlį, kaipo melagį ir vilioką, idant daugiau jaunų
 697  3|              išveržti, vėl susigrūmė, ir šiuo atveju pasekėjai nuo
 698  3|              išleido. Pasėkėjai girti ir it būt to nenumanantys,
 699  3|              su vėdliais vėl suderėjo ir lygiai su piršliu vėl kelias
 700  3|             piršliu vėl kelias dienas ir naktis gėrė; ilgainiui,
 701  3|           buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo, nes
 702  3|             išlepusi diduomenė ištižo ir, smeigdamos ir gudindamos
 703  3|       diduomenė ištižo ir, smeigdamos ir gudindamos į šalaujų, beje,
 704  3|           beje, lenkų, gudų, vokiečių ir į kitų šaldrų įpročius,
 705  3|              šaldrų įpročius, užmiršo ir pamynė po kojų tą šventą
 706  3|       probočių; vienok kiti žemlionys ir ūkininkai neseniai dar tokiu
 707  3|             vien atmenama tebėra, bet ir vardai pačių svečių jų kalboje
 708  3|               yra šventai užlaikomas, ir taip šiandien dar jaunasis
 709  3|          tokiose traškančiose giriose ir vienkiemiuose, rodos, reikėjo
 710  3|      lietuviams, kaip kalnėnams, taip ir žemaičiams, didžiai nuožmiais
 711  3|              buvo jaukiais, maloniais ir didžią žmonystą savo namuose
 712  3|            žmonystą savo namuose vedą ir viešes per daug didžiai
 713  3|                o nebūt tenai įsigėręs ir nenumylėtu palikęs, užvis
 714  3|            paskui gerai jį išvaišinti ir šiltoj troboj išgulinti
 715  3|               šiltoj troboj išgulinti ir, taip pamylėjus, dar jį
 716  3|         stotkų ne vien ūkininkai, bet ir patys kunigaikščiai savo
 717  3|        vaišindami svetį, ragina gerti ir pyrago kąsti ir ragindami
 718  3|          ragina gerti ir pyrago kąsti ir ragindami nesako prašau,
 719  3|          žmona svetį pakeliantį gerti ir negalėdama jo viena numylėti
 720  3|        numylėti suvadino visą šeimyną ir kiekvienam liepė pakarčiui
 721  3|               turėjo atliepti kožnam, ir tuo kartu žmona tesiliovė
 722  3|              važiavo viešėti į gentis ir giminę, kurią lankydami
 723  3|          gėrynes kėlė, svečius kvietė ir tenai paprastu būdu juos
 724  3|             paprastu būdu juos mylėjo ir vaišino, dainuodami ir garbindami
 725  3|         mylėjo ir vaišino, dainuodami ir garbindami savo vyrus, karėj
 726  3|               girdamies savo gyvenimu ir turtais, šnekėjo, todėl
 727  3|             Kas girtas nebagotas, tas ir dvės, nieko neturės". Taip
 728  3|              darbus nubengę, džiaugės ir linksminos, nešykštavo ir
 729  3|             ir linksminos, nešykštavo ir turtų nesigobėjo, kaip šiandien
 730  3|            norint gerą žmogų pamylėsi ir pavaišinsi", nuo ko sakoma
 731  3|              pamylėti, pradeda verkti ir jam guostis prispaudimais
 732  3|             jam guostis prispaudimais ir neteisybėmis, to vien dėjęsi,
 733  3|               už piktos širdies žmogų ir netartų jį paiku gaspadorium
 734  3|               o namuose dori, malonūs ir taikūs ūkininkai, noris
 735  3|       saugotis nuo pikto žmogaus, bet ir nuo pačių smarkių žvėrių,
 736  3|               tankiai dar kilo vaidai ir barniai tarp pačių baltsermėgių
 737  3|          baltsermėgių ar pilksermėgių ir rudsermėgių valdymierų,
 738  3|            dyko į jų kraštą įsigrūsti ir juos nuvergti, prieš kurias
 739  3|             tuoįtimpos turėjo stengti ir kariauti lig paskuojojo,
 740  3|             norėdami liuosais išlikti ir po seno gyventi. Dėl to
 741  3|           senovėj lietuvius, kalnėnus ir žemaičius, ne vien smurtus
 742  3|            žemaičius, ne vien smurtus ir narsius karėj, bet dar viešėse,
 743  3|             bet dar viešėse, gėrynėse ir namuose visados ginkluotus.
 744  3|             gyvos galvos neišsižadėjo ir nuo neprietelių iki paskuojo
 745  3|           kaipo lietos daiktą, godojo ir gerbė. Užvis ilgainiui,
 746  3|               tegalėsią juos nuvergti ir tarp savo gyvulių paskaityti,
 747  3|                turėjo su ginklu gulti ir kelti, idant visados būt
 748  3|            visados būt rangiu drausti ir ramdyti savo neprietelius,
 749  3|        nuveikę, atmonydami savo žalas ir gieždamies ant jų apmaudą,
 750  3|             belikdami po savęs akmenį ir vandenį.~    Viežlybumą
 751  3|          kalboje, apdare, induose bet ir visuose namuose, nepadorių
 752  3|            visuose namuose, nepadorių ir goslingų žodžių veltui ieškos
 753  3|               būdo, retai tesivaidijo ir tesibarė ir apmaudą ant
 754  3|               tesivaidijo ir tesibarė ir apmaudą ant viens kito tankiau
 755  3|            giežė. Goslybos neapvežėjo ir nelėbavo, krūpaudami, kad
 756  3|          svietu visados buvo mandagus ir švelnus, kame nesusitikęs
 757  3|        sulaukęs", - sveikai perleisti ir kitų besveikam sulaukti
 758  3|         baltos galvos atėjom paguodos ir malonės lūgoti". Antgėrė
 759  3|             sakydami: "Ant sveikatos" ir dėkavodami, jog vaišę jų
 760  3|         plačias rankoves ties delnais ir antį visados su segele susegtus
 761  3|              nedėlios rytą marškinius ir kelnes baltas perkeitė,
 762  3|               kelnes baltas perkeitė, ir ta gaspadinė už visų didžiausią
 763  3|               stalus, palanges, langų ir durų troboje staktas ne
 764  3|        staktas ne vien iš vidaus, bet ir iš lauko mazgojo, ką šiandien
 765  3|                tą senovės dabą. Trobų ir namų aslas kas dieną šlavinėjo,
 766  3|              dieną šlavinėjo, o kiemą ir laidarą nedėlioj kartą,
 767  3|         medžių ūksmėse; ne vien kiemą ir laidarą čystą laikė, bet
 768  3|       pusryčioti eidami, visi prausės ir, abrūsu didžiai ilgu šluostydamies,
 769  3|             kas kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai saugiai
 770  3|              būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju
 771  3|               stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju jų darbu buvo
 772  3|               kieme pirtį sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos,
 773  3|             regis, įprato Ryme būdami ir per 14 metų Valakų žemę
 774  3|            save jas įkūrė, o rasi jau ir pirmiau jas turėjo, nėra
 775  3|        nebtverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą, šoko
 776  3|              žiemos vidu, speiguotie, ir tenai per kelias valandas
 777  3|            kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo,
 778  3|              į jį nekibo, todėl šimtą ir pusantro šimto metų ant
 779  3|             sunkesnius darbus trivoti ir maž temiegoti, nesgi krūpavo,
 780  3|           krūpavo, idant, slinkaudami ir lovose bipsodami, neištižtų,
 781  3|          bipsodami, neištižtų, purpti ir pūti nepradėtų. Todėl ir
 782  3|              ir pūti nepradėtų. Todėl ir apdarą tokį tedėvėjo, koks
 783  3|           savo ūkėj valdydami, lobius ir turtus visų didžiausių šio
 784  3|                valgius sausus tevalgė ir namų avikailiais tesidarė,
 785  3|            avikailiais tesidarė, nes, ir taip elgdamies ir tokį storą
 786  3|                nes, ir taip elgdamies ir tokį storą drabužį dėvėdami,
 787  3|              kitus viešpačius gandino ir nuo visų buvo godojami ir
 788  3|             ir nuo visų buvo godojami ir garbinami, noris kailinuočiai.~   
 789  3|                raudonas pirkšnis gėrė ir apžadus dievams darė, jei
 790  3|             apžadus dievams darė, jei ir tas nemačijo, tad patys
 791  3|             medžio trūbai, nuokamieni ir truputį pakumpi, per pusantro
 792  3|           stipriai sukibyti, nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti,
 793  3|         patekant sutartines dainuoti. Ir taip, susiėję į vieną kiemą,
 794  3|             vieną kiemą, motriškosios ir vyriškieji vieni į tuos
 795  3|           dainavę atlieptinai, nuo ko ir dainos yra taip pat sutartinėmis
 796  3|             keliąs klausantiems aitrą ir gailesį, kursai savo gausmu,
 797  3|               raštuose, kaipo įvairiu ir neregėtu daiktu. Taip pat
 798  3|            kuriomis pavasarį ožaičius ir ėraičius po laukus ganydami
 799  3|          stygomis taip pat gelžinėmis ir varinėmis; jų gaudesys yra
 800  3|               jų gaudesys yra trumpas ir kimus; smuikais, arba skripyčiomis,
 801  3|           ilsėdami ar linksmindamies; ir taip kožna notis jų gyvenimo
 802  3|          regėti gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą
 803  3|               stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, kurios ne vien
 804  3|              dar pratino juos guvumon ir skudrumon.~    Visa gudryba
 805  3|             senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, buvo ta, jog visa,
 806  3|               kaip motriškosios, taip ir vyriškieji; ir taip motriškosios
 807  3|     motriškosios, taip ir vyriškieji; ir taip motriškosios verpė,
 808  3|              motriškosios verpė, audė ir dažė savo drobes ir milus
 809  3|              audė ir dažė savo drobes ir milus įvairiomis barvomis
 810  3|          važius, šlėdes, arba šlajas, ir roges. Vokiečiams užgulus
 811  3|         Klaipėdos, Liepojos, Lielupio ir Daugavos, kad nebgalėjo
 812  3|     rūpinantis įsteigimu kokio daikto ir dejuojantį nesugebėjimu,
 813  3|             pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia moka arti", kaipogi,
 814  3|          paregėjęs, tą turi padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai,
 815  3|              geldas, muldas, taip pat ir kitą butos padargą sau tiekė:
 816  3|         motriškosios pirkinių negeidė ir už visų didžiausią gėdą
 817  3|               kurie, niekame nesimokę ir nė balsės rašto nežinodami,
 818  3|             dirba, kurie savo laibumu ir tikrumu gali lygintis su
 819  3|       trindamas, abrozdus į bažnyčias ir koplyčias tėplioja. Metuose
 820  3|         stebėtųsi į lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, protą ir buklumą,
 821  3|            kalnėnų ir žemaičių, protą ir buklumą, kad būt buvusių
 822  3|           pragumą jiems svietą regėti ir mokslą savo amato permanyti,
 823  3|               atentė nuspręs teisybę, ir tad ne tam bus gėda, kurs
 824  3|               garsų nuveikti, nešelpė ir neglobė.~    Čia dar pridursiu
 825  3|          garsiame rašte apie kalnėnus ir žemaičius, tarp kurių pats
 826  3|                tarp kurių pats gyveno ir visa regėjo. "Žemaičių kraštas, -
 827  3|               vietoves, arba miestus, ir kiemynojus, arba sodas,
 828  3|            iki savo gyvos galvos rėdo ir kurio karalius negali išmesti
 829  3|           tėra. Žmonės gyvena žemuose ir pailguotinuose namuose,
 830  3|        sėdėdamas, visus savo gyvulius ir namų padargą mato, nesgi
 831  3|             stogu, be kokio perdorio, ir gyvulius tenai laiko. Diduomenė
 832  3|            Žmonės yra drąsūs, skudrūs ir ant karės pagebsnūs, kariauja
 833  3|       galinčius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti. Žemę
 834  3|                yra traškančios girios ir lieknai, kuriose, svietas
 835  3|                nesgi maž vaško teturi ir didžiai yra baltas. Girios
 836  3|       netikėlių, kurie juodus žalčius ir driežus, kaipo sargus savo
 837  3|               sargus savo namų, laiko ir gerbia, kuriuos nekurias
 838  3|               taria namų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį.~    Žemaičiai,
 839  3|             visi su pačiomis, vaikais ir šeimyna susirenka į vienus
 840  3|                ant kurio stuopą alaus ir šalip jos priešais du kukuliu
 841  3|               visokios veislės patiną ir pačią, kuriuos aukauja tokiu
 842  3|             gyvuliui per galvą, šonus ir kojas ir kitus straipsčius,
 843  3|             per galvą, šonus ir kojas ir kitus straipsčius, arba
 844  3|          dievali žemeliukių, aukaujam ir tau dėkavojam, kad mus šį
 845  3|               kad mus šį metą sveikus ir viso pertekusius užlaikyti
 846  3|           toliau gūžtum, nuo geležies ir ugnies saugotum, nuo antkryčių,
 847  3|         saugotum, nuo antkryčių, marų ir nuo visokių neprietelių
 848  3|        gyvulių aukautųjų išvirę valgė ir nuo kiekvieno valgio šmotelius,
 849  3|         nepradėjus valgyti, į pastalę ir visas namų kerčias mėčiojo: "
 850  3|       žemeliukės, imkit nuo mūsų auką ir valgykit besveikos". Tada
 851  3|              visi pradeda linksmintis ir vaišintis. Vėliavą karėj
 852  3|               Žemaičiai, turi versmes ir daugybę plačių ežerų, kurie
 853  3|              beje: Tripentė, Svisločė ir Beržinė, į Niperį teka,
 854  3|              Neris, Naročius, Daugava ir Gauja - į Žemaičių jūrą.~   
 855  3|        pilelėse, arba miestuose, taip ir kiemuose ar sodose gyvenantys,
 856  3|           drabužį neklausdamas paimti ir patį iki smerčio primušti;
 857  3|        vargšas niekame paguodos neras ir niekas jo neužstos, ir piktadėjas
 858  3|          neras ir niekas jo neužstos, ir piktadėjas paliks nesudraustu.
 859  3|               pasirodyti, kursai, jei ir prileis prie savęs, kukulius
 860  3|            prie savęs, kukulius atims ir, nieko gero nepadaręs, pas
 861  3|             penkias dienas, o kartais ir šešias, dvare dirba, panedėlį
 862  3|         piauna, javus nuo lauko vokia ir kulia. Tas dar yra stebuklingesniu,
 863  3|           dirba, atsako: "Ar nereikia ir nedėlios dieną valgyti?"
 864  3|             didžiai žudo. Duona juoda ir prasta minta, rugių varpas
 865  3|           ypatingesniu tarp vyriškųjų ir motriškųjų, jog ką vien
 866  3|              Visi lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, bei padaugaviai
 867  3|             smala, nei degutu netepa, ir jei kuomet pasitinka daug
 868  3|            tokiu būdu: apie šv. Petrą ir Povilą, vasarą, lig motinos
 869  3|    švenčiausios į dangų ėjimo, krūmus ir žarynus skina, kuriuos skynimus
 870  3|            paprastai lydimais vadina, ir taip jei krūmai dar tankūs
 871  3|        apkreikę, tuos skynimus uždega ir į peleną apverčia; kame
 872  3|      nesudegusiuosius į malkas krauna ir vėl degina; ir taip į tą
 873  3|          malkas krauna ir vėl degina; ir taip į tą žemę, sudegusią
 874  3|             taip į tą žemę, sudegusią ir neartą, nurinkę tiktai anglis
 875  3|         neartą, nurinkę tiktai anglis ir pagalius apdegusiuosius,
 876  3|      apdegusiuosius, pirma pūrus sėja ir vienu arkliu aparia ir apakėja,
 877  3|           sėja ir vienu arkliu aparia ir apakėja, o Kalne aria jaučiais,
 878  3|              jie miežius sėja, piauna ir valija; retuosius skynimus
 879  3|           pūrai riebesnę žemę mėgsta. Ir taip į tokias dirvas per
 880  3|              sėti, medžiai dar aukšti ir platūs, beje: pušys, uosiai,
 881  3|                pušys, uosiai, ąžuolai ir tiems pavėdūs, tad pačių
 882  3|             ant ilgų strikių pakabina ir, taip sėdėdamas, nuo medžio
 883  3|              prisiartinęs, įsikabina, ir jį nuo galūnės lig pat žemo
 884  3|        galūnės lig pat žemo nugenėja, ir tas šakas, atėjus pavasariui,
 885  3|           pavasariui, taip pat degina ir sėja.~    Nuvokę pūrus ar
 886  3|         atentį metą taip yra derlingi ir tankūs, jog arklys negali
 887  3|            arklys negali jų išbristi, ir iš vieno grūdo 30 ir daugiau
 888  3|        išbristi, ir iš vieno grūdo 30 ir daugiau varpų išsišakoja
 889  3|              daugiau varpų išsišakoja ir taip išauga, jog vyro raito
 890  3|            grūdai yra būtinai pavėdūs ir tos pačios, rodos, veislės
 891  3|            žemę yra išgyventi galima; ir taip kalnėnai pirmiau sėja,
 892  3|           praėjus, vasarojų paaugusį ,ir išbrendusį piauna ir į stogines,
 893  3|        paaugusį ,ir išbrendusį piauna ir į stogines, arba daržines,
 894  3|         reikia juos brandinti, avižas ir miežius apie Sekmines, grikus
 895  3|              yra nuvokiami, iškuliami ir į aruodus supilami, jog
 896  3|                apent į grūdą pagrįžta ir šimteriopą vaisių artojui
 897  3|             artojui parneša. Kalnėnai ir žemaičiai savo javus krauna
 898  3|          kurių viršaus mėsą, lašinius ir visą pavalgą bei daržų žalesą,
 899  3|            beje, batvinius, sėtinius, ir drabužius, užvis brangiuosius
 900  3|             liepia pačiam nusigaluoti ir savo rankomis pasikarti,
 901  4|        pasauly, mėklindamos į dangaus ir žemės daiktus, tuojau taria
 902  4|            senovėj apie dievą nuomonė ir žinojimas lietuvių tautos,
 903  4|               pasakyti, nesgi nuožmūs ir smarkūs jos neprieteliai
 904  4|               vieni per savo nuožmybę ir smarkybę išnaikino jos senovės
 905  4|            senovės apie dievą nuomonę ir žinią, kiti per savo nedorybę,
 906  4|             garbės nuo to lietuviams, ir palaikus tos žinios, nuo
 907  4|               visų aiškiausias žinias ir nuomones apie dievą ir pirmąją
 908  4|         žinias ir nuomones apie dievą ir pirmąją pradžią, kitaip
 909  4|           senovės jų tikybos numanyti ir išrašyti. Ir taip, kas bus
 910  4|         tikybos numanyti ir išrašyti. Ir taip, kas bus permanomas
 911  4|              tarė esantį visą pasaulį ir šį svietą nuo šilimos kilusį,
 912  4|             smertis, o šilima gyvyba, ir tą čia sau reikia įsidėti,
 913  4|            Tarė jį kaipo didžiai gerą ir malonų tėvą esantį, kursai,
 914  4|              įkvepiančia žmogui spėką ir stiprybę per šilimą, gaivinančia
 915  4|               per šilimą, gaivinančia ir kutinančia visa tą, kas
 916  4|              yra, kaip sakiau, regimu ir neregimu šiame pasauly,
 917  4|            jog jis rodąs savo gražybę ir didybę saulėj, kuriai tekant
 918  4|             geradėją, kurs juos gūžia ir saugoja: nuo prapulties,
 919  4|          saulei įspindus, yra šilčiau ir visa rodos linksmesniu ir
 920  4|             ir visa rodos linksmesniu ir skudresniu, o be: saulės
 921  4|                saulės visa nuliūdusiu ir rūstu, beje, naktis, nesgi,
 922  4|            nespindi saulė, ten niekas ir neauga. Nuo tos jo malonės
 923  4|            rūpinas savo vaikais, taip ir jis gūžia visados sava perą
 924  4|               gūžia visados sava perą ir saugoja jį nuo prapulties
 925  4|              leistą, nesgi be šilimos ir žiburio nieko nebūt šiame
 926  4|           kurti, kurstyti buvo šventu ir dėl pačios ugnies tedėvimas,
 927  4|              visa įkūrė šiame pasauly ir kutino visą sutvėrimą. Vadino
 928  4|               Praamžiu nuo žodžių pra ir amžius, beje, amžiaus neturinčiu
 929  4|              arba be pradžios esančiu ir pačiu pirmuoju, kurio pradžiai
 930  4|         Gyveleidžiu, nuo žodžių gyvas ir leisti, beje, visiems gyvybą
 931  4|        Vaisgamčiu, nuo žodžių vaisius ir gimdyti, beje, vaisių gimdančiu,
 932  4|            Aukopirmas nuo žodžių auka ir pirmas, kaipo tas, kurį
 933  4|             Labdariu nuo žodžių labas ir daryti, jog jis visiems
 934  4|            žodžio lygus, kurs vienybę ir meilę tarp žmonių antturi.
 935  4|           nesgi, kad jis nebūt šildęs ir kutinęs javus ir visą gyvį
 936  4|               šildęs ir kutinęs javus ir visą gyvį šiame pasauly,
 937  4|             tad niekas nebūt veisęsis ir augęs. Vadino jį Duotonu,
 938  4|     Žvaigždyksčiu nuo žodžių žvaigždė ir diegti, jog žvaigždes ant
 939  4|         žvaigždes ant dangaus daigstė ir tuo į pasaulį žiburį leido.
 940  4|          Pergrūdžiu nuo žodžių perėti ir grūdas dėl to, jog jis globė
 941  4|               to, jog jis globė javus ir vaisius, kuriais žmonės
 942  4|               vaisius, kuriais žmonės ir gyvuliai mito, nuo to paties
 943  4|              jis žemę išperėjo, nesgi ir žemė atšilusi vaisių teduoda,
 944  4|           Laukpačiu nuo žodžių laukas ir pats, jog jis gyveno ne
 945  4|               ne vien aukštybėse, bet ir lauke, kurį jis rėdė taip
 946  4|              Žempačiu nuo žodžių žemė ir pats, beje, tarė jį esantį
 947  4|              vien danguje, lauke, bet ir pačioje žemėje, nesgi kaip
 948  4|             daiktus šio pasaulio rėdo ir valdo. Vadino jį dar debesų
 949  4|         Bangiotoju nuo žodžių debesis ir bangioti arba jaugti, nesgi
 950  4|              butoje, taip jis danguje ir pasauly visais daiktais,
 951  4|         visais daiktais, gyvojančiais ir negyvojančiais, rūpinos
 952  4|               negyvojančiais, rūpinos ir apveizėjo visu tuo, ko vien
 953  4|               rodės lauke, aukštybėse ir žemėj esančiu, vienok visados
 954  4|              Viešpačiu nuo žodžių vis ir pats, jog jis vis pats savo
 955  4|            vis pats savo galybe veikė ir darė. Vadino jį Panu, arba
 956  4|           devynių vyrų spėku vadinama ir už visų didįjį vaistą turima,
 957  4|           saulę, per dieną nuvargusią ir nudulkėjusią, vakarą vedąs
 958  4|              metą vėl linksma keltųsi ir žibėtų.~    Tokią nuomonę
 959  4|               dienai tą tebstigavoja. Ir taip šiandien tebėr sakoma: "
 960  4|           visų šiandien dar permanomi ir suprantami. "Perkūnali dievali,
 961  4|           perkūniją už dievą turintys ir garbinantys. Lygia dalia
 962  4|              garbinantys. Lygia dalia ir visus kitus Perūno dievo
 963  4|               dar nuo visų yra žinomu ir permanomu, kaipogi šiandien
 964  4|       nužvarbusį, beje, stiprink mane ir gūžk. Ne vien žemaičiai
 965  4|             savotiškai kalbantys, bet ir lietuviai apgudę, tai yra
 966  4|               išvirto, jų kalba kalba ir tikybą seka, gyvenantys
 967  4|             tai yra: "Oi Titi, Titi". Ir taip netyčiomis reiškia
 968  4|             senąją apie dievą nuomonę ir tuo rodo, kuo anie kitą
 969  4|               priminsim, jog kalnėnai ir žemaičiai pagal savo būdą
 970  4|            kiek žodžio dievą minavoja ir taip sako: "Ai dievali,
 971  4|             dievali, raugutis nevyko" ir taip toliau. Tada nuo to
 972  4|        kuriuos girdėdami prašaleičiai ir jų kalbos nepermanydami
 973  4|        lietuvių kalba, tą patį randam ir visų senuosiuose raštininkuose:
 974  4|             Scythae) savo dievą Papiu ir Tečiu vadinę ir ugnį garbinę,
 975  4|           dievą Papiu ir Tečiu vadinę ir ugnį garbinę, ir taip tais
 976  4|               vadinę ir ugnį garbinę, ir taip tais pačiais vardais
 977  4|            šiandien dar kuržemininkas ir žemaitis tebvadina savo
 978  4|              dievą senu įpročiu Tičiu ir Papiu, bet, kaipo prašaleitis,
 979  4|               važiodamos po žemaičius ir jų midų gerdamas, girdėjo
 980  4|          Lelium vadinamas; kas neregi ir čia, jog tuodu žodžiu yra
 981  4|            arba didų per didį. Lenkai ir tą už savo dievą pasavino,
 982  4|               ugnį kūrinantys, nuo ko ir patys kuriais vadinantys".
 983  4|        žemaičiai Perūną vadino Kūrėju ir jį patį, ne saulę, garbino.~   
 984  4|          ugnis šį pasaulį paperėjusi, ir tas tai pat ženklą už lyčių
 985  4|          įkūrėją šio pasaulio, vadino ir ugnia jį garbino.~    Taip
 986  4|              vien pačias pažines, bet ir vieną kiltį, ką pats pavėdumas
 987  4|    praprobočiai indijonys turėjo, bet ir patį žodį Perūnas užlaikę.
 988  4|               jog tokios taip aiškios ir taip didžios apie dievą
 989  4|             kokią lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, įsitėpę buvo.
 990  4|        žemaičiai, įsitėpę buvo. Nesgi ir paskesnieji raštininkai
 991  4|            stigavoja, jog vieną dievą ir dailidę, arba perkūnijos
 992  4|           raštininku du kunigu, 11-me ir 13-me amžiuje gyvenančiu,
 993  4|                apie žemaičius parašė. Ir taip pirmasis sako: "Lig
 994  4|              prie pačių savo šaltenių ir lieknų, idant jų krikščionys
 995  4|               jų krikščionys neįurštų ir nesumaitotų". Antrasis taip
 996  4|               visi, noris krikščionys ir akyli žmonės, tačiau šaukias
 997  4|            jis senovėj už savo turėjo ir garbino. Kad tuo tarpu lietuvis
 998  4|              ai dievali", nesako mano ir tuo pačiu rodo, jog jis
 999  4|          pačiu rodo, jog jis tą dievą ir senovėj garbino, kurs visų
1000  4|            per jo privalumus, kuriuos ir visų didžiausias mulkis,