Story

1501  5|               bosus ir verpeles alaus ir midaus, paskui žyniai padengė
1502  5|          paskui žyniai padengė stalus ir viduryje aslos sukūrė ugnį
1503  5|               pailguotiną, kur atvedė ir gyvulius, vainikais apklėstus,
1504  5|         veislės po porą, beje, patiną ir pačią. Tad žyniai ėmė melstis
1505  5|               žemės ūkėjoms, aukaujam ir dėkavojam, jog mums šį metą
1506  5|          ugnies, geležies, marų, badų ir visokių neprietelių mus
1507  5|            mus saugojot". Nu tad kepė ir virė mėsą pamuštųjų gyvulių.
1508  5|            vadinamus, ant anglių kepė ir iškeptuosius per ugnį mėčiojo
1509  5|            žmonių, apie reikalus ūkės ir lietos, apie narsybę ir
1510  5|               ir lietos, apie narsybę ir kantrybę garbingų vyrų,
1511  5|              jiems į ausį savo kaltes ir nuodėmes, kursai, pagrobęs
1512  5|            pačiam žyniui už čiuprynos ir jį taip pat aptalžė už jo
1513  5|             gerbtų, doromis motinomis ir doromis gaspadinėmis tapti
1514  5|             mergaitę, baltai apdarytą ir vainikuotą, kuri nešės pilną
1515  5|            pilną skreitą keptų plonių ir stojos dešiniąja koja ant
1516  5|              midaus turėdamos stovėjo ir, tokioje stovyloje būdama,
1517  5|            metą vylės didžios brandos ir javų vykimo, bet jei su
1518  5|           Žempati, priimk mūsų maldas ir aukas ir leisk vėles eiti
1519  5|           priimk mūsų maldas ir aukas ir leisk vėles eiti prie mūsų
1520  5|               valgių su mumis valgyti ir ragauti". Tą patį darė ir
1521  5|             ir ragauti". Tą patį darė ir su gėrimais, nulaistę visų
1522  5|            pastalę, paskui patys gėrė ir linksminos, į trimitus pūsdami,
1523  5|           trimitus pūsdami, giedodami ir šokinėdami. Ta šventė buvo
1524  5|          dievo dovanos nėra jų genčių ir pažįstamųjų mirusiųjų, todėl
1525  5|               todėl baldės išbadusios ir gyvuosius trukino ir jiems
1526  5|       išbadusios ir gyvuosius trukino ir jiems piktą darė, todėl
1527  5|            idant pavalgiusios nurimtų ir nebsisuostų. To dar negana
1528  5|            pateko, ėjo paskui į kapus ir tenai vėl lapinėse ir šėtruose
1529  5|           kapus ir tenai vėl lapinėse ir šėtruose valgė ir, šmotelius
1530  5|            lapinėse ir šėtruose valgė ir, šmotelius nupiaustydami,
1531  5|      nupiaustydami, mėčiojo po stalu, ir gėrimus taip pat laistė,
1532  5|          tardami: "Eikit pavalgiusios ir negadinkit grįždamos mūsų
1533  5|              kaulus gyvulių aukautųjų ir likusiuosius valgius į kapus
1534  5|    likusiuosius valgius į kapus įkasė ir tenai raudojo mirusiųjų
1535  5|         raudojo mirusiųjų savo genčių ir kareivių, karėj už liuosybę
1536  5|               Usvietę, Uolą, Tripentę ir Piną upes gyvenantys, tos
1537  5|             minavonę ant kapų tebdaro ir valgius tenai tebneša bei
1538  5|            namuose gal regėti balkius ir sienas po dvi rindi prikalinėtas
1539  5|              pat linksminos, kaip jei ir ant kitų švenčių: valgė
1540  5|            žyniai veizėjo į žvaigždes ir lėmė atentį metą, laimingą
1541  5|             metas bus daug lengvesnis ir nereiks taip sunkiai dirbti,
1542  5|               turėjo, idant nebmatytų ir nebieškotų.~    Tarp tų
1543  5|              apleisti niekas nedrįso, ir taip, įkurės, apkulos, koštuvės,
1544  5|              skerstuvės, užvis budynė ir laidosena.~ĮKURĖS~    Įkurėmis
1545  5|               kas lig šio laiko Kalne ir Žemaičiuose tebėr saugojamas;
1546  5|            ugnį, įleido į trobą gaidį ir vištą, abu juodu, o į aslos
1547  5|         kukuliu, ženklinančiu vyriškį ir motriškę, ir kurs iš kukulių
1548  5|     ženklinančiu vyriškį ir motriškę, ir kurs iš kukulių berietėdamas
1549  5|       trobelėj gali laimelė džiaugtis ir gėrėtis". Išeiga bengės
1550  5|                kurią gerdami minavojo ir garbino vyrus garsius, garbingus
1551  5|           kareivius, karėj kritusius, ir tuos, kurie buvo daug gero
1552  5|          gaubjaują, nuo žodžių gaubti ir javai, taip pat gėrė javus
1553  5|               jog nubengė javus kulti ir linki jam besveikam juos
1554  5|            Trumpai sakant, kožną ilgą ir sunkų darbą nubengę, linksminos
1555  5|             dar tarp tų pačių įpročių ir kitos it pačių namiškių
1556  5|          pavalgai pamušus, prielaidus ir paršus paskerdus, žąsis
1557  5|               paršus paskerdus, žąsis ir antis papiovus, gaspadorius
1558  5|               ar alų padarius, ragino ir vaišino gaspadorius savo
1559  5|              Lietuvoj apie Pinos pilį ir Tripentę upę iki šiai dienai.~
1560  5|               kunigą, kursai jį dieną ir naktį sargino ir laimino
1561  5|             jį dieną ir naktį sargino ir laimino melsdamos; rodos,
1562  5|             jog tie kunigai lygusonys ir tylusonys vadinos, kurie
1563  5|             metų 1249 tarp krikščionų ir parusėnų. Tie kunigai sargino
1564  5|            pažinyčį pas šventą ąžuolą ir tenai išrausę pirkšnių iš
1565  5|            visų didžiausią vaistą, ką ir šiandien dar senu įpročiu
1566  5|             tebdaro gumbuodamies. Jei ir pirkšnys nieko nemačijo,
1567  5|           dabą, įsakęs jiems vienybėj ir meilėj tarp savęs gyventi.
1568  5|        parėdžius ligoniui jo gyvenimą ir atsisveikinus jam su gentimis
1569  5|         atsisveikinus jam su gentimis ir susiedais, kunigai, antdėję
1570  5|          vandeniu numazgojo nabaštiką ir, apmovę baltais marškiniais,
1571  5|              per kelias nedėlias, bet ir per kelis mėnesius negedo,
1572  5|        tolimiems tolimesniems gentims ir bendrams, jog tas ir tas
1573  5|          gentims ir bendrams, jog tas ir tas pasirinko iš šio svieto,
1574  5|              į budynę. Suėjus gentims ir pažįstamiesiems į mirusiojo
1575  5|               kartą, įkapėmis apvilko ir pasodino krėsle bei vaško
1576  5|              svieto maloniu yra buvęs ir kuo jis gėrėjos ir džiaugės
1577  5|              buvęs ir kuo jis gėrėjos ir džiaugės gyvendamas. Kad
1578  5|               kuri jo vietoj raudotų. Ir taip šiandien dar senu įpročiu
1579  5|           ragino budėtojus gerti midų ir alų. Taip budėjo per kelias
1580  5|              budėjo per kelias dienas ir naktis, pagal tą, kaip turtingas
1581  5|             budėtojų, juo godingesniu ir garsesniu buvo. Ilgainiui
1582  5|             atvejų atvejais nugiedoję ir pakarčiui apgėrę, ant galo
1583  5|                sudievu jam sakydamas, ir lūgojo, idant jo tėvus,
1584  5|             jo tėvus, gentis, bendrus ir pažįstamuosius pasveikintų
1585  5|               aukštybėse nuo jo pusės ir su jais maloniai elgtųsi,
1586  5|               elgės. Paskui lydusonys ir tylusonys išpasakojo gyvenimą
1587  5|         išpasakojo gyvenimą mirusiojo ir į vardą jo sakė sudievu
1588  5|            kartą jo gentims, bendrams ir susiedams, kurį atsisveikinimą
1589  5|             kardus iškėlę švytruodami ir uidami šalin Pikulį ir piktas
1590  5|    švytruodami ir uidami šalin Pikulį ir piktas dvasias nuo nabaštiko;
1591  5|                padėjo į šiaudinę lovą ir pakėlė ant malkinės, lygiai
1592  5|            nabaštiko tarną, pėdsekius ir sakalus, o vargdieniams -
1593  5|          vargdieniams - namų padargą, ir, ugnį po malkine sukūrus,
1594  5|               dūmams rūkti, tylusonys ir lydusonys ėmė vėl giedoti,
1595  5|            giedoti, garbindami darbus ir veikalus nabaštiko, beje,
1596  5|              jo karės žygius atliktus ir neprietelius pergailėtus;
1597  5|            sakiau, raudės vis raudojo ir ašaras lašino į kaušelius,
1598  5|           mėčiojo į ugnį nagus meškos ir lūšies, idant nabaštikas,
1599  5|             ant peties sakalą sėdintį ir į dangų lekiantį didžioj
1600  5|              molinį, ar akmeninį indą ir, tenai segeles, auskarus,
1601  5|             retežius, senovės pinigus ir kitus brangius daiktus sudėję,
1602  5|        minavotą indą su pelenais, kur ir lakanką su ašaromis įdėjo;
1603  5|              po to indo apačia padėjo ir visa tą uždengė penktuoju
1604  5|        pelenais, lakankas su ašaromis ir kitus molio stotkelius su
1605  5|          stotkelius su gėralu, sudėjo ir akmenimis užkrovė. Nuo to
1606  5|         žvaigždę, akmenimis išgrįstą, ir krosnį apipylė smilčių kalnu,
1607  5|            Birutės, Palangoj, Živilės ir Lietuvos karaliaus Mintauto,
1608  5|         atlikęs, kuo kaltu yra buvęs; ir taip šiandien dar yra tariama
1609  5|            kapų užlenkiau nabaštiką", ir daug už didesnį daiktą turi
1610  5|             kapais vadina; regis, jog ir pilis pati Rogačiovo yra
1611  5|          kirvį, motriškosioms varpstę ir kuodelį, midaus plėšką ir
1612  5|             ir kuodelį, midaus plėšką ir vakartį, ant galo parišę
1613  5|            tad lydėtojai raiti nokės, ir, kurs pirmiau prijojo prie
1614  5|           trečioji, pagal jų greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas,
1615  5|          išdalija. Paprastai pirmuoju ir visų geruoju palikimu mirusiojo
1616  5|             lydėtojai taip pat nokės, ir, kurs buvo pirmesnis, tas
1617  5|              Taip palaidoję nabaštiką ir pasidaliję jo pelnu, lydėtojai
1618  5|    karšinčiams ne vien lydėtojus, bet ir numirėlius vaišinti ir raginti,
1619  5|            bet ir numirėlius vaišinti ir raginti, ką atlikdavo didžiai
1620  5|        grynoje stalus padengė, taures ir kaušus pilnus midaus ir
1621  5|               ir kaušus pilnus midaus ir alaus pastatė. Lydėtojai
1622  5|               namų, garsių vyrų karėj ir ūkėj, godingų gaspadorių
1623  5|            godingų gaspadorių namuose ir lauke už to nabaštiko dūšią
1624  5|           lauke už to nabaštiko dūšią ir palaidotas dūšeles jo tėvų,
1625  5|               dūšeles jo tėvų, genčių ir visų tų, kurie pasirinko
1626  5|          mirusiųjų, tenai valgančius, ir girdintys jų šnabždesį.
1627  5|             kokia noris dūšelė rūgoja ir nenori į trobą eiti, kuri
1628  5|      Gaspadorius, nutylėjęs valandėlę ir apsižvalgęs į visas puses,
1629  5|             laiminkit mus gyvojančius ir tiems namams suteikit pakajų.
1630  5|               kloniojos į visas puses ir sakė: "Nebėr nė dvasios".
1631  5|          surinkusi valgius, iš taurių ir kaušų sukošė į verpeles
1632  5|               kaušų sukošė į verpeles ir visa tą iškėlė už langų,
1633  5|                kas juos tenai suvalgė ir sugėrė, tuo nesirūpino, -
1634  5|        nesirūpino, - paprastai ubagai ir vargdieniai. Tuo tarpu troboje
1635  5|          stalo, padėjo antrus valgius ir tad lydėtojai suėję užstalėj
1636  5|             suėję užstalėj vėl meldės ir pirmuosius kaušus, pripiltus
1637  5|              kaušus, pripiltus midaus ir alaus, vėl iškėlė pro langus
1638  5|              patys susėdę ėmė valgyti ir gerti, amžiną atilsį mirusiesiems
1639  5|               paskui, sušlavę troboje ir priemenėje kaulus ir trupučius
1640  5|          troboje ir priemenėje kaulus ir trupučius nuo valgių, jei
1641  5|          likusiais valgiais į pintinę ir nunešė ant kapus, kuriuos
1642  5|            sakė numirėliams, o kaulus ir atlaikus valgių pakasę tenai
1643  5|             nėra taip didžiai garsaus ir garbingo senovėj tarp lietuvių
1644  5|        savinas jais gudai arba lenkai ir teutonai, kaipo palaikais
1645  5|             atmenamuose amžiuose, bet ir gilioj senovėj tokiu būdu
1646  5|               kad lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, savo vyrus kad
1647  5|             atmenamuose dar laikuose; ir taip, kaip jau viršiau minavojau,
1648  5|         Mindaugo, Lietuvos karaliaus, ir Živilės pas Naujapilį, Gedimino
1649  5|          visiems šiandien yra žinomi. Ir taip, kur vien gyveno senovėj
1650  5|           Senieji lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, nė tokiu dar
1651  5|              tųdviejų atminimų gentys ir pažįstamieji ėjo vėl į kapus
1652  5|               kapus nabaštiko lankyti ir vaišinti, todėl, padirbę
1653  5|                padirbę šėtrus, meldės ir vaišino mirusiuosius, kaip
1654  5|            minavojau, kuriose dienose ir šiandien dar tą atminimą
1655  5|                eina į bažnyčią ubagus ir kunigus maldyti už nabaštikalį
1656  5|        kunigus maldyti už nabaštikalį ir kapuose jį apraudoti, pargrįžę
1657  5|             pargrįžę namo su gentimis ir pažįstamaisiais, vaišina
1658  5|  pažįstamaisiais, vaišina juos tyliai ir nuliūdusiai minavodami gyvenimą
1659  5|         minavodami gyvenimą nabaštiko ir mažne prie kiek žodžio amžiną
1660  5|             nuliūdimą svietui reiškė. Ir taip motriškosios nebalintų
1661  5|          nuometais klastės, iškilmėse ir išeigose būdamos, kas vadinos
1662  5|            kas vadinos mirusiųjų tėvų ir motinų ar genčių žilavoti,
1663  5|               toje dingsty sekė barvą ir būdą paukščio, žyle vadinamo,
1664  5|       kabinėdamos į langus dunksinoja ir cypčioja rūstai, skelbdamas
1665  5|               didžius speigus, pusnis ir pūgas ar darganas ir it
1666  5|           pusnis ir pūgas ar darganas ir it tarsi globos sau nuo
1667  5|           gedaudamas. It tą patį darė ir senosios lietuvės: kaipogi,
1668  5|         reikšdamos savo rūstas dienas ir gorindamos, jog tas visiems
1669  5|          nutiks, kurios, noris puotas ir gėrynes savo artimų genčių
1670  5|            vienok tenai nesilinksmino ir netanciavojo; ir taip ta
1671  5|        nesilinksmino ir netanciavojo; ir taip ta minavonė jiems maloni
1672  5|              senovės dabą tebsaugoja, ir taip, mirus motinai ar tėvui,
1673  5|       neleidžia į savo šventas girias ir prie savo šventų upių artintis,
1674  5|             tą reikia lietuvius girti ir pagirti, jog, noris patys
1675  5|              noris patys pagonys buvo ir daug dievų garbino, vienok
1676  5|              visados stangiai saugojo ir jų dievo gyvojo garbinti
1677  5|             gyvojo garbinti negaišino ir nežudė".~
1678  6|               nuo kunigų, kaipo dievo ir svieto tarpininkų, nesgi
1679  6|        negalėtų ant svieto patekti, o ir gimęs be jos ilgainiui pragaištų.
1680  6|           viršiau, jog kožnas žmogus, ir visų paikiausiasis, turi
1681  6|           nori visados liuosu gyventi ir taip rėdytis, kaip tiktai
1682  6|                idant, ko jiems reikia ir ko patys geidžia dėl savęs,
1683  6|          pamokytų, kas jiems yra geru ir priderančiu; žmonės, regėdami
1684  6|             tokius kunigus guvesniais ir buklesniais už save, tarė
1685  6|               tarpininkais tarp dievo ir žmonių, mokė juos visų pirma,
1686  6|               savo geradėją, garbinti ir jam dėkavoti, kaipo savo
1687  6|           kitu elgtis, idant maloniai ir laimingai šiame pasauly
1688  6|           kitų tautų, tas pats nutiko ir su Lietuvos tauta. Pirmasis,
1689  6|              savo šilima išgūžė žmogų ir visą pasaulį, kurį jis ta
1690  6|             ugnį, pradėjo jam melstis ir dėkavoti už ugnį, taip didžią
1691  6|               Svietas pats, regėdamas ir žinodamas per prityrimą,
1692  6|               esą, turėjo tą už tiesą ir klausės pasakojančio apie
1693  6|          užsiėmė darbuotis, ilgainiui ir trečiasis tą patį darė,
1694  6|            kūrėtoju, nuo ko ilgainiui ir visus tuos, kurie tame reikale
1695  6|         pragumu tarpininku tarp dievo ir žmonių, reiškė jiems jo
1696  6|         žmonių, reiškė jiems jo norą, ir, ką jis žmonėms sakė, to
1697  6|           turi daryti, o ko nedaryti, ir kaip su viens kitu elgtis,
1698  6|              yra linkėjimas jų dievo. Ir taip padėjo jis dėl žmonių
1699  6|           žmonių pirmuosius įstatymus ir saugojo, idant pagal juos
1700  6|            tas neklausė dievo valios, ir tokį karojo. Ir taip pirmasis
1701  6|               valios, ir tokį karojo. Ir taip pirmasis žynys pasidarė
1702  6|              tarpininku, bet rėdytoju ir teisdariu tarp žmonių: kaipogi
1703  6|              norėjo svietui savo norą ir valią parodyti, taip pat
1704  6|               su dievu, teturi darbo, ir tad tiktai tepasirodė svietui,
1705  6|        įpročiu ne vien jomylistą, bet ir patį karalių, noris it jaunitelį,
1706  6|             galva vadina nuo jo orumo ir godos ir taip sako: "Pas
1707  6|          vadina nuo jo orumo ir godos ir taip sako: "Pas tavo baltą
1708  6|              visa pats žinojo, galėjo ir rėdė. Jo įsakymai buvo svietui
1709  6|           perskaitęs. Nuo ko kalnėnai ir žemaičiai iki šiai dienai
1710  6|               įsakymą lazda tebvadina ir taip sako: "Karūžasis parnešė
1711  6|        įsakymo. To kūrėjų kūrėjo goda ir orybė, kaip sakiau, taip
1712  6|      prašaleičiai lybiešiai, krieviai ir mozūrai, kurį ne vien jų
1713  6|               vien jų vyresnybės, bet ir pačios giminės didžiai godojo,
1714  6|               giminės didžiai godojo, ir ėjo nuo tolimų tolimesnių
1715  6|        teirautis ne vien pagonys, bet ir krikščionys, kaip viršiau
1716  6|           našliai, vyrai regėję šilto ir šalto, vilko nešti ir pamesti,
1717  6|           šilto ir šalto, vilko nešti ir pamesti, apie kurių būdą
1718  6|              pamesti, apie kurių būdą ir įsiėmimus viršiau jau minavojau.
1719  6|                70 ar 80 metų turintį, ir į tą jų darbą svietas nesikišo.
1720  6|               tarp savęs visų narsųjį ir kantrųjį vyrą, kurį, pakėlę
1721  6|        pakėlus, kožno ūkininko gyvyba ir smertis jo rankoje buvo,
1722  6|         rankoje buvo, kaipogi valdžia ir rėda kūrėjų kūrėjo toj pačioj
1723  6|               neprieteliams sau žalas ir abydas padarytas. Vadino
1724  6|          kūrėjas paėmė vėl ūkės lazdą ir vienas pats valdė tautą,
1725  6|          valdė tautą, kaip jei pirma. Ir taip kūrėjų kūrėjas rūpinos
1726  6|              savo kunigais dvasiškais ir ūkiškais reikalais, o karvedys
1727  6|              ko reikėjo ūkės atvangai ir pakajui, taip pat su savo
1728  6|         ilgainiui pasavino tą valdžią ir nuo to, regis, jau didžiaisiais
1729  6|        būdamas, vienok kūrėjų kūrėjai ir taip dar orūs buvo ir paskiau
1730  6|         kūrėjai ir taip dar orūs buvo ir paskiau daug galėjo ūkėj,
1731  6|               sau kunigus skyrė, taip ir į karę traukdamas pats tarp
1732  6|           pats tarp savęs narsiuosius ir kantriuosius vyrus kėlė
1733  6|              buvęs nuo svieto pakeltu ir rėdęs visą tautą.~    Nuo
1734  6|           Kristui du broliu, Brutenis ir Vaidovytis, arba, kaip kiti
1735  6|          stipriau ūkės rėdą suvaržyti ir tampriau tautos savo neprietelius
1736  6|          suvadinusiu svietą į Parusnį ir tarusiu jam valdymierą sau,
1737  6|           kiekvienai paveda, tingines ir rambiąsias iš aulio, it
1738  6|               laukan, o paklusniosios ir veikliosios pavestą sau
1739  6|               darbą atidžiai nuveikia ir, lig nenubengusios jo, būtinai
1740  6|            beje, pakelti sau viešpatį ir į jo valdžią savo valią
1741  6|              netaikas taikins, abydas ir galžudes nudraus, dorą ir
1742  6|             ir galžudes nudraus, dorą ir teisingą globs ir kožną
1743  6|                dorą ir teisingą globs ir kožną nuo visuomenio pavojaus
1744  6|            svietas tokio jo linkėjimo ir pakėlęs sau lykiu arba aukščiausiu
1745  6|              mano brolis, išmintingas ir malonus (rodydamas į Vaidovytį),
1746  6|              sau lykiu jis jus apgins ir teisybę atties, o mane tuo
1747  6|           leiskit mano keliu keliauti ir dievo valią marūnims skelbti,
1748  6|               didžiau dievobaimingais ir doresniais padarys, nekaip
1749  6|               kad aš karvedžiu būčiau ir jūsų priešaky kariaučiau".
1750  6|              Būk paklausęs jo svietas ir pakėlęs sau lykiu Vaidovytį.~   
1751  6|          norėjo kunigo valdžią įgauti ir į viešpačius išsikeldinti,
1752  6|              gimimo dievobaimingu yra ir klauso veikiau dievo tarno,
1753  6|               lūgojęs sau jo užtarymo ir padėjimo ūkės reikaluose
1754  6|              padėjimo ūkės reikaluose ir lygiai įsakęs svietui, idant
1755  6|               duoklės niekam neduosim ir mūsų dievų tiktai teklausysim".~   
1756  6|            tarpkrūmėse namus strūnyti ir pilis ant kalnų pilti, nuo
1757  6|              kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai
1758  6|           Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, arba karvedžiai,
1759  6|             gavę sau kožnas į valdžią ir rėdą ypatingą krašto sritį,
1760  6|             bet dar prigėrę tyčiojęsi ir juokęsi iš vargstančių.
1761  6|     bevergauti, staiga antpuolęs juos ir išvaręs iš pilių, kaipo
1762  6|          pilių, kaipo savo žudytojus, ir jų rūmus sudeginęs.~   
1763  6|        nukratęs, pažino savo stiprybę ir galią, todėl ne vien rykio
1764  6|              vien rykio valdžios, bet ir paties jo vardo nebnorėjęs
1765  6|            Tam nutikus, pasirodęs būk ir Brutenis, kūrėjų kūrėjas,
1766  6|          dievų baime svietą nuramdyti ir sugraudinti, kursai ilgainiui
1767  6|             nebsididžiuos savo kilčia ir kitą prie darbo varu nesuoks,
1768  6|            tarp visų pasirodys teisiu ir doru savo elgimesi. Atenčioj
1769  6|            perskyros kilty tarp vieno ir kito nebebus". Dar tempęsi
1770  6|              tempęsi tūli didžturčiai ir nenorėję ant to sutikti,
1771  6|            namuose vyro ves žmonystą, ir ji viena žmona tesivadins.~   
1772  6|             žmona tesivadins.~    Bet ir taip dar žioravusi rūstybė
1773  6|            pelene, visi lykiu niekinę ir maž jo teklausę, kožnas
1774  6|          kožnas elgęsis kaip tinkamas ir kas stipresnis, tas ir teisesnis
1775  6|       tinkamas ir kas stipresnis, tas ir teisesnis buvęs; kad niekaip
1776  6|              tegalės svietą nuramdyti ir įstatymus pastiprinti, todėl
1777  6|          kursai savo amžium, aukštybe ir platybe visų girių medžius
1778  6|               Brutenis svietui sueiti ir, jam suėjus, taip būk sakęs: "
1779  6|          svietas tuo būk prasidžiugęs ir stebėjęs, nesgi iki šiolei
1780  6|            dievus, veizėdamas į saulę ir delčią, o dabar išvydęs
1781  6|            tarpu Vaidovytis pasirodęs ir pradėjęs svietui brukti
1782  6|            praėjusias pergales, garbę ir grobį, lygiai gorindamas
1783  6|   neprieteliais, baisiais nuopuoliais ir, kas pikčiau, amžina vergyba,
1784  6|       įstatymus kūrėjų kūrėjo pildyti ir savo rykio klausyti.~   
1785  6|               sukrauti, save antkelti ir, tenai svietą suvadinęs,
1786  6|           jums apreikšti, - klausykit ir įsidėkit ją. Jums reikia
1787  6|               reikia vienybėj gyventi ir dievų įstatymus pildyti,
1788  6|         kuriuos idant tvirtai įsidėtų ir amžinai minėtų, paskui,
1789  6|               minėtų, paskui, palipus ir Vaidovyčiui, seneliui rykiui,
1790  6|              Todėl skiriavos nuo jūsų ir linkiva lietos vyrams pakelti
1791  6|             kurs jus rėdytų, taikintų ir kliautį tarp visų saugotų,
1792  6|              rykį, kurs dievams tinka ir kūrėjų kūrėjo klauso. Minėkit
1793  6|            darėva; mylėkit viens kitą ir neapleiskit varge, godokit
1794  6|               susikibusiu, pragydusiu ir giedodamu lygiai su malkine
1795  6|             kūrėjo visiems apskelbtus ir smerčiu jo apžymėtus, visi
1796  6|             jo apžymėtus, visi pildys ir laimingai gyvens, mindami
1797  6|         įsakymo - kas tau netinka, to ir kitam nedaryk; bet kur dėsi
1798  6|               doriausią padėjimą, kas ir nugis nutiko, kaipogi, mirus
1799  6|            sau paskyrė, noris įkandin ir didžturčiai taip pat pakėlė
1800  6|             lykiu norėjo būti, nuo ko ir kraštą tokio sau pono vadino
1801  6|              tinkamas savo bare rėdės ir nuo to sau ponu vadinos.
1802  6|        valdžionų, kurie pilyse gyvena ir tarp savęs viens su kitu
1803  6|           kraštu, varžės ūkės valdžia ir mušės su kits kitu. Nesgi
1804  6|                arba rykių, randam jau ir pačius jų vardus ir pavardes
1805  6|               jau ir pačius jų vardus ir pavardes išrašytas, beje:
1806  6|             gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs,
1807  6|              dirvas apsukui praplėšęs ir pievas praskynęs, tas tokį
1808  6|                tas tokį savo gyvenimą ir gruntą, tam gyvenimui priderantį,
1809  6|                turėjo už savo veldėmę ir galėjo kaip tinkamas dovanoti
1810  6|           vaikai ilgai prie tėvų buvo ir vėlai pačią tevedė; vieni
1811  6|            tėvo kiemo sau namus įkūrė ir dirvas pataisė, tai tokie
1812  6|             šiandien ne vien apygardų ir sodų vardai rodo, bet ir
1813  6|              ir sodų vardai rodo, bet ir raštai senovės žemlionų
1814  6|         žemlionų valdymierai pasavino ir dalijo ją kaipo savo daiktą
1815  6|      išsidalijusi ypatingais darbais: ir taip, kurie javus sėjo,
1816  6|             jungvilkiais; kiti girias ir medes saugojo nuo ugnies
1817  6|              medes saugojo nuo ugnies ir terionių, vadinos medsargiais;
1818  6|               niekas perint nebaidytų ir pačių lizdų neplėšytų, vadinos
1819  6|            kunigaikščiui šunis augino ir medžioklėn pratino, vadinos
1820  6|         šunininkais; kiti vebrus ganė ir saugojo, kad niekas nebaidytų
1821  6|     šienininkais; kiti jo žirgus ganė ir maitino, vadinos žirgininkais;
1822  6|               kurie jo ežerus saugojo ir žuvį žvejojo, vadinos žvejais,
1823  6|              kurie trobesius, stotkus ir ūkės padargą dirbo, vadinos
1824  6|             dailidėmis, kurie ginklus ir kitus karės įrankius ir
1825  6|               ir kitus karės įrankius ir pabūkles, beje, vylyčias,
1826  6|          tiekė, vadinos abažininkais, ir taip toliau. Kožno tokio
1827  6|               nuo vardo darbo vadino; ir taip: šienininkas, sakalininkas,
1828  6|             sakalininkas, abažininkas ir taip toliau. Vienok visi
1829  6|               vergus buvo pripažinti, ir taip tokiu pragumu: jei
1830  6|               pinigus buvo paskoliję, ir jiems turėjo vergauti lig
1831  6|           buvo. Paskiau didžiai vėlai ir taip vokiečiai, atėję į
1832  6|         krikštyti, tad lygiai pradėjo ir vergti. Veltui popiežiai
1833  6|            Inocentas III metuose 1213 ir Grigalius IX metuose 1236
1834  6|               būdami sūnumis velnio". Ir visus tuos, kurie drįstų
1835  6|              metų nenorėjo krikštytis ir kariavo, galus graibstydami,
1836  6|             galus graibstydami, dieną ir naktį su vokiečiais ir kitais
1837  6|          dieną ir naktį su vokiečiais ir kitais krikščionimis, norinčiais
1838  6|           juos nuvergti, kuriuos mušė ir teriojo, kur vien gailėjo
1839  6|            būdami, vergus laikė namie ir vadino savo šeimyna, nes
1840  6|               jų vaikai liuosais tapo ir buvo lygiais kitiems Lietuvos
1841  6|           Šiaulių, arba Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~    Tos tėvūnijos
1842  6|          kunigaikščio už raktui laikė ir saugojo, jo pripadėtojas
1843  6|             dešimtį vyrų į karę vedė, ir tekūnas, arba vizius, gudiškai
1844  6|           ūkės marčelga, kurs parėdką ir viežlybumą rūmuose saugojo,
1845  6|           kunigaikščio, juos vaišinti ir godoti; buvo dar tenai ūkės
1846  6|            kožnas pagal savo knebinį; ir taip kurie javus sėjo, tie
1847  6|                kiaunių, sabalų, lapių ir kitų žvėrių kailius, vebrininkai -
1848  6|             žuvis, šunininkai - šunis ir taip toliau, nesgi pinigai
1849  6|             pinigai didžiai reti buvo ir jų niekam nereikėjo.~
1850  6|              tuo įtenkino abydytasis, ir kerštas pasibengė, bet jei
1851  6|            girias medžioti persūdijo, ir, kaip jis nusprendė, taip
1852  6|              kaip jis nusprendė, taip ir paliko. Tokiuose sūduose
1853  6|         didžiai didelį daiktą turėjo, ir tokio žmogaus, kurs buvo
1854  6|           buvo siekęs, visi neapkentė ir vengė, kaipo nuo nedoro
1855  6|               vengė, kaipo nuo nedoro ir bedievio. Todėl teisinimesi,
1856  6|          amžiuje, susibarę apie ežias ir rubas savo gruntų, paprastai
1857  6|           senovės raštuose: "N. kalbu ir siekiu prie dievo, jog visa
1858  6|            manęs godingas sūdas klaus ir ką žinau, pasakysiu yną
1859  6|             nei taupydamas, be baimės ir be paprakų, ir nieko neužslėpsiu,
1860  6|              be baimės ir be paprakų, ir nieko neužslėpsiu, o jei
1861  6|             sudžiovink kaip šią lazdą ir nukarok mane patį, mano
1862  6|         gyvulius, mano visus javus še ir tenai per amžių amžius be
1863  6|          nebuvo karšinčiais savo tėvų ir nieko iš tėviškės negavo,
1864  6|         tėviškės negavo, tiktai žirgą ir auglius, kuriuos, prie tėvo
1865  6|               bebūdami, buvo nupelnę, ir su tuo turėjo anie jūroj
1866  6|         paliko butoje tėvų karšinčium ir veldėjo tėviškę ir visą
1867  6|         karšinčium ir veldėjo tėviškę ir visą palikimą; jam reikėjo
1868  6|               traukti už tėvą, nuo ko ir karšinčium vadinos, priimti
1869  6|           priimti vardą savo geradėjų ir juos nukaršinti padoriai,
1870  6|           seidoką, vylyčias, ragotinę ir karės žirgą, kas buvo ženklu
1871  6|             globos, idant jis gyniotų ir užtarytų jo kūdikius jo
1872  6|             dalį visos savo tėviškės; ir taip, jei vyras ilgainiui
1873  6|       vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti jai tą,
1874  6|               Žemaičiuose yra sekamas ir vadinas dalį prieš dalį
1875  6|          kursai žodis paeina nuo vyro ir galvos arba nuo vyro ir
1876  6|               ir galvos arba nuo vyro ir žodžio guldyti, arba nuo
1877  6|         kožnas vyriškas buvo kareiviu ir apgynėju savo namų, nesgi,
1878  6|      vyriškasis turėjo į karę traukti ir neprietelius savo tautos
1879  6|                kurios didžiai nekentė ir paskesniuose laikuose galėjo
1880  6|            miera, arba saikas, ilgumo ir platumo toksai buvo: nykštis,
1881  6|        vogonas, verpelė, bačka, bosas ir taip toliau. Svaras, arba
1882  6|         lykavo naktimis, ne dienomis, ir taip sako dar šiandien: "
1883  6|          Naktį pernakvojęs, pagrįžau" ir taip toliau. Metus dalijo
1884  6|               turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba
1885  6|               didelių pasaulio nočių, ir taip nuo saulės užtemimo,
1886  6|            speigų, audrų, vėtrų, lytų ir krušų; ir taip sako: "Mano
1887  6|          audrų, vėtrų, lytų ir krušų; ir taip sako: "Mano bočius,
1888  6|            gilioj senovėj buvo žinoma ir garsi per savo būdą. Jau
1889  6|          viršiau minavotose, Juodojoj ir Žaliojoj gyvena kailinuočiai
1890  6|                beje, gano bandą, avis ir arklius. Taip pat Pitėjas,
1891  6|         sėjantys, kitų derlingų sėklų ir vaisių nežinantys. Svietas
1892  6|           geriąs, nuo to regimai, jog ir miežius buvo sėjantys.~   
1893  6|          vadino toj gadynėj žemaičius ir kalnėnus), temoka linus
1894  6|               raštai to keleivio, bet ir pačioj lietuvių kalboj vardai
1895  6|           kalboj vardai javų, įrankių ir ašvienių rodo, ir taip:
1896  6|             įrankių ir ašvienių rodo, ir taip: pūrai, rugiai, miežiai,
1897  6|          lęšiai, atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne svetimos, bet
1898  6|         ašvienių, kuriais arė dirvas, ir taip: dvylis, balnis, palšis,
1899  6|       dvylausis, juodausis, balgalvis ir taip toliau taip pat yra
1900  6|              slinkaujant, beje, javus ir vaisius steigiai veisiantys.
1901  6|        didžiau, po jūrą mauriojantys, ir jų vienų žemėj gintarai
1902  6|           tesantys randami; laukai jų ir dirvos, sako, ne sodomis
1903  6|          lopelį, tas to sau ponu buvo ir turėjo gynioti jį nuo neprietelių.
1904  6|            nuo to, jog vietoje gyveno ir nebklajojo su gyvuliais
1905  6|     nebklajojo su gyvuliais po laukus ir girias, juos ganydami; ir
1906  6|             ir girias, juos ganydami; ir taip patys žemlionys, arba
1907  6|           arba vyčiai, pradžioj tearė ir tesėjo. Jų tėviškės mažne
1908  6|              buvo lygios, nesgi laukų ir dirvų neplatino dėl įvairių
1909  6|          idant, ardami plačius laukus ir dirvas, nenutaustų nuo karės
1910  6|          dirvas, nenutaustų nuo karės ir, ilgainiui išlepę, kad būtinai
1911  6|         nesitartų didesniais už kitus ir vargdienių nespaustų ir
1912  6|               ir vargdienių nespaustų ir jiems žemės neužimtų, o
1913  6|             žiauraus oro, idant dvarų ir rūmų nestrūnytų ir ilgainiui
1914  6|              dvarų ir rūmų nestrūnytų ir ilgainiui pinigų nepradėtų
1915  6|           žinoma yra, vaidai, barniai ir netaikos tarp ūkininkų kilsta,
1916  6|              lygios tėviškės, bet dar ir visų pirmieji ūkės vyresnieji
1917  6|                padonuosius, teturėjo. Ir taip didysis Lietuvos marčelga
1918  6|            garsusis savo amžiaus ūkės ir lietos vyras, šešis padonuosius
1919  6|              Lietuvos ūkės, tiktai 13 ir 14 amžiuje buvusį, tad aiškiau
1920  6|       apaugusios, šiandien patvirtina ir rodo, jog senovėj daug daugiau
1921  6|               nieko negalėjo užsiimti ir nuveikti be svieto žinios,
1922  6|             nesgi turėjo kelti sueimą ir tenai jautotis ir teirautis
1923  6|              sueimą ir tenai jautotis ir teirautis apie didžiuosius
1924  6|        Sueimavojo paprastai ne pilyse ir dvaruose, nesgi tų senovėj
1925  6|           ąžuolais ar kitais medžiais ir vos paskutiniuose laikuose
1926  6|               Suėjus tenai seniesiems ir vyresniesiems apygardos,
1927  6|         apygardos, susėdo po ąžuolais ir tris dienas tenai rymojo,
1928  6|              idant padūmoję tekalbėtų ir ką norint išmintingai galėtų
1929  6|         teirautis apie savo apygardos ir visuomenės ūkės reikalus.
1930  6|           pirma tylėjo, paskui bylojo ir teiravos. Kokius tenai parėdymus
1931  6|          lietuviški stigavoja - kuopa ir sueimas, nesgi paeina nuo
1932  6|            nesgi paeina nuo žodžių su ir eimi, kuopa nuo kopti.~   
1933  6|         liuosas iki paskuojų gadynių, ir be svieto pritarimo ir žinios
1934  6|                ir be svieto pritarimo ir žinios ne vien didysis kunigaikštis,
1935  6|             didysis kunigaikštis, bet ir pats kūrėjų kūrėjas nieko
1936  6|          dūšia žmogaus esanti nemari, ir mirštantieji karėj, gyniodami
1937  6|               gyniodami savo liuosybę ir savo namus nuo neprietelių,
1938  6|             už tą į dangų linksmintis ir džiaugtis tenai amžinai,
1939  6|               Odinas nuveikęs žuvėdus ir visos šiaurės valdymieru
1940  6|            savo neprietelius kariauti ir dievą garbinti. Pagal jo
1941  6|          svietą, kaip ūkę savo rėdyti ir teisybę kožnam attiesti.
1942  6|       vaikščioti į kuopas bei sueimus ir tenai apie ūkės savo reikalus
1943  6|               po visą pasaulį klajotų ir viso prityrusiais būtų,
1944  6|            idant, tenai prityrę šilto ir šalto, paskui galėtų namie
1945  6|           galo ilsėti gyvenime Perūno ir tenai pasiekti mokslą dorybės
1946  6|               pasiekti mokslą dorybės ir gudrybės. Pagal Odino įstatymus
1947  6|             mirdami karėj už liuosybę ir namus savo, jau aukaudami
1948  6|              paveikslą savo kantrybės ir stangybės, kursai, sekdamas
1949  6|           idant niekintų savo vargais ir sopuliais. Būseną to Odino
1950  6|          amžių kunigaikščių, žemlionų ir liuosų žmonių, iki šiai
1951  6|              iki šiai dienai Lietuvoj ir Žemaičiuose tebesančios,
1952  6|           buvę įstatymai: svetmoteres ir svetmoterius gyvus deginę,
1953  6|              ant skerskelių išbarstė, ir vaikai jų negalėjo kunigais
1954  6|               kartą, nupiovę jai nosį ir atėmę nuo jos namuose godos
1955  6|              nei tris pačias turėjęs, ir tokį gyvą sudeginę. Tėvas,
1956  6|            jog žmonių nelaimė dievams ir žmonėms esanti nuliūdimu.
1957  6|               savo tėvus perkaršusius ir ligotus dėl numažinimo jų
1958  6|             dėl numažinimo jų sopulių ir patrumpinimo jų ligos deginti
1959  6|           broliai, seserys, įsiligoję ir kaipstantys, galėjo dėl
1960  6|                bet juoktis". Jei kas, ir sveikas būdamas, būt norėjęs
1961  6|              rodės pašvęstais esantys ir paskui laimingai juokuodami
1962  7|                1]~   Senovės kalnėnai ir žemaičiai, traukdami į karę,
1963  7|             lygiai turėjo, beje, šunį ir žirgą, nesgi, ko kareivis
1964  7|               jo vilko, beje, įkaištį ir karės padargą, grįžtant
1965  7|           artimesniu draugu jo laimės ir nelaimės, nesgi jis nešė
1966  7|           nesgi jis nešė patį kareivį ir lygiai su juo mirė. Todėl
1967  7|         jaunuomenė kaip kalnėnų, taip ir žemaičių senovėj nieku kitu
1968  7|             visame pasauly buvo garsi ir gedaujama ne vien nuo grekonų
1969  7|         gedaujama ne vien nuo grekonų ir rymionų dėl savo dailumo,
1970  7|            dailumo, čeklumo, greitumo ir stiprumo, bet dar ir paskesniuose
1971  7|         greitumo ir stiprumo, bet dar ir paskesniuose laikuose yra
1972  7|   paskesniuose laikuose yra garbinama ir nuo senųjų minima. Nuo to
1973  7|              nėra tos dainos žemaičių ir kalnėnų, kurioje nebūtų
1974  7|              kaipogi senovėj kalnėnai ir žemaičiai taip didžiai mylėjo
1975  7|          karės žirgą pas save atvesti ir taip, veizėdami į jį, kaipo
1976  7|            kaipo į savo draugą laimės ir nelaimės, numirė. Metuose
1977  7|              negali raitas joti noris ir ant erkelės kumelėlės į
1978  7|        Lietuviai pervis myli arklius, ir retai teregėsi lietuvį pėsčią
1979  7|              anų yra lietuvių kalboj, ir taip: bėris, palšis, pilkis,
1980  7|            vien pačius, bet jų galvas ir ausis lig narių pirmųjų
1981  7|            idant kelionėj nuo darganų ir lytų nepakriūštų ir nepagurtų.
1982  7|           darganų ir lytų nepakriūštų ir nepagurtų. Tokiu dar senovės
1983  7|               sėdėjo apžarga be balno ir be kilpų, bet taip stipriai,
1984  7|           teįvairavo nuo namų apdaro; ir taip, ant tos pačios sermėgos
1985  7|             apmovė pats savo makaulę, ir įrėdęs savo akis į meškos
1986  7|          galvočium apvožęs savo galvą ir veidą, paskui susiveržė
1987  7|               ragas antmautas, nuo ko ir vadinos ragotine, kaipogi
1988  7|     meldžionimis kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius, kuriuos
1989  7|             kapuose. Ant galo seidoką ir vylyčių kurvį į pečius įkabinęs,
1990  7|              taip pat geležies kardus ir ragotines dėvėti. Tai taip
1991  7|               kad visur pašalusi buvo ir kėlė raitą per versmes ir
1992  7|             ir kėlė raitą per versmes ir upes, idant niekame netruktų.
1993  7|         valgius, beje, džiūvusią mėsą ir žalius batvinius bei miltus,
1994  7|           tiktai batvinių sunkas, nes ir tas pačias lig nuo jo įgaunant
1995  7|             prie rankos būtų. Didelėj ir baisioj karėj ir arklavedžiai
1996  7|              Didelėj ir baisioj karėj ir arklavedžiai stojo lygiai
1997  7|            trapą. Turtingieji po 5, 6 ir 10 vyrų savo tarnų vedės,
1998  7|               kurioje patys pasitiko, ir taip, kaip buvo įpratę su
1999  7|              po kelis šimtus, kartais ir po kelis tūkstančius, retai
2000  7|    tūkstančius tesigrūmė dėl ankštimų ir girių; vienok, ir tokiu