Story

2001  7|            ankštimų ir girių; vienok, ir tokiu būdu kariaudami, ilgainiui
2002  7|           minėdami pirma ant to, kaip ir su kuo turi grumtis, nesgi
2003  7|         įpratę buvo reikiant paskysti ir beveizint apent į vieną
2004  7|               tolyn tolesniai siaubti ir grobį grieti, neprietelius
2005  7|    neprietelius gorinti, antpuldinėti ir skardyti, kurie, nedrįsdami
2006  7|               šie jiems karės padargą ir padarynę grobstė, įkaištį
2007  7|             padarynę grobstė, įkaištį ir mitalą graibydami, pačius
2008  7|              neprietelių neprigaunami ir nenusikratomi, nesgi kad
2009  7|        darganotie ar speiguotie dieną ir naktį turėjo kentėti, saugodamies,
2010  7|               it žiebai netvyksterėtų ir jų nepakrėstų, stovinčių
2011  7|          duonos, be pastogės, kartais ir be vandens, nesgi lietuviai
2012  7|             buvo tarp savęs susimokę, ir jų trimitų balsas rodė jiems,
2013  7|           rodė jiems, kaip ką daryti. Ir taip nužudę savo neprietelius
2014  7|           badu, alkiu, šalčiu, lytumi ir darganomis, ant galo, antpuolę
2015  7|            paskuojo visų kantriuosius ir narsiuosius neprietelius,
2016  7|             mūšą neištikdami, visados ir visur su atsarga būdami,
2017  7|               jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, senovėj nuo didelių
2018  7|             ant jūros ledo tarp Rygos ir Runo salos. Taip pat tankiai
2019  7|       ragotinės patį jos kotą be rago ir ieties naudojo, užvis kariaudami
2020  7|                   Kaip kalnėnai, taip ir žemaičiai, noris visados
2021  7|       tekariavo, tačiau turėjo lygiai ir pėsčiuosius paslėptus, kuriuos
2022  7|          laikė su nedaugiu sargų, kur ir sugautuosius neprietelius
2023  7|             kaliniai užpakaly patrako ir, pagrobę tenai liekųjį ginklą
2024  7|         pačius nuo užpakalio antpuolė ir taip padėjo saviesiems,
2025  7|           vien savo grobį atgavo, bet ir pačius išmušė. Lenkai iš
2026  7|               abažą, apsikasė grioviu ir vidaus pusėj to griovio
2027  7|               sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, ir pilių
2028  7|              nuo ko ir abažu vadinos, ir pilių pradžia ilgainiui
2029  7|              karės įrankius, pabūkles ir grobį laikė, apsukui jo
2030  7|            grioviu apsikasti, rogėmis ir šlajomis apsitaškavo, it
2031  7|        išpiovė.~    Kad taip kalnėnai ir žemaičiai plynuose ant lauko
2032  7|            neprieteliais, lygia dalia ir pily grumdamies ar tenai
2033  7|                 Senų senovėj kalnėnai ir žemaičiai pilių neturėjo,
2034  7|              pilimis, o pačių narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo,
2035  7|              jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis neprietelius
2036  7|              užvis žuvėdai, šmaižytis ir grobį grieti bei pačius
2037  7|      užtaškavo, bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą rado,
2038  7|            jis žymina, nesgi kalnėnai ir žemaičiai, norėdami savo
2039  7|           vietos gyniotų nuo pavojaus ir glemžtų bei patiems tenai
2040  7|             tenai lengva būtų gintis. Ir taip pylė žemės sienas,
2041  7|             keliais sieksniais aukštą ir mažne tiek pat storą; nuo
2042  7|            sienos kaip iš lauko, taip ir iš vidaus giliu grioviu
2043  7|               toks pat buvo statinys. Ir taip neprietelius, prisiartinęs
2044  7|          ilgainiui, pramanius taranus ir geležies šarvus, nebgalėjo
2045  7|                išlaužė tuos statinius ir tais gi akmenimis užvertė
2046  7|              akmenimis užvertė paskui ir griovius, o patys, įsimovę
2047  7|               pasimetę norėjo kalnėnų ir žemaičių tuo pragumu ne
2048  7|              tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar
2049  7|               bet dar pačius nuvergti ir į gyvulius paversti, tada
2050  7|               savo pusės, gyniodamies ir savo liuosybę nuo krikščionų
2051  7|            jau lygmėse, bet ant kalnų ir vietose taip pat neprieinamose;
2052  7|            reikiant gyveno, jau pelną ir turtus savo nuo pavojaus
2053  7|              pavojaus klėstė, kartais ir pačius karės arklius laikė;
2054  7|               apipiltos buvo žemėmis, ir nuo neprieinamosios pusės
2055  7|        viršaus, ant kurio buvo rąstai ir ronai sukelti, idant, lipant
2056  7|          suėję tenai į sargybą, mokės ir pratinos į karę, beje, kaip
2057  7|           kaip nuo neprietelių gintis ir kaip juos pergalėti. Ant
2058  7|              stiebas, derva aplipytas ir šiaudais aprištas, kurį
2059  7|               neprietelius artinantis ir nevildamos viena stengti,
2060  7|            dieną dūmus, skubėtų raiti ir pėsti, ginklą pagrobę, pilį
2061  7|          ginklą pagrobę, pilį gelbėti ir neprietelius drausti. Tokios
2062  7|             Žinoma yra, jog; Algirdas ir Kęstutis, didžiuoju Lietuvos
2063  7|          Balostekė, Žąslaukis, Biržai ir kitos, idant, neprieteliams
2064  7|         kantriai tose pilyse kalnėnai ir žemaičiai gynės senovėj,
2065  7|              tiktai priminti kantrybę ir narsybę Margerio, Punios
2066  7|            Kad taip kantriai kalnėnai ir žemaičiai mokėjo užsirakinę
2067  7|              tūkstančiais graudindami ir trupindami savo šarvuotus
2068  7|             tas stebėsis į jų narsybę ir kantrybę.~    Norėdami į
2069  7|               pilies beišeiti. Griovė ir ardė neprietelių pilis taranais.
2070  7|           smarkybe ėmė laužtis į pilį ir su tokia kantrybe griautis,
2071  7|              jų darbus atlikdavo, bet ir karėj vyrams lygintis norėjo.
2072  7|            meldžionų vokiečiai, gudai ir totoriai susitarę visą Lietuvą
2073  7|        totoriai susitarę visą Lietuvą ir Žemaičius taip nusiaubė,
2074  7|           tyruose jau lakstė, vienok, ir tuo dar nesikakindami, norėjo
2075  7|               vyrams iš pilies išeiti ir lauke su neprieteliais grumtis,
2076  7|               pačios ant pilies sienų ir nuo tenai vylyčias ir akmenis
2077  7|           sienų ir nuo tenai vylyčias ir akmenis svaidė ant neprietelių,
2078  7|          palikini pilį, kurią narsybė ir stangybė motriškųjų išplėšė
2079  7|           liepė sukeltiems žemlionims ir vyrams visos apygardos ant
2080  7|        pirmiau visi galvas savo padės ir irose pilies lygiai su kūdikėliu
2081  7|               lietuvių narsybės lauke ir pilyse tas būk buvęs, jog
2082  7|            nuo neprietelių savo namus ir savo liuosybę, savo galvas
2083  7|         liuosybę, savo galvas padėjo, ir tie teradę kame tenai aukštybėse
2084  7|          minkštus patalus, saldų medų ir grakščias žmonas, su kuriomis
2085  7|           žmonas, su kuriomis gerdami ir juokuodami linksminęsi ir
2086  7|             ir juokuodami linksminęsi ir miegoję tyliai kiauras naktis;
2087  7|            šio pasaulio, tokiu būsiąs ir po smerčio: jei čia vergu -
2088  7|              smerčio: jei čia vergu - ir ten vergu, jei čia liuosu -
2089  7|               vergu, jei čia liuosu - ir ten liuosu; užvis, sako,
2090  7|               žudė perkrikštus Parusy ir Padaugavy baudžiavomis,
2091  7|            baudžiavomis, arba lažais, ir mokesniais, todėl kožnas
2092  7|          viršiau minavotos stigavoja; ir taip sako įsirūpinęs žemaitis: "
2093  7|                kurie drąsiai už namus ir liuosybę savo mirė; antra,
2094  7|          girias toli tolesniai išnešę ir tenai pačias, vaikus ir
2095  7|               ir tenai pačias, vaikus ir gyvulius suvedę, javus į
2096  7|               gyvulio niekame nerastų ir per tą patį badu ir vargais
2097  7|           nerastų ir per tą patį badu ir vargais išgaištų, ką metuose
2098  7|         metuose 1340 padirbo Algirdas ir Kęstutis, didžiuoju Lietuvos
2099  7|              namus tuščius sudeginti. Ir taip paskui vokiečiai meldžionys,
2100  7|               degėsius bevaikščiojant ir beieškant lietuvių, Kęstutis,
2101  7|   krikščionims, kurie nuo bado, vargų ir darganų visi galą gavo taip,
2102  7|              metus kaukolės po laukus ir girias, upeliuose ir pievose
2103  7|           laukus ir girias, upeliuose ir pievose valkiojos nugaišusių
2104  7|           buvo užmušę, galvas nupiovė ir, iš jų kaukolių padirbę
2105  7|           ragotinę, nunešė į parubežį ir įmetė ją į neprietelių kraštą
2106  7|               karei, senovėj kalnėnai ir žemaičiai tokiu būdu kėlė
2107  7|       vyresniuosius, ne turtinguosius ir kilties vyrus, bet visų
2108  7|             narsiuosius, kantriuosius ir guviuosius vyrus, visų pirma
2109  7|         dešimtį kareivių vedė į karę, ir šimtininkus, arba pulkorius,
2110  7|            kurie vėliavas į karę nešė ir įrašą, arba reistrą, kareivių
2111  7|              protu, išminčia, narsybe ir kantrybe visus pranokiantį,
2112  7|             atmonyti jiems savo žalas ir abydas, kurį pakėlę ant
2113  7|         valdžią ant kiekvieno gyvybos ir giltinės, kurio įsakymas
2114  7|          pasibengus, jis pagrįžo namo ir vėl buvo ūkininku, kitiems
2115  7|              ūkininku, kitiems lygiu, ir klausė su kitais visuomenių
2116  7|           valsčionys turi jį pakelti, ir tuo kartu tikrai tesivadina
2117  7|             nieksai jo neturi už tokį ir negali vadintis, nei kitam
2118  7|            raštus pirksenos būt turįs ir pinigus užmokėjęs.~    Kritusį
2119  7|          pagrobti iš nagų neprietelių ir, gimtoje žemėj sudeginę,
2120  7|           visų didžiausia goda, laime ir tikybos atlikimu, nesgi
2121  7|               dūšia po medžius, namus ir tyrus, viso pikto kentėdama
2122  7|           tyrus, viso pikto kentėdama ir pati daug pikto darydama
2123  7|           pikto darydama savo gentims ir žmonėms, jog jos nepalaidojo.
2124  7|             nuo neprieteliaus panešti ir juos savo daba palaidoti,
2125  7|    aukštesnius pagal didumą jo garbės ir veikalų bei naudos, ūkei
2126  7|              žinomų, kaip Kalne, taip ir Žemaičiuose. Paskui ant
2127  7|              sakalų pora, su ginklais ir su kliautingiausiu jo tarnu.
2128  7|             viršiau minavojau, gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos
2129  7|         bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodami ir
2130  7|             ir lūšių nagus, raudodami ir garbindami jo karės darbus,
2131  7|        numirėlio supylė į molio indą, ir lydėtojai, nešdami į kapus,
2132  7|              debesyse ant balto žirgo ir sakalą besklendžiantį lygiai;
2133  7|            lygiai; įdėję indą į kapus ir kaukoles neprietelių pergalėtųjų
2134  7|         suvėrę, padėjo po indo apačia ir žemėmis aprausė; minavonei
2135  7|               garbino dėl jų narsybės ir kantrybės, bet dar pačias
2136  7|               smeginti, perkasų kasti ir velėnų plėšti negalėjo dėl
2137  7|            plėšti negalėjo dėl garbės ir amžinos minavonės tų vyrų,
2138  7|              vyrų, kurie savo narsybe ir kantrybe likusiesiems vientaučiams
2139  7|           kursai visą valdžią turėjo, ir nėra randama raštuose, idant
2140  7|            kunigai kišos į karės dūmą ir rodą, tenai pritarė ir patys
2141  7|           dūmą ir rodą, tenai pritarė ir patys lygiai traukė į karę
2142  7|              išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams padavė, paskui,
2143  7|                arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems
2144  7|               rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies
2145  7|               kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado kaip reikiant,
2146  7|           Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos
2147  7|             kaip sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų,
2148  7|               Lenkų karaliai pasavino ir pradėjo patys kelti pačius
2149  7|        regėdamas juos didžiai narsius ir guvius, davė jiems kartais
2150  7|          vieną dalį kariaunos valdyti ir, ypačiai kame reikiant,
2151  7|             mušdami, kaip kame galėjo ir sumanė, arba puldinėjo į
2152  7|             grobį griedami, degindami ir visa teriodami. Noris visi
2153  7|        karvedžiai nedidį karės įprotį ir mokslą teturėjo, vienok
2154  7|            vienok jų drąsybė, narsybė ir kantrybė bei vinkrumas ir
2155  7|             ir kantrybė bei vinkrumas ir guvumas darė juos oriais
2156  7|              guvumas darė juos oriais ir godingais tarp savųjų, o
2157  7|               tarp savųjų, o garsiais ir nuogąsčiais tarp neprietelių.
2158  7|         nuogąsčiais tarp neprietelių. Ir taip Pipsa, Varmijos atmonas,
2159  7|               sakiau, turėjo klausyti ir ant sutartos dienos į paženklintą
2160  7|          pulkorius, nuo žodžio pulti, ir karūžasis, kuriuos viršiau
2161  7|              rūpinos kariaunos mitalu ir pavojumu, abažūnas, kurs
2162  7|             kurs angas pilies saugojo ir uždarius jų raktus pas save
2163  7|              tiktai narsumu, kantrybe ir buklumu tesižymino, tad
2164  7|               buklumu tesižymino, tad ir kareiviai tais pačiais privalumais
2165  7|          pačiais privalumais tenkinos ir buvo vyrai ne į kelnes kišami,
2166  7|              Kiekvieno įgimtas protas ir buklumas bei guvumas rėdė
2167  7|            ilgainiui, taip kariaudami ir didžius ojus pritirdami,
2168  7|               pakarčiui ėjo. Taip pat ir tas yra žinomas, jog kožnam,
2169  7|              reikėjo turėti traukiant ir savo lobį, namus ir gimtuvę
2170  7|         traukiant ir savo lobį, namus ir gimtuvę nuo neprietelių
2171  7|        gyventojai žemlionimis vadinos ir turėjo ypatingas liecybas,
2172  7|          karalius, metuose 1387, 1501 ir 1569 apsirašė, jog visus
2173  7|           kurie savo žemę turi, noris ir privilijų ant anos neparodytų,
2174  7|              teisiau sakant, sauvalę, ir ne vien nuo žmonių pasavino
2175  7|           pasavino žemę, arba gruntą, ir juos pačius ėmė vergti,
2176  7|               ėmė vergti, bet pradėjo ir žemlionis pačius taip pat
2177  7|              pačius taip pat verginti ir didžturčiams į amžinus vergus
2178  7|              kurs kame praskynęs buvo ir pragyvenęs girios kerčioj,
2179  7|               Ką raštai penkioliktojo ir šešioliktojo amžiaus aiškiai
2180  7|              kariauna turėjo būti, ką ir senovės raštai rodo, nesgi
2181  7|                 Kariaujant su lenkais ir gudais, senosiose gadynėse
2182  7|             gyniodama. Tankiai nutiko ir tas, jog žemlionys, iš kelių
2183  7|          susitraukę, paskydo į būrius ir sutartinai kariavo, susižinodami
2184  7|         kariavo, susižinodami su kitu ir norėdami vieną galą pasiekti,
2185  7|               buvo sukelta iš raitųjų ir pėsčiųjų, tie paskuojieji
2186  7|           siaubti po svetimus kraštus ir dėl staigių antpuolių, kaipogi
2187  7|              didžiai baisiai nusiaubė ir nuteriojo.~    Kam reikėjo
2188  7|               buvo: kalavijai, kardai ir kirviai, iš akmens dirbti,
2189  7|                aiškiau sakant, kūjais ir kalavijais bei akstimis,
2190  7|      kalavijus, abiem pusėm kertamus, ir svilksnis, iš kurių akmenaičius
2191  7|            turėjo seidokus, ragotines ir skydus, kuriais nuo neprieteliaus
2192  7|     kariaudami su krikščionimis. Jojo ir grūmės su neprieteliais,
2193  7|           regėti šiandien dar krievių ir lybiešių žemėj. Šarvus vos
2194  7|               buvo didžiai reta, taip ir ginklai buvo brangūs, todėl
2195  7|                kalė į ragotinių ietis ir kardus, užvis užgulus vokiečiams
2196  7|              save mokėjo apvyžti, bet ir savo karės žirgus, jų galvas
2197  7|               karės žirgus, jų galvas ir kojas lig pirmųjų narių
2198  7|               kojas lig pirmųjų narių ir kenklių, glemždami juos
2199  7|               glemždami juos nuo lytų ir darganų, kurie šarvai patiems
2200  7|               susirinkę į vieną vietą ir rangūs prieš neprietelių
2201  7|           traukti, tad pirma teiravos ir jautojos per savo žynius,
2202  7|             vylyčia arba aksčia širdį ir veizėjo: jei kraujas čiurkšliu
2203  7|              apgausiantys neprietelių ir paskiau jį nuveiksiantys.
2204  7|            visados tykodami į versmes ir balas juos įvilioti ir tenai,
2205  7|        versmes ir balas juos įvilioti ir tenai, staiga iš nežinių
2206  7|            garbinami per savo buklumą ir kantrumą.~    Tankiai susirinko
2207  7|          terionės neprietelių krašto. Ir taip karės vyras, sukėlęs
2208  7|          kraštą, kurį nuterioję ugnia ir kardu grįžo namo grobiu
2209  7|             pirma lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, nedarė, nes įsimetus
2210  7|             norėjo juos nuvergti, tad ir šie atkaliai, norėdami juos
2211  7|             juos išnaikinti, į akmenį ir vandenį vertė tą kraštą,
2212  7|          malti kartais, daug jų paėmę ir nežinodami kur dėti, pardavojo
2213  7|             pardavojo į vergus gudams ir totoriams, gieždami apmaudą
2214  7|               taip pat vokiečiai žudė ir novijo Parusy, liepdami
2215  7|         maneliuose jau griovius kasti ir versmes džiovinti bei pilis
2216  7|               kunigus, kaipo melagius ir kropėjus, kurie buvo priežasčia
2217  7|      priežasčia visų tų kruvinų karių ir nelaimių, kuriose lietuviai,
2218  7|           kuriose lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, žuvo dieną ir
2219  7|              ir žemaičiai, žuvo dieną ir naktį, nenorėdami jiems
2220  7|             nenorėdami jiems vergauti ir jų gyvuliais būti taip,
2221  7|              Žemgaliuose, arba Kurše, ir Padaugavy, kruviną prakaitą
2222  7|          aukštai dvišakį medį augantį ir tenai kunigo kaklą įdėjo
2223  7|              kūrėjui ar kunigaikščiui ir jo tarnams arba kunigams.
2224  7|                kurie karėj buvo kritę ir per kurių narsybę ir kantrybę
2225  7|            kritę ir per kurių narsybę ir kantrybę neprieteliai buvo
2226  7|           neprieteliai buvo pergalėti ir liuosybė nuo vergybos paglemžta.~
2227  8|                       1]~    Platumas ir didumas prekybos rodo didumą
2228  8|          didumas prekybos rodo didumą ir platumą pačios tautos, kuri
2229  8|             kožnas lietuvis, kalnėnas ir žemaitis, regi savo tautoje,
2230  8|           artimųjų tautų, upių, pilių ir kraštų, o nuo to sekas,
2231  8|             senovėj jo tautos prekyba ir kaip tolimas pažines yra
2232  8|            nes ilgainiui, ermyderiais ir nelaimėmis remiamas, traukės
2233  8|        šiaurės kraštus turėjo lankyti ir juos savo vardais praminti.
2234  8|              kurios tenai atsidangino ir įsikūrė, pačių tiktai žemaičių
2235  8|      vietininku, esąs, beje, pirmuoju ir tikruoju tos žemės gyventoju,
2236  8|             kiti visi esantys šaldros ir prašaleičiai. Jei perskleisim
2237  8|              buvęs iš Žemaičių kilimo ir savo buveinę Asgardo pily
2238  8|           kalboje šiandien minavojami ir žinomi, rodo, jog žemaičiai
2239  8|                nekaip pati jos tauta. Ir taip žemaičių gintaras buvo
2240  8|           vien patiems grekonims, bet ir penicijonims žinomas ir
2241  8|               ir penicijonims žinomas ir kaip auksas branginamas,
2242  8|              kaip auksas branginamas, ir niekur kitur, kaip pačių
2243  8|        tegaunamas: kaipogi Maižiešius ir Aronas jau metuose 1475
2244  8|              nuo šiaurės kailinuočių, ir guodžias, jog, keliaudamas
2245  8|          išsiųstas. Tas mokytas vyras ir žvaigždžinys būk atkeliavęs
2246  8|              nežinantys derlingų javų ir maž teturintys galvijų,
2247  8|          galvijų, patys mintą lęšiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais.
2248  8|            Tie, kurie turintys medaus ir javų, daro iš to sau gėrimą.
2249  8|              javai ant lauko nuo lytų ir darganų supūtų, nesgi tenai
2250  8|            supūtų, nesgi tenai kaitrų ir giedrų nesą.~    It prieš
2251  8|           daiktu, nesgi daug išminčių ir mokytų vyrų norėjo išreikšti
2252  8|              išreikšti jo gamtos būdą ir pradžią. Ir taip penicijonys
2253  8|               gamtos būdą ir pradžią. Ir taip penicijonys tarė gintarus
2254  8|               ėmė ne vien savo išeigą ir iškilmę puošti ir didinti,
2255  8|              išeigą ir iškilmę puošti ir didinti, bet dar ragotines,
2256  8|             bet dar ragotines, lazdas ir brūklius savo gintarais
2257  8|         rymionys sveikieji sau gašumą ir gražinį, o ligoniai sveikatą
2258  8|             prekyba tarp Valakų žemės ir Žemaičių yra buvusi senovėj
2259  8|               ne vien žeme pagal, bet ir per vandenį. Žeme pagal
2260  8|         viršiau regėjom, dėl didelumo ir tankumo bei baisumo girių
2261  8|             tankumo bei baisumo girių ir versmių, nes pašalus žiemos
2262  8|              šalis, vienok sako buvus ir žemės kelią į Rymą per tas
2263  8|                Schintau), Kelemantiją ir Karnuntą - pilį padunojėj,
2264  8|              savo giniklinyčią turėjo ir tenai atgabenti gintarai
2265  8|               kurie patys vežė į Rymą ir kitas pietų šalis leido.
2266  8|           amžiuje, nesgi tuo gi keliu ir rymionų vytis, nuo viešpaties
2267  8|               vien gintarus savo, bet ir kailius brangių brangesnių
2268  8|          ryimonimis, šiaurės žvėrimis ir gyvuliais, beje, leido tenai
2269  8|               gyvus taurus, briedžius ir žirgus. Kaip plati turėjo
2270  8|               tų daiktų tarp lietuvių ir rymionų, gal manyti ne vien
2271  8|            rymionų pinigų Žemaičiuose ir Parusy, žemėje randamų,
2272  8|          iškasamų, kurie savo dailumu ir gražumų būtinai yra pavėdžiais
2273  8|             yra pavėdžiais į auskarus ir segeles, Valakų žemėje senovės
2274  8|              kelias, kuriuo žemaičiai ir kalnėnai leido gintarus
2275  8|               į įtakas Oterės, Travės ir kitų upių Teutonų žemės,
2276  8|         toliau žemės keliais į Galiją ir Marsiliją, nuo tenai kartagionys
2277  8|      Marsiliją, nuo tenai kartagionys ir penicijonys atpirkę pardavojo
2278  8|               Niperis, Tripentė, Pina ir Tyrulė, tos paskuojosios,
2279  8|           kuriose pardavojo grekonims ir kitoms rytų tautoms, o lig
2280  8|          leido prekę į Kijevą, nuo ko ir gyventojai, gyvenantys už
2281  8|             jūrą, beje, javais, vašku ir žvėrių kailiais, užvis su
2282  8|          vadinamais nuo to, jog žiemą ir vasarą žuvimis mito ir visą
2283  8|          žiemą ir vasarą žuvimis mito ir visą kiaurą metą žvejyba
2284  8|             didžiai šaltame, uolotame ir versmėtame, javai neauga,
2285  8|             gavo geležį, varį, druską ir kailius, kuriuos paskui
2286  8|             Decijum, Galum, Aurėlijum ir Klaudijum, prieš tą paskuojį
2287  8|                girdamas jų gerą širdį ir dėkavodamas, gromatoje prašo
2288  8|             grūsdamos ant kita kitos, ir vėl pavoju rados prekėjams
2289  8|       šiandien Podolijomis vadinamus, ir taip būtinai atskiedė lietuvius
2290  8|        Uksinės, arba Juodosios, jūros ir nuo upės Dunojaus. Ilgainiui,
2291  8|       Ilgainiui, verždamies paisliais ir palabiais, užgulė visus
2292  8|             valdyti. Tuo tarpu lenkai ir kiti gudai erulių kraštą,
2293  8|            pat Žemaičių jūrą atsirėmė ir tuo atskiedė Lietuvos tautos
2294  8|           reikėjo kožnam savo gimtuvę ir savo namus gynioti, idant
2295  8|           galėjęs visą šiaurę valdyti ir kurio būt klausiusios tautos,
2296  8|            klausiusios tautos, šiapus ir anapus Žemaičių jūros gyvenančios.
2297  8|          Todėl sukilo ilgainiui karės ir ant Žemaičių jūrų. Jau metuose
2298  8|              ant jūros, kuriuos noris ir nuveikė, vienok nuo karės
2299  8|        nesiliovė: kaipogi jo karvedys ir tarnas Starkoderis, garsus
2300  8|            jūrą, sau grobį griedamas, ir, kame norint užnikdamas,
2301  8|            vienus kratė, kitus griebė ir, kur įpuolęs į Žemaičių
2302  8|                tenai būk vis teriojęs ir deginęs. Rašo, jog būk Žemaičių
2303  8|            jog būk Žemaičių parusiais ir žemgaliais šiandien vadinamus,
2304  8|           regėjom, didžiai yra šaltas ir akmenuotas, ir tas pats
2305  8|             yra šaltas ir akmenuotas, ir tas pats dar traškančiomis
2306  8|         vandenimis, balomis, pelkėmis ir ežerais aptekęs, retai kame
2307  8|             avižos tiktai teaugo, nes ir tas dar tankiai ankstybos
2308  8|            jūrą į šiapus, vaisingesnį ir turtingesnį Žemaičių kraštą,
2309  8|             žuvėdų yra vadinamos; bet ir žemaičiai nuo savo pusės
2310  8|           metuose 1087 pergalėjo, bet ir pačią jų buveinę, Sigtune
2311  8|        sulygino.~    Kad taip šiaurėj ir Žemaičių jūroje audras vertė
2312  8|              stumdyti, rados pakajus, ir prekyba vėl pradėjo plėstis.
2313  8|              pasakoja, jog per Uksinę ir Kaspinę jūrą einančios prekės
2314  8|        kailiai sabalų, kiaunių, vebrų ir kitų brangių brangesnių
2315  8|          brangesnių žvėrių, į Arabiją ir Persiją. Taip pat lietuviai
2316  8|               per Mugapilį į Biarmiją ir Ugriją ir turėjo pažins
2317  8|         Mugapilį į Biarmiją ir Ugriją ir turėjo pažins su tolimesnėmis
2318  8|         Siberijos, nuo kur gavo auksą ir sidabrą, nesgi žinoma yra,
2319  8|              pat leidę gi tenai javus ir didžią daugybę vaško ir
2320  8|               ir didžią daugybę vaško ir gintarų, kurių tenai reikalavę
2321  8|               gražinio, kaip grekonys ir rymionys angis kad reikalavo,
2322  8|           vertęsi karės nevalininkais ir skolininkais, vienus nutvėrę
2323  8|                paskui žuvėdų karalius ir šventas, paimtas į nevalę
2324  8|             skolos negalėjo užmokėti; ir taip paskolėjai, patys nereikalaudami
2325  8|       gelumbes, milus, geležį, druską ir kitus gražinio daiktus,
2326  8|           segeles, retežius, karolius ir kitas motriškųjų niekniekes,
2327  8|             Žemaičių pajūrius, gyveno ir tenai nuo jų pirkinėjo ir
2328  8|             ir tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai savo prekę jiems
2329  8|           koplyčias savo kieme turėjo ir kunigus krikščionis tenai
2330  8|           kraštą, taip žemaičių, kaip ir kalnėnų, aiškiai matysim,
2331  8|          versti gyventojus krikštytis ir, to dėjęsi, užgulė įtakas
2332  8|            Daugavos, Lielupės, Gaujos ir Ventos, kas šiandien dar
2333  8|            dar po akimis visų tebėra, ir kožnas gali tą regėti, neperskleidęs
2334  8|              kiek jiems patiko duoti, ir su jais tuoįtimpos kariauti,
2335  8|               geidė Parusius nuveikti ir pačią Rusnę užimti. To dėjęsi,
2336  8|             jog Rusnę pačią išveriojo ir jos garsią žinyčią išvertė.
2337  8|               terioti jų pačių kraštą ir taip tenai juos įgrobė,
2338  8|     Pagezonija), Galinidija, Varmija, ir tų kraštų pilis, bet dar
2339  8|             dar įtakas Islos, Pragaro ir Nemuno užgulė, ir vos vienas
2340  8|             Pragaro ir Nemuno užgulė, ir vos vienas jūros pašalys
2341  8|           jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos, giriomis užaugęs,
2342  8|         kareiviais, kursai juos globė ir pagalbą visados davė, kurie,
2343  8|       gyvenantiems, pardavoti ginklus ir geležį žemaičiams pagonims.
2344  8|       vyskupui, Gotlando salos opatui ir Visbio pilies prabaščiui
2345  8|      žemaičiams ginklų, arklių mitalo ir kitos padargos. Lygia dalia
2346  8|            liepė arkivyskupui Upsalos ir vyskupui Linkopingo iškeikti
2347  8|       nebžinotų, kas už jūros dingos, ir, reikalaudami kokio svetimo
2348  8|          suspaudę lietuvius, kalnėnus ir žemaičius, jog Mindaugas,
2349  8|            vokiečiams po visą Lietuvą ir Žemaičius be muito prekioti.
2350  8|              žemaičiai, nesikrikštijo ir nuo vokiečių gynės, nebgaudami
2351  8|           rūpesnį įpuolęs, nepatraktų ir ermyderį nepakeltų, būk
2352  8|             griebti lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, leidžiamą prekę
2353  8|              į dabar minavotas pilis, ir kad Mindaugas, Lietuvos
2354  8|         krikščioniu bebūti išsižadėjo ir, savo karališką karūną,
2355  8|              savo broliais parusėnais ir žemgaliais, neišvarytų jų
2356  8|         gyventi lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, pilyse ir tenai
2357  8|       kalnėnams ir žemaičiams, pilyse ir tenai dailidauti, čebatorauti,
2358  8|        dailidauti, čebatorauti, siūti ir ką norint knebinėti, ne
2359  8|            kurie žemaitiškai kalbėjo. Ir taip žemaičiai paliko nuo
2360  8|            paliko nuo tolimojo svieto ir nuo akylumo atskiesti, su
2361  8|             su vienomis savo meškomis ir briedžiais neišžengiamose
2362  8|   neišžengiamose giriose begyvenantys ir taip dar dieną ir naktį
2363  8|        begyvenantys ir taip dar dieną ir naktį nuo vokiečių kariaujami
2364  8|               nuo vokiečių kariaujami ir vergiami. Todėl nemintąs
2365  8|         nuleido raštą prie popiežiaus ir į Teutonijos didžiąsias
2366  8|                balnininkus, odininkus ir kitus amatininkus, idant
2367  8|            idant į Lietuvą dangintųsi ir tenai sau knebinį įsiimtų,
2368  8|               suteikti Lietuvos žemėj ir jų krikščionišką tikybą
2369  8|            Vienok Žemaičių medininkai ir tose kruvinose dienose niekaip
2370  8|           būtinai nuo pajūrio atstoti ir paskuoją savo įtaką, arba
2371  8|              buvo dar likusi, gyniojo ir, noris kaulais savo taškuodami,
2372  8|               jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, galės Anglijos
2373  8|               Anglijos žemėj prekioti ir gyventi, lygia dalia anglai
2374  8|              anglai galės Žemaičiuose ir Kalne gyventi ir prekioti.~   
2375  8|          Žemaičiuose ir Kalne gyventi ir prekioti.~    Kad taip vokiečiai
2376  8|             prekyba lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, prasiplatino,
2377  8|           Merkinės, Vilkmergės, Kauno ir Raigardo pakelėmis buvo
2378  8|             ėjo iš Mugapilio į lenkus ir tolimesnes saulėlydžio tautas.
2379  8|        Maskoliją, jau į Uksinį pajūrį ir tenai pardavojo į Azijos
2380  8|              išvarė totorius iš vienų ir antrų Podolijų, arba Lietuvos
2381  8|               Kimeriją, Mažąją Gudiją ir, visus tuos kraštus suniręs
2382  8|       Juodosios, jūros, upės Dunojaus ir Vengrų žemės, į rytus lig
2383  8|          žemės, į rytus lig Možaisiko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos
2384  8|          didžios mugės pilyse Plungėj ir Luokėj, nesgi iki šiai dienai
2385  8|          dienai senu įpratimu Plungės ir Luokės jomarkus mugėmis
2386  8|               iš Karaliaučiaus, Rygos ir Klaipėdos, norėdami ką norint
2387  8|         valdant Lietuvos ūkę Algirdui ir Kęstučiui, padarius sandaras
2388  8|               ne vien savo prekę, bet ir gautąją per Uksinę jūrą
2389  8|               jūrą iš Azijos į Lenkus ir tolimesnius Vakarų kraštus.
2390  8|        apyniai, javai, žuvis džiūvusi ir gyvuliai. Druską noris savo
2391  8|           didžiai vėlai, metuose 1566 ir 1595, Lietuvos didieji kunigaikščiai
2392  8|           užėmė garsią pilį Mugapilio ir Pleskavo ir sunėrė su Lietuvos
2393  8|            pilį Mugapilio ir Pleskavo ir sunėrė su Lietuvos ūke,
2394  8|               sunėrė su Lietuvos ūke, ir per tą didžiau praplatino
2395  8|             kryžeivių Žalkrūmio kovoj ir nudraudus platburnius šiapus
2396  8|          nudraudus platburnius šiapus ir anapus Itilio upės, šiandien
2397  8|             prekyba lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, niekame nė kokio
2398  8|         mūruose, pačioj saloj šulines ir pylas, kurios Gedimino ir
2399  8|             ir pylas, kurios Gedimino ir Vytauto pylomis, ardymais
2400  8|             Vytauto pylomis, ardymais ir šulinėmis vadinusios. Tas
2401  8|           idant pačios pilys rėdytųsi ir steigtų visa tą, kas gali
2402  8|             visa tą, kas gali didinti ir platinti prekybą. Vilniuje
2403  8|             patys prekėjai gaspadytis ir prekę savo be ojaus laikyti
2404  8|         pūškas liejo, kurios grioviai ir tvankos, noris į žemę susmegusios
2405  8|              noris į žemę susmegusios ir krūmeliais apžėlusios, šiandien
2406  8|               laiku, kad upės, ežerai ir versmės buvo pašalusios,
2407  8|               buvo, nesgi kelių piltų ir tiltų per upes, kokius šiandien
2408  8|               amžiaus namų ermyderiai ir svetimos karės trukino lietuvius
2409  8|               karės trukino lietuvius ir žemaičius nuo prekybos,
2410  8|       Kęstutaičiui paėmus ūkę valdyti ir patvirtinus sandaras su
2411  8|         mozūrais, valakais, totoriais ir vokiečiais, po nedidžios
2412  8|          paėmus Lietuvos ūkės valdžią ir atėmus vokiečiams pilis
2413  8|            gintarus, apynius, pelenus ir laivams medžiagą į Anglų
2414  8|              laivams medžiagą į Anglų ir Olanderių žemę, o nuo tenai
2415  8|            tenai gabeno sau skaninius ir gražinius.~    Bet tas neilgai
2416  8|            negali per lūpas braukyti, ir, tuo pasikliovę, ne vien
2417  8|           nuveikę, sunėrė su savo ūke ir savo urėdus tenai perdėjo.
2418  8|              buveinę Astrachanę užėmė ir tenai savo urėdus įdėjo.
2419  8|            mindami senų dienų pažines ir talkas, kuriose buvo angis,
2420  8|          maldos, nėmaž tuo nesirūpino ir žūnančių savo bendrų ne
2421  8|        slinkaudama išlepo valgy, gėry ir apdare, nesgi įprotis jos
2422  8|            nebtiko, kaipogi jų valgis ir gėrimas nebskanus, o drabužis
2423  8|         nepadorus bebuvo, rūgštą sulą ir girą šeimyna begėrė, o vergai
2424  8|              apdaru pavėdauti norėjo; ir taip, rankoves savo koboto
2425  8|            vario sagčiais, pirma goda ir gašumas senovės Lietuvos
2426  8|        Lietuvos vyro, nugis išjuoktas ir lauko žmogui paliktas, o
2427  8|             senovės kardas, kalavijas ir ragotinė sunkiomis rodės
2428  8|            tarsi minėdami savo senovę ir norėdami dar vyrais, ne
2429  8|            pritirta nuo visų išmintis ir dorybė ūkėj, o kantrybė
2430  8|               dorybė ūkėj, o kantrybė ir narsybė karėj kiekvieną
2431  8|             Lietuvos diduomenė apdarą ir ginklą pasavimo platburnių,
2432  8|            platburnių, o savo narsybę ir kantrybę atdavė maskoliams."
2433  8|          žemaičiai sekė senovės būdą, ir taip Lasickis rašo tyčiodamos,
2434  8|            sėtinius kepę savo namuose ir už visų didžiausią skaninį
2435  8|               nuo savo baltų nuometų, ir kad vyrams nebtiko toks
2436  8|              skaleliais nuo savo pūrų ir sėsit juos ne sau, bet varnams."
2437  8|        svetimi prekėjai, jau dailidės ir kiti amatininkai naujus
2438  8|     amatininkai naujus daiktus dirbti ir tiekti, už kuriuos reikėjo
2439  8|           ūlyčių, arba gatvių, pilyse ir pilelėse, Vokiečių gatvėmis,
2440  8|         probočių šventomis vadinamas, ir leido į svetimus kraštus
2441  8|            pajūriuose, pametinos arti ir sėti ėjo tenai aukso sidabro
2442  8|               iš Lietuvos pirkti, bet ir pačią duoną nuo tenai imti.
2443  8|           pačią duoną nuo tenai imti. Ir taip lietuviams, kalnėnams
2444  8|            taip lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo, kruviną
2445  8|             prakaitą braukiant, duoną ir mitalą tiekti, kaipogi Lietuvos
2446  8|        leipdami jiems laukus platinti ir medes skinti, per tą išbaidė
2447  8|               neprietelių gintis, bet ir senųjų nebtaisė, nesgi pinigus,
2448  8|         viršiau minavojau, ant lepumų ir lėbausenos. Kas dar didžiau,
2449  8|           didžiau, ne vien pilių, bet ir dirbinyčių, arba fabrikų,
2450  8|           geidė, galėtų čia pat gauti ir iš svetimų kraštų nereiktų
2451  8|            kraštų nereiktų jų gabenti ir pirkti ir per tą savo pinigus
2452  8|         nereiktų jų gabenti ir pirkti ir per tą savo pinigus iš namų
2453  8|               lietuvių prekyba vertės ir tuo kokį tokį akylumą savo
2454  8|           Lietuvą, noris plėtės tenai ir jau nuomojo jos muitus,
2455  8|       įvežamas į pilį prekes, kaipogi ir pačioje pily pirm krikščionų,
2456  8|            šiol totoriai, talkininkai ir tarnai lietuvių, nugis atstoję
2457  8|              nuo jų, pasidavė turkams ir pradėjo pačius lietuvius
2458  8|          kariauti, užgulė Uksinę jūrą ir Dunojų, arba Istrupį. Maskoliai
2459  8|        plačias sritis Lietuvos krašto ir lig pat Niperio ir Daugavos
2460  8|             krašto ir lig pat Niperio ir Daugavos upių atsigrūdo.
2461  8|            pajūrius; vienok lietuviai ir tokioje rūstoje dienoje
2462  8|              pasidavė į lenkų valdžią ir nuo to laiko, nepaslinkdami
2463  8|            vis į lenkų spunką veizėjo ir nuo jos sau laimės laukė,
2464  8|            lietuvius būtinai paniekti ir vergais savo padaryti ir
2465  8|              ir vergais savo padaryti ir taip išlepino jų diduomenę,
2466  8|           goda, neb garbe, neb didybe ir stiprybe savo ūkės, kaip
2467  8|            nes tiktai skaniai valgyti ir nieko nedirbti už didybę
2468  8|              nieko nedirbti už didybę ir godą sau turėjo. Valdymierai
2469  8|               sau turėjo. Valdymierai ir vyresnieji, kurie iki šiolei
2470  8|              tos nebkako ant skaninių ir lepumų, tad prasimanė laukus
2471  8|       gyventojai nudriskusia šeimyna; ir taip, kaip kad buvo Lenkų
2472  8|           visas svietas vergavo dieną ir naktį savo ponams, tą patį
2473  8|            savo ponams, tą patį dabar ir Lietuvoj padarė atėję lenkai,
2474  8|               paglemžti nuo goslybos. Ir taip Lietuvos ūkė pasijuto
2475  8|         svetimomis tautomis antturėti ir bičiulautis, to dėjęsi,
2476  8|               ūkė mažne būtinai suiro ir vos pats jos vardas beliko,
2477  8|             didžturčių lenkų, patrako ir atsidavė į globą maskoliams.
2478  8|         žuvėdais, maskoliais, turkais ir valakais, namuose taip pat
2479  8|               visur reikėjo tamprybės ir aitros, bet svietas nuvergtas
2480  8|               stiprybės: nesgi, dieną ir naktį dvaruose dirbdami,
2481  8|              naktį dvaruose dirbdami, ir taip nenudirbo ir nieko
2482  8|           dirbdami, ir taip nenudirbo ir nieko sau tuo nenupelnė,
2483  8|         nenupelnė, tiktai nuogį, alkį ir vargą nepabengtą atentėj
2484  8|       lietuvių diduomenę savo darbais ir rėdės savo daba, kaip jei
2485  8|              daba, kaip jei Lenkuose; ir taip, kaip jei Lenkų žemėj,
2486  8|             būdą namų savo beparduoti ir kokį norint tinkamą sau
2487  8|             tinkamą sau amatą įsiimti ir verstis, bet laikė it jautį
2488  8|          vietoj it mėšlui minti, taip ir šį vieną dirvai arti ne
2489  8|         lietuviški.~    Tas pats buvo ir pilyse, kurios ypatingais
2490  8|            žudė, su jais provodaimes, ir tuo ne vien trukino juos
2491  8|              storastos to vien norėjo ir steigė, kad pilys į šeimyną
2492  8|            pilys į šeimyną neįsigautų ir nepraturtėtų, todėl visų
2493  8|              ko beklausi kitų patogių ir reikalingų kiekvienoj pily
2494  8|              paskuojam Lenkų karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui
2495  8|       netrukdami užėmė visą Padaugavį ir Lybiešių kraštą, lygia dalia
2496  8|             Revelio, Narvos, Tarapato ir Kesės, noris dar lietuviai
2497  8|           varžės tuo kraštu, ant galo ir su lenkų pagalba nieko nenuveikė;
2498  8|              pagalba nieko nenuveikė; ir taip nuo metų 1622 teko
2499  8|          paties Lietuvos krašto užėmė ir būtinai lietuviams į pietus
2500  8|       beturėjo, nei gėdos besibijojo, ir visa tas pakenčiamu dar