Story

2501  8|          veikalus seniai buvo užmiršę ir nebsirūpino daugiau nei
2502  8|             nuo savo rubežių attolnti ir liuosą kelią savo prekybai
2503  8|            vampsančius nėmaž neatbojo ir pikčiau dar oliavos, žinodami,
2504  8|             yra Lietuva už Lenkų žemę ir daug darbo neprieteliai
2505  8|               prie lenkų prisiartins. Ir taip lietuviai noris ir
2506  8|               Ir taip lietuviai noris ir brangią geležį ir druską
2507  8|               noris ir brangią geležį ir druską turėjo ant galo nuo
2508  8|               Žemaičių pajūrių pirkti ir kiek norint mokėti. Niekas
2509  8|          dalgį, piūklą, grąžtą, balną ir ginklą tiektų, ne nuo svetimų
2510  8|         senovės lietuvių ginklinyčios ir pūškarnės buvo jau suirusios
2511  8|          pūškarnės buvo jau suirusios ir veja užžėlusios.~    Vladislovas
2512  8|         didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkų karalius, norėdamas
2513  8|          vytinių Daugava pagal į Rygą ir ketėdamas jas atgręžti į
2514  8|      Dinaburge), Merkinėj, Vilkmergėj ir Kaune, idant tenai vokiečiai
2515  8|         vokiečiai patys ateitų pirkti ir mokėtų vertai, ne pusvelčiui
2516  8|         ilgainiui, Vladislovui mirus, ir regimai vežti, nemindami
2517  8|             buvo sugriovę, atnaujinti ir minavonei savo nuo jų išsiliuosavimo
2518  8|              metuose 1688 sueime gavo ir priviliją. Atentį metą anglai
2519  8|             dvarus popiežiaus, ispanų ir anglų. Toje pačioj gadynėj
2520  8|             didžiai išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei
2521  8|        vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui
2522  8|            atėjūnus naujukynui įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti,
2523  8|             svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra
2524  8|              lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto. Lietuvoj
2525  8|             storastų, o nuo to paties ir prekyba tenai možėjo. Nuo
2526  8|         karaliai liuobėjo didžturčius ir jomylistas, turinčius savo
2527  8|             vien pilies mokesnių, bet ir nuo pačių sūdų pilių vyresnybės;
2528  8|             bet trukindamas jų sūdus; ir taip, kad ponas kokį norint
2529  8|            galvos sūde ant jo skųstis ir per 10 metų veltui teisybės
2530  8|                noris per visus metus, ir nuomos už tą gaspadoriui
2531  8|             arba privilijų, sau įgyti ir nuo tokių svečių nusikratyti,
2532  8|           vartus su ankštais vežimais ir karietomis negalėtų įvažiuoti,
2533  8|           namus šiandien dar Vilniuje ir Kaune gal regėti, pro kurių
2534  8|       nepasilenkęs negali įlįsti.~    Ir taip novijamos pilys nuo
2535  8|          novijamos pilys nuo storastų ir didžturčių svečių vienok
2536  8|               iki šiolei medaunyčiose ir gaspadose krikščionys midum
2537  8|           gaspadose krikščionys midum ir alum vertės, nesgi turtingieji,
2538  8|            vis dar pilyse pinigų buvo ir akylumas turėjos, nesgi
2539  8|          užgriebę, glaudės prie pilių ir, tenai preke versdamos,
2540  8|               preke versdamos, kūturo ir storastoms nepasidavė, nesgi
2541  8|              savo bajorystos nustoja; ir taip kurs žemlionis iki
2542  8|        padoriai galėjo pilyje gyventi ir skatiką sau pelnyti, prekyba
2543  8|               žemės krumšlelio grįžti ir tenai pats žemę rauslioti,
2544  8|              iš Lietuvos išsidangino; ir taip paliko tuščios gatvės,
2545  8|              Nuo to laiko medaunyčios ir gaspados pilyse kliuvo žydams
2546  8|          pilyse kliuvo žydams į nagą, ir taip akylumas būtinai užgeso,
2547  8|         suskato rėdytis kaip reikiant ir ėmė pilis globti; tuojau
2548  8|          kožname laike galėtų varyti, ir kitas upes ketino vokti,
2549  9|              nuo kits kito reikalauti ir viens antrą šelpti įvairiais
2550  9|            senovėj, lig neradus aukso ir sidabro, pačiais mainais
2551  9|              pačiais mainais kakinos, ir taip, neturint pinigų, reikėjo
2552  9|           duoti tris, keturis jaučius ir atkaliai, arba, norint sau
2553  9|           kurs turėjo dalgį ar kirvį, ir atkaliai, norėdamas sau
2554  9|         kiaunių, vebrų, juodųjų lapių ir taip toliau; norėdamas kas
2555  9|         penkis, šešis kiaunių kailius ir taip toliau; brangų daiktą
2556  9|             kurie buvo aukso, sidabro ir vario.~    Paskiau, radus
2557  9|                  Paskiau, radus auksą ir sidabrą, pirmieji pinigai
2558  9|              skaitė, bet svaru svėrė; ir taip viens antram už kokį
2559  9|              pinigų įvairias skvarmas ir vardus, kuriuos, kaip šiandien
2560  9|             tikos, tas pats yra buvęs ir lietuvių tautoj, nesgi gilioj
2561  9|          tautoj, nesgi gilioj senovėj ir pas lietuvius nebuvo pinigų
2562  9|               arba daiktus į galvijus ir atkaliai, paskui į žvėrių
2563  9|              žvėrių kailius, ant galo ir į pinigus; bet kuo metu
2564  9|          sidabrui atsiradus, taip pat ir lietuviai savo pinigus senovėj
2565  9|     nestengdami būk pasidavę karaliui ir pasiėmę grobį, sugrietą
2566  9|               donį jam po seno mokėti ir nuo kožno pilionies galvos
2567  9|               jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, devintajame amžiuje
2568  9|    devintajame amžiuje turėję pinigus ir svaru juos svėrę. Antras
2569  9|           jūromis į Žemaičių pajūrius ir radusiu tenai pajūry didelę
2570  9|              susirinkusio prašaleičių ir namiškių, idant, šiedviem
2571  9|            šiedviem pradėjus oliuotis ir lėbauti, kad kas norint
2572  9|            gumbą gavusiu, išsprukusiu ir prie savo laivų pagrįžusiu
2573  9|            prie savo laivų pagrįžusiu ir nuirklavusiu į kitos upės
2574  9|               mažu tuntu, arba būriu, ir lindusiu į girią, kuria
2575  9|           pavydę viens antrus, tuojau ir susigrūmę; pirma sviliksnimis
2576  9|         susigrūmę; pirma sviliksnimis ir vylyčiomis šaudęsi, paskui
2577  9|              šaudęsi, paskui akstimis ir strypais svaidęsi, žuvėdai
2578  9|         drabužius ant žuvėdų kalavijų ir tokiu pragumu nuginkluotus
2579  9|              pergalėję žemaičiai, bet ir patį Figilį nutvėrę, kurį
2580  9|        Figilis išsiliuosavęs, bet dar ir savo tarnus paleidęs, su
2581  9|              kuriais išlaužęs trobesį ir tenai radęs ginklų ir pinigų
2582  9|         trobesį ir tenai radęs ginklų ir pinigų irką prikrautą, kurią
2583  9|      prikrautą, kurią nunešęs į girią ir paslėpęs, bet tuo dar nesikakinęs,
2584  9|        miestas, bet katedra, Aukštoji ir Žemoji pilis su didžiojo
2585  9|          keturios dešimtys tūkstančių ir trys šmotai sidabro kapų
2586  9|           vadinamų. Lietuviai liekavo ir skaitė savo pinigus nuo
2587  9|             kirčių, lazdelėj esančių, ir taip sakė: tiek dešimtų
2588  9|              ne kaip Lietuvos, o rasi ir sidabras ne taip grynas.
2589  9|             pat metuose 1524 du šimtu ir aštuonias kapas Lietuvos
2590  9|            vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną,
2591  9|               vieną ilgąjį į griviną, ir taip sako: "ilgasis, arba
2592  9|                kaip kad svėrė grašius ir kapas, nes jog kaštavo darbas
2593  9|              gudų rublius, yra lietas ir įkapotas dvejoj vietoj,
2594  9|          radęs žemėj, galėtų numanyti ir išmintingam savo žemės vyrui
2595  9|           vienoki buvo, beje, graižis ir kapa, bet svarumas jų didžiai
2596  9|               dalijamas į 8, 10 ar 12 ir daugiau dalių, kurios, noris
2597  9|            vardai dvylekių, patreinių ir taip toliau, tai yra turintys
2598  9|           kaipogi lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, lig šiai dienai
2599  9|         smulkų pinigą vadina skatiku, ir taip sako: "Neturiu nė skatiko",
2600  9|               Lietuviai taip pat kalė ir aukso pinigus, arba raudonuosius,
2601  9|            nes to amžiaus yra žinomi, ir taip metuose 1560 kaltas
2602  9|              savo ūkės lig metų 1697, ir nuo to laiko, noris lenkai
2603  9|     savotiškai lykavo juos į graižius ir kapas kaip sūduose, taip
2604  9|              kapas kaip sūduose, taip ir gasuose.~    Lietuvos pinigus
2605  9|           Čackio raštus apie lietuvių ir lenkų įstatymus, aš čia