Story

  1  1|           trobesį aukštos, spiginamos nuo degančios saulės, po tyrus
  2  1|       aukščiausią kalną per 45 mylias nuo pažemio, kasant tenai žemes,
  3  1|            tie sluoksniai regimai yra nuo jūros vilnių sukloti, vienok,
  4  1|           noris nė vienas raštininkas nuo paties pramanymo rašto nežino
  5  1|              nežino jų ir neminavoja. Nuo ko regima yra, jog tuo kartu,
  6  1|            skiltys uolos, nuskilusios nuo tų kalnų, toje daly Žemaičių,
  7  1|         buvusios po jūrą vadalojamos, nuo smilčių nudilusios, į jūrą
  8  1|            jūrą pasuktos per 10 mylių nuo šios dienos Žemaičių pajūrių,
  9  1|          grunto niekame nėra randamo; nuo ko gal spręsti, jog tie
 10  1|               po žeme palindęs, kitur nuo vienos vietos persikėlęs
 11  1|             ir 16 amžiuje minavojamos nuo raštininkų, rodos tą patvirtinti,
 12  1|           suaugusios tas jūros duobes nuo saulės ir vėjų užklėstė,
 13  1|               Čia jau regima yra, jog nuo tokių pasaulio ermyderių
 14  1|              į murinus ir tuo būtinai nuo pirmosios žmogaus veislės
 15  1|        ermyderių, tarp svieto buvusių nuo amžių, pilni raštai yra
 16  1|       ypatingą kalbą, būtinai įvairią nuo kitų kalbų, o aiškesnę ir
 17  1|          permanyti ir visa apreikšti; nuo tokios jos kalbos gali kožnas
 18  1|                kurių pirmieji vardai, nuo lietuvių, kalnėnų ir žemaičių,
 19  1|              kalba it žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, lig
 20  1|            arba indijonais, vadinama, nuo kur ilgainiui išgrūsta nuo
 21  1|            nuo kur ilgainiui išgrūsta nuo nuožmių tautų, liuosybę
 22  2|               Karės būdas, vyresnybė, nuo kareivių skiriama, būdas
 23  2|              svieto; žemaičiai nenori nuo jūros atstoti, kaip nuo
 24  2|               nuo jūros atstoti, kaip nuo lango šviesos; nėra akylų
 25  3|                bet kitais vardais jau nuo jos būdo, jau nuo vietos,
 26  3|         vardais jau nuo jos būdo, jau nuo vietos, kurioje gyveno,
 27  3|          Indijonimis vadino juos rasi nuo to, jog svietas dar pasakomis
 28  3|             dar pasakomis minėjo, jog nuo Indijos kilimo buvo, jau
 29  3|              Indijos kilimo buvo, jau nuo jų būdo, dabos ir tikybos,
 30  3|            Kimerija vadinamoj, regis, nuo to, jog iš Uksinės marės
 31  3|          skitais, arba kailinuočiais, nuo to, jog visados žiemą ir
 32  3|         pasaulio sluoksny, einančiame nuo šiaurės Uksinių pamarių
 33  3|                į pietinę ir šiaurinę, nuo to, jog visos upės pietinėj
 34  3|           upės pietinėj įšleitėj teka nuo tos kalvos į Uksinę, arba
 35  3|               upės šiaurinėj įšleitėj nuo tos gi kalvos teka į Žemaičių
 36  3|        Nemunas, Pragaras ir Isla.~    Nuo Uksinių pamarių į šiaurę
 37  3|               Uksinę marę upė Tyrulė, nuo tų tyrų taip vadinama; už
 38  3|               gyvenančius masagetais, nuo žodžio medė, arba mežė;
 39  3|      moldavionimis šiandien vadinami. Nuo ko gal manyti, jog toje
 40  3|            bet ir šiaurinėj įšleitėj, nuo kur galėjo talką sau telkti,
 41  3|             su rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti į girias ir
 42  3|         mintantys paukščių kiaušiais, nuo ko vadinami esą kiaušrijais.
 43  3|             to eina, sako toliau, jog nuo ten prasidėjusi jų tauta,
 44  3|             taip visą Žemaičių pajūrį nuo įtakos upės Islos mažne
 45  3|           raštininkai vadino Sambija, nuo lietuviško žodžio žam, arba
 46  3|               tekėjo ir šiandien teka nuo kalno per Žemaičių žemę
 47  3|        kraštas, dėl to, jog teutonams nuo tos pusės aušo ir saulė
 48  3|        žodžiai sudėti iš dviejų kalbų nuo to rados: žinoma yra visiems,
 49  3|           kraštu, arba aušros kraštu, nuo to, jog pagal jų kraštą
 50  3|               to, jog pagal jų kraštą nuo tos pusės, kaip sakiau,
 51  3|           antėjo ir juos nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų Žemaičių
 52  3|                kraštas, beje: Kurland nuo to, jog tenai gyventojai
 53  3|               Prūsais, arba Parusais, nuo didžiai garsios žinyčios,
 54  3|              ant dievo garbės rusėjo, nuo ko ne vien pati sala Rusnės
 55  3|            Nevėžio vadino medininkais nuo to, jog didžiose medėse
 56  3|               didžiose medėse gyveno, nuo ko ir vyskupas Žemaičių
 57  3|              dar jacvingais, jazigais nuo gudiško žodžio jazyci, tai
 58  3|           dievus, jog žemaičiai atėję nuo padunojų arba paistrių medžiodami
 59  3|              Mosėdis iki šiol tebėra, nuo žodžio medė, arba mežė,
 60  3|          vardų Lietuvos tautos paeina nuo vietų, kurias tenai svetimi
 61  3|          keliose sodose gyvenančiais, nuo ko paskui plėsdamies, noris
 62  3|          kraštą šiapus upės Daugavos, nuo ko kėlės Kuršo kunigaikštija,
 63  3|          dievo garbės kūrino. Liepoja nuo žodžio lipti, jog lengvai
 64  3|              kraštą išlipti. Klaipėda nuo žodžių klysti ir pėda, jog,
 65  3|          tenai didžiai garsi žinyčia, nuo kurios ne vien pačią salą
 66  3|             galėtų juos rėdyti; nesgi nuo dievo yra leista, jog kožna
 67  3|               kalba yra ir perkreipta nuo likusiųjų žemaičių, lietuvių,
 68  3|               žemaičių, lietuvių, tad nuo to, jog, nuo kelių šimtų
 69  3|            lietuvių, tad nuo to, jog, nuo kelių šimtų metų vienur
 70  3|               Lietuvos tauta rubežavo nuo saulėlydžio upe Isla, kuri
 71  3|         saulėlydžio upe Isla, kuri ją nuo gudų skiedė, nuo pietų su
 72  3|              kuri ją nuo gudų skiedė, nuo pietų su mozūrais, lenkais
 73  3|          mozūrais, lenkais ir gudais, nuo rytų su krieviais, nuo šiaurės
 74  3|                nuo rytų su krieviais, nuo šiaurės su Žemaičių jūra,
 75  3|          žvejonimis (Suenones) vadina nuo to, jog tenai pačiomis žuvimis
 76  3|            aptekęs taip, jog, veizint nuo tolo, rodos it vandeny paskendęs,
 77  3|           rodos it vandeny paskendęs, nuo ko ją Skandija ir praminė,
 78  3|           tenai traškančiose giriose, nuo įkūrimo pasaulio nekušintose,
 79  3|          eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo
 80  3|              smiltimis, jau nudumiami nuo amžių amžių žlugsojo it
 81  3|               žmogus negalėjo įlįsti. Nuo audrų ir vėtrų sankritos
 82  3|            klevai puvo, ant kits kito nuo karšaties išvirtę, žemę
 83  3|             drūktesnes sankritas, jau nuo karšaties, jau nuo vėtrų,
 84  3|                jau nuo karšaties, jau nuo vėtrų, kaip sakiau, raizgiai
 85  3|             ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos gulinčio beržo
 86  3|            skroblai augdami tarsi jas nuo kita kitos skaidė, idant
 87  3|               nakties tiktai tenumanė nuo bičių gaudesio, šovose siuvančių
 88  3|           iškritus ar žiemą keleiviai nuo žvaigždžių kelią tesekė,
 89  3|         tebuvo. Jau pragyvenus tenai, nuo gaidžio ar šunies balso
 90  3|                tenai nenučiuši, negut nuo medžių rasos jei sudrėksi;
 91  3|       neišžengiamos balos ir versmės, nuo saulės spindulio neužgaunamos,
 92  3|               spindulio neužgaunamos, nuo amžių burgėjo, kurios, ir
 93  3|          pūgos ir pusnys kame-ne-kame nuo medžių įkratė, tas pats
 94  3|           užkinkę važinėjos upeliais, nuo ko tuo senu įpratimu šiandien
 95  3|        kudloti ir kelią namo sekė, ir nuo žvėrių patį keliaujantį
 96  3|               girias; jei kurs negali nuo tų kelių žodžių jų didelumą
 97  3|                70 metų Žemaičiuose, o nuo to galės manyti, kas per
 98  3|     žiburiuodami ujo vilkus ar meškas nuo bandos iš laidaro ar, vaikais
 99  3|            pirmąja pastoge ir uždanga nuo žiauraus oro, bet dar klėtimis
100  3|              žvėrių patys maitinos, o nuo speigų ir darganų jų kailiais
101  3|               nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei geriamą stotkelį
102  3|          girios juos šildė ir ne vien nuo biaurių darganų, lytų ir
103  3|              speigų bei vėtrų, bet ir nuo pačių neprietelių glemžė:
104  3|         tautas pilys, kalnai ir jūros nuo neprietelių gyniojo, tad
105  3|        vienkiemiuose per gerą šaukimą nuo kits kito taip, idaint balsą
106  3|               daržus, jau saugodamies nuo gaisrų, idant, vienam trobesiui
107  3|              tuo tarpu pasitiekti ojų nuo savęs remti ar antram pagalbą
108  3|        namaitis, dėl ko ir visa tauta nuo prašaleičių nomadžiais buvo
109  3|           skliautais, kuriuose netoli nuo čiukuro buvo trys langeliai,
110  3|               balandis galėjo įlėkti, nuo vanago vejamas, ir dūmai
111  3|              vežimu galėjo įvažiuoti, nuo rytų pusės buvo mažosios
112  3|             durys, o šaly jų langelis nuo saulėtekio, taip pat rąste
113  3|             taip pat rąste per augumą nuo žemės dėl šviesos iškirstas;
114  3|             penkis ar šešis sieksnius nuo didžiosios angos buvo pervarinė
115  3|               laikoma ir kiti baldai, nuo ko jau sulos, jau baldų
116  3|              arba kūtę, taip vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui
117  3|           vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui visą gyvenimą
118  3|       atskiestos keturiomis gardėmis, nuo kurių vadinos gardu; už
119  3|                kažiai, arba kumeliai, nuo senių arklių atskiesti ir
120  3|        stovėjo; ta arklių kūtė turėjo nuo saulėtekio duris, pro kurias
121  3|              šalini namo sieni jungė; nuo kamaros sienos ant tos sijos
122  3|        karteli, per pusantro sieksnio nuo viena antros užslieti ir
123  3|              ir lentomis pratašinėmis nuo pat sienos kamaros lig pat
124  3|               kurios vadinos užlomis, nuo žodžio užleisti, jog buvo
125  3|             žodžio užleisti, jog buvo nuo kamaros ant tos pervarinės
126  3|              mėsą kabinėjo džiovinti, nuo ko ir kriaute vadinos. Ant
127  3|               jog gaspadinė, atrišusi nuo vąšo šniūrelį, galėjo druskos
128  3|         norint esant pagadai, žmogus, nuo saulės ir nuo darganos paglemžtas,
129  3|        pagadai, žmogus, nuo saulės ir nuo darganos paglemžtas, galėjo
130  3|            susėdę šildės ir permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos,
131  3|         trilinkos, tad jos buvo atstu nuo namo. Tarp namo ir kūčių
132  3|       trobesys buvo vadinamas klėtis, nuo žodžio klėsti, nuo žemės
133  3|            klėtis, nuo žodžio klėsti, nuo žemės per uolektį ar pusantros
134  3|            drabužiai susverti kybojo, nuo ko ir svirnu vadinos, kitas
135  3|              dvejos durys, didžiosios nuo pietų ar rytų, mažosios
136  3|               pietų ar rytų, mažosios nuo užpakalio; tarp tų durų
137  3|     didžiąsias duris vadinos priemenė nuo žodžio pirma minti, kurioje
138  3|             trečiosios į priešininkę, nuo žodžio prieš, jog prieš
139  3|            liepkaulių ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą kelnę iš
140  3|              seklyčia, arba sauklėčia nuo žodžių sau ir klėsti, beje:
141  3|                beje: kame žmonės save nuo darganos galėjo paklėsti;
142  3|            vadinos priešininke, turįs nuo pietų šalinėj sienoj vieną
143  3|             perdalyta siena, einančia nuo kuknės į galutinę jos sieną,
144  3|              kasdieninį, užvis pieną, nuo ko pieno kamara yra vadinama;
145  3|               buvo duonkepis kakalys, nuo to vadinamas, jog po juo
146  3|             pusėj sienų buvo plautai, nuo žodžio plauti, suolai, ant
147  3|           gailesys, jog, nebtverdamos nuo karščio, mukęs laukan iš
148  3|           žemaičiai gėdėjos ko norint nuo svetimo reikalauti, todėl
149  3|           žėlė veja ir vadinos kiemu, nuo ko ir visa buta yra vadinama
150  3|      baudžiavą, svietui antmesti, jau nuo metų 1562 pradėjo svietą
151  3|           mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų amžių iki šiai
152  3|        beržais, gluosniais, apdiegti, nuo šimto metų augančiais, jau
153  3|            ūksmės, jau dėl paglemžimo nuo ugnies kiekvieno trobesio;
154  3|          meldės, kaip tuojau regėsim. Nuo tolo veizint, tarsies liekną,
155  3|           lieknas, taip vadinama medė nuo žodžio likti, kursai buvo
156  3|      medžiagos padarynei sau gauti ir nuo svetimo jos nereikalautų;
157  3|            žemaičiai tebvadina namais nuo visų pirmojo ir visų večojo
158  3|              kiemas vadinos dar ūkiu, nuo ko paeina žodis ūkininkas,
159  3|                tad vadinos žemlioniu, nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs.
160  3|             namai vėliau ištvėrė.~    Nuo to kožnas skaitytojas, regėdamas
161  3|           mažo visados buvo vadinamas nuo to, kurs jį buvo įkūręs:
162  3|              tankiai jų vaikai netoli nuo tėvo kiemo taip pat buvo
163  3|              stigavoja, beje, visados nuo vardo pirmųjų savo įkūrėjų
164  3|              pirmasis saugojo jo lobį nuo pikto žmogaus, skelbė jam
165  3|      nebgrįžtinai; gyniojo jį ne vien nuo žvėrių, kuriuos padėjo jiems
166  3|               taip vadinamose rogėse, nuo žodžio važiuoti, šunį įkinkę
167  3|             ir sermėgas rudas dėvėjo, nuo ko rudsermėgiais vadinos.
168  3|               juodas vilnas turėjo, o nuo jų patys vaidinos juodsermėgiais,
169  3|              bandos ir arklių piesas, nuo ko šiandien visą turtą lobiu
170  3|             lopu, arba labu, vadinos, nuo ko ir žodis apsilobti, arba
171  3|             ant jų būdo ir dabos. Jau nuo to, ką iki šiol pasakojau,
172  3|              žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų ir audrų nepaveikiamus,
173  3|            kuškiai iš panosės kyšojo, nuo kurių geriant ar valgant
174  3|           kurių geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo. Povyzos drąsios
175  3|                neliksiu, bet kibsiu", nuo ko tariama yra: "Tas eina, -
176  3|               bet išmintis ir dorybė, nuo visų pritirta, kiekvieną
177  3|            radusis reikalui, nereiktų nuo svetimo prašyti, kas dar
178  3|             prašyti, kas dar pikčiau, nuo neprieteliaus maldauti,
179  3|              jų turtingu vadinos, kas nuo svetimo nieko nereikalavo.
180  3|          užsiimti linkėjo išmintingai nuo to liautis, tardami: "Vargali,
181  3|             žmonės: jūros skendinius, nuo jūros vagių apniktus, jūroj
182  3|           sako: "Javus savo pasilenkę nuo pat žemo nupiauna ir dailiai
183  3|         užkakinti"; toksai žmogus yra nuo jų neapkenčiamas. Namų savo
184  3|         mandagiai savo galvas rutulo, nuo ko baltomis galvomis vadinos,
185  3|             idant, šlapjurgiui esant, nuo šalčio ir drėgmės pastėrę
186  3|           taip pat juodomis, auklėmis nuo kulkšnių lig pat kelių.
187  3|               taip vadinamas kilimas, nuo žodžio keliauti, kurį drabužį
188  3|               dar jį sage, arba sage, nuo žodžio segti, kurią dar
189  3|       dešiniojo peties segele susegė, nuo ko, kaip sakiau, sage, arba
190  3|           kurias galėjo kaip tinkamos nuo vieno peties ar nuo abiedviejų
191  3|          tinkamos nuo vieno peties ar nuo abiedviejų numesti, kursai
192  3|              ne vien mokėjo ir stengė nuo kruvinų neprietelių savo
193  3|               taurėmis ir tauragėmis. Nuo ko, kaip sakiau, iki šiai
194  3|              metų, kurio ir stiprumas nuo jo žemėj būsenos buvo lykuojamas;
195  3|           šieną piovė ir grėbė, javus nuo dirvų valijo, daržus ravėjo,
196  3|          šviesti, baltinti ir anuoti. Nuo ko kiekvienas gali manyti,
197  3|         nesilepino ir neslinkavo, bet nuo jaunų dienų jau į vargus
198  3|              į vargus pratinos, nesgi nuo paaugusiųjų tas tiktai tebuvo
199  3|             po kiemą tviskinėdami, nė nuo vieno nemokomi, sauprasmiai
200  3|            kiemą bėgiodami šaudė, jau nuo mažų dienų į karę pratindamos,
201  3|          liuosybę savo gyniojant.~    Nuo to kiekvienas gali minėti,
202  3|               nesgi vaikeliai, atlikę nuo kokio noris darbo, tuojau
203  3|              regėsim, nesgi tuo mokės nuo pat mažų dienų, kaip gintis
204  3|       vyriškieji, didieji ir mažieji, nuo savo veikalų norėjo būti
205  3|             arė, šieną piovė ir javus nuo lauko valijo. Mažosios savo
206  3|           šakos, lopšiuose įguldytus, nuo žiaudaus šiaurio suopuojamus
207  3|            rodės, tad motinos pačios, nuo darbo atlikusios, paupy
208  3|             Todėl taip auginti vaikai nuo mažų dienų ir paaugę paskui
209  3|         eržilui goda buvo, jei tiktai nuo savo darbų vyru, o mergaitė
210  3|        vadinos pas juos kraitį kloti; nuo to paties regima yra, jog
211  3|            paturėjo ir tad tesiskiedė nuo tėvo namų, kad buvo labai
212  3|            patys ypačiai gyventi.~    Nuo to gali kiekvienas aiškiai
213  3|            Liepos lapu, liepos lapu". Nuo ko galėjo jaunuomenė sau
214  3|        vyresne buvo ir žmona vadinos, nuo to, jog namuose jo žmonystą
215  3|           pagrįžo pas nuotakos tėvus, nuo kurių buvo išleisti, ir,
216  3|              suvodbą, beje, suvedimą, nuo žodžio vesti, arba į kozas,
217  3|           žodžio vesti, arba į kozas, nuo žodžio kasos, kurias jaunajai
218  3|        suvodbą kvietė, o jaunasis vėl nuo savo pusės savuosius. Taip
219  3|                arba nuotaka, taip pat nuo savo pusės per savo gentis
220  3|              apgynėją; vienok pasogą, nuo žodžio sekti, beje, kraitį,
221  3|      gaspadorium, vadinamas marčelga, nuo to, jog marčią martavo.
222  3|              svečiai vadinos vėdliais nuo to, jog keliavo parvėdlauti
223  3|               jaunasis turėjo atjoti, nuo vakaro jau taip pat jaunosios
224  3|               pintinių vakaru vadinos nuo to, jog mergaitės, tenai
225  3|                ar turtinga yra, nesgi nuo jos turtų apie visą jaunojo
226  3|          sakant, stalai, arba komiai, nuo dievo dovanos lūžo, ir taip
227  3|              kurie vadinos pasekėjai, nuo žodžio sekti, jog marčią
228  3|      margąsias višteles?" Vėdliai vėl nuo savo pusės skatino marčią
229  3|         pasekėjus pergalėti ir marčią nuo jų išveržti, vienok be kraujo
230  3|             parodę, kaip kad vėdliai, nuo pasekėjų marčią išverždami.
231  3|              anga marčią, pats nušoko nuo ratų ir, įmukęs į trobą,
232  3|               antras duris, ir abrūso nuo marčios už kelią nebgavo.
233  3|              trobą, keliavežys nušoko nuo kėdelės, o marti jam skersai
234  3|               užrašyta apie tą daiktą nuo krikščionų prašaleičių,
235  3|          sakęs ir ūkvaizdžiai regėję. Nuo ko, juoku dėjęsi, susibarė,
236  3|              vėdliai, norėdami piršlį nuo pasekėjų išveržti, vėl susigrūmė,
237  3|              ir šiuo atveju pasekėjai nuo vėdlių išveržti jį turėjo,
238  3|              marškinius ar pirštines. Nuo ko tūli prašaleičių mulkiai
239  3|                svečias paeina regimai nuo žodžio svetimas. Pirmoji
240  3|            kurios visą žmonystą vedė, nuo ko, kaip sakiau, žmonomis
241  3|               svečiams iš ragų gerti, nuo ko sakoma tebėra ragauti,
242  3|            keptus, pyragais tebvadina nuo to, jog, iš ragų gerdami,
243  3|        gerdami, pūrų duona užsikando, nuo ko iki šiolei visokią mielių
244  3|            užsnūdo.~    Rudenį, javus nuo lauko nuvaliję, per kelis
245  3|              neturės". Taip pat javus nuo lauko nuvokę, kėlė gėrynę
246  3|          pabengę, gėrė gaubės gėrynę, nuo žodžio gaubti, jog javus
247  3|              pamylėsi ir pavaišinsi", nuo ko sakoma tebėra: "Tas žmogus
248  3|                                5]~    Nuo to, ką iki šiol pasakojau,
249  3|           pavojaus nevengė, tardami: "Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi",
250  3|              ne vien reikėjo saugotis nuo pikto žmogaus, bet ir nuo
251  3|             nuo pikto žmogaus, bet ir nuo pačių smarkių žvėrių, kurie
252  3|          gyvos galvos neišsižadėjo ir nuo neprietelių iki paskuojo
253  3|              liuosybę, visų brangiąją nuo paties Dievo jiems duotą
254  3|          pagal laiką. Reikalaudami ko nuo ko norint ar paguodos sau
255  3|       paguodos sau ieškodami, visados nuo tų žodžių pradėjo kalbėti,
256  3|   pasiteirauti ar pasijautoti" arba: "Nuo tavo baltos galvos atėjom
257  3|             dar keleivis, keliaudamas nuo pat Lydos lig pat Rygos
258  3|              pievas pavasarį grėbstė. Nuo ryto, pusryčioti eidami,
259  3|           visa jo sveikata yra, todėl nuo viso to, kas kūną lepino,
260  3|           metų Valakų žemę valdydami, nuo kur pagrįžę pas save jas
261  3|            vien kūną čystijo, bet dar nuo daug ligų vaistėjos, užvis
262  3|            daug ligų vaistėjos, užvis nuo peršalimo, kaipogi, šaltame
263  3|           pragumu: nebtverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą,
264  3|                Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet
265  3|              svieto ištvėrė. Ant galo nuo mažų dienų pratinos visados
266  3|           kitus viešpačius gandino ir nuo visų buvo godojami ir garbinami,
267  3|            gumbuodamies metyles gėrė, nuo putmenių lipštukais ar ievų
268  3|        skaustant, taures pirty statė, nuo pavietrės, arba antkryčio,
269  3|            antkryčio, šišnakus valgė, nuo kosulio žalčio lunkus krimto,
270  3|             anglių iškeptą, pritvėrė, nuo niežų godų sulčia vaistėjos,
271  3|          vadino juos dar sutartiniais nuo to, jog vieni trūbijo, o
272  3|               liuobėję subatos vakarą nuo saulės užsileidimo lig saulei
273  3|             kiti dainavę atlieptinai, nuo ko ir dainos yra taip pat
274  3|          milus įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, pačių dažyvėmis
275  3|        beprekioti, tad, nebgaudami nė nuo kur geležies žambių noragams,
276  3|              medžio juos dirbo; todėl nuo senų laikų tariama yra: "
277  3|         dailidavo, patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi, nesgi šiandien
278  3|         Metuose 1790 Mančys, dailidė, nuo visų dar minimas, ketino
279  3|               rietės, nes, negavęs nė nuo vieno 100 muštų medžiagai
280  3|             paskolyti, turėjo liautis nuo savo ketėjimo, nieko nenuveikęs.
281  3|        permanyti, todėl, nerasdami nė nuo ko sau globos, miršta nuo
282  3|             nuo ko sau globos, miršta nuo svetimo svieto nežinomi.
283  3|        vyriausiu perdėtiniu storasta, nuo lenkų karaliaus patvirtintas,
284  3|            pradėjo jis stigavoti, jog nuo gelžinių noragų javai nevykstantys,
285  3|           esantį.~    Žemaičiai, visa nuo lauko nuvokę, rudeniui bengiantis,
286  3|              idant mus toliau gūžtum, nuo geležies ir ugnies saugotum,
287  3|          geležies ir ugnies saugotum, nuo antkryčių, marų ir nuo visokių
288  3|                nuo antkryčių, marų ir nuo visokių neprietelių mus
289  3|             aukautųjų išvirę valgė ir nuo kiekvieno valgio šmotelius,
290  3|               jums, žemeliukės, imkit nuo mūsų auką ir valgykit besveikos".
291  3|             kalba maž kuo teįvairauja nuo kitų lietuvių kalnėnų, apie
292  3|        Lietuvoj kožnas žodis teisybės nuo sūdžios yra auksu sveriamas.
293  3|             sėja, šieną piauna, javus nuo lauko vokia ir kulia. Tas
294  3|          pakabina ir, taip sėdėdamas, nuo medžio į medį persikelia;
295  3|        prisiartinęs, įsikabina, ir jį nuo galūnės lig pat žemo nugenėja,
296  3|         paskui atuodogius, kurią sėją nuo vasaros vasarojum vadina
297  3|        vasarojum vadina dėl perskyros nuo žieminės, kurią atlieka
298  3|         tačiau visi vienu laiku javus nuo lauko nuvokia. Tas yra stebuklingu,
299  3|         kelias dešimtis, kaip bokštų, nuo kelerių metų riogsančių.~   
300  3|             tuo paglemžtų savo labybą nuo antpuolių neprietelių.~   
301  4|             skaugėdami didelės garbės nuo to lietuviams, ir palaikus
302  4|               ir palaikus tos žinios, nuo kruvinų terionių užlikusius,
303  4|             visą pasaulį ir šį svietą nuo šilimos kilusį, nuo ko tarė -
304  4|            svietą nuo šilimos kilusį, nuo ko tarė - šaltis esąs smertis,
305  4|               čia sau reikia įsidėti, nuo ko paskui visą jų nuomonę
306  4|          vadino Perūnu, arba Perkūnu, nuo žodžio perėti, beje, jog
307  4|           kurs juos gūžia ir saugoja: nuo prapulties, beje, nuo šalčio,
308  4|        saugoja: nuo prapulties, beje, nuo šalčio, nesgi, saulei įspindus,
309  4|          saulė, ten niekas ir neauga. Nuo tos jo malonės vadino jį
310  4|             arba Papiu, tai yra tėvu, nuo to, jog jis, kaip geras
311  4|               sava perą ir saugoja jį nuo prapulties šildydamas, kursai
312  4|           arba Večuoju Tėvu, Tėvaliu, nuo to, jog jis pirm viso gyvojo.
313  4|             gyvojo. Vadino jį Žiubriu nuo žodžio žiburys, jog jis
314  4|           žiubino. Vadino jį Praamžiu nuo žodžių pra ir amžius, beje,
315  4|        Aukštėju, arba Aukštuoju tėvu, nuo to, jog aukštai, beje, danguje,
316  4|         Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu, nuo žodžių gyvas ir leisti,
317  4|            Visgamtu, arba Vaisgamčiu, nuo žodžių vaisius ir gimdyti,
318  4|      veisiančiu. Vadino jį Aukopirmas nuo žodžių auka ir pirmas, kaipo
319  4|          garbinti. Vadino jį Labdariu nuo žodžių labas ir daryti,
320  4|               darė. Vadino jį Likyčiu nuo žodžio likumas, beje, jog
321  4|             žmonių rėdė, arba Lygyčiu nuo žodžio lygus, kurs vienybę
322  4|          antturi. Vadino jį Derintoju nuo žodžio derėti, arba derinti,
323  4|               Duotonu, arba Duotoniu, nuo žodžio duoti, kurs visą
324  4|               Vadino jį Žvaigždyksčiu nuo žodžių žvaigždė ir diegti,
325  4|               jį Lielu, beje, didžiu, nuo jo galybės. Vadino jį Sutvaru
326  4|            galybės. Vadino jį Sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, kurs
327  4|       ilgainiui išperėjęs šį pasaulį, nuo ko vadino jį taip pat Pergrūdžiu
328  4|         vadino jį taip pat Pergrūdžiu nuo žodžių perėti ir grūdas
329  4|              žmonės ir gyvuliai mito, nuo to paties vadino jį Žemperiu,
330  4|              išperėjo. Vadino jį Godu nuo žodžio goda, beje, godos,
331  4|              garbės, vertu; Laukpačiu nuo žodžių laukas ir pats, jog
332  4|         aukštybes. Vadino jį Žempačiu nuo žodžių žemė ir pats, beje,
333  4|           Vadino dar Perūną Viršaičiu nuo žodžio viršus, beje, jog
334  4|              jį dar debesų Bangiotoju nuo žodžių debesis ir bangioti
335  4|         Šeimininku, arba Gaspadorium, nuo to, jog kaip šis savo butoje,
336  4|             reikėjo. Vadino jį Namėju nuo žodžio namėjis, kurs visados
337  4|               Vadino dar jį Viešpačiu nuo žodžių vis ir pats, jog
338  4|            Vadino jį Panu, arba Ponu, nuo žodžio pats, jog jis, kaip
339  4|           peruklai, užperis - žodžiai nuo visų šiandien dar permanomi
340  4|          kuriuodu žodžiu šiandien dar nuo visų yra žinomu ir permanomu,
341  4|          nevyko" ir taip toliau. Tada nuo to regima yra, jog viršiau
342  4|           tuoįtimpos ugnį kūrinantys, nuo ko ir patys kuriais vadinantys".
343  4|              grekonys tarė šį pasaulį nuo šilimos kilusį. Jog lietuviai
344  4|     vadinamojo Adivarage Perunal.~    Nuo to regima yra, jog lietuviai,
345  4|          kalnėnai ir žemaičiai karėse nuo neatmenamų amžių didžiai
346  4|             neturtą ir badą lig rako, nuo dievo joms paženklinto,
347  4|         vadinami kunigai, išsijautoti nuo vėlės, ko ji reikalavusi
348  4|          vadino tokias dūšias vėlėmis nuo to, jog vėlai naktį tesiskelbė
349  4|            Vienok ir taip saugodamies nuo svetimų įpročių, ilgainiui,
350  4|              svetimas tautas, vejamas nuo kitų, pas save priėmę ir
351  4|          negalėjo būtinai išsisaugoti nuo to, kas buvo svetimu, lygia
352  4|               mokslą, ir per tą klydo nuo pirmosios savo nuomonės
353  4|          galva baltu nuometu apgobta, nuo visos savo stovylos pavėdus
354  4|         Bildžiuku, Pikčiu, Tratintoju nuo žodžių pykti, drebėti, dergti,
355  4|            jog keldino jūrose audras, nuo kurių voliojami vandenys
356  4|           visų brangiųjų daiktų aukai nuo savo garbintojų; jei trečioje
357  4|         krauju šventą ąžuolą šlakstę, nuo ko jis būk visados žaliavęs.
358  4|              rodo: kaipogi paeina jis nuo žodžio trys ir gadyba, beje,
359  4|         žodžiai gadynė, gadas, gadyba nuo visų yra permanomi, ir taip
360  4|                jei jų takus žinojo ir nuo jų laiko sekės, kaip tuojau
361  4|      atsitolinę kalnėnai ir žemaičiai nuo savo pirmosios nuomonės
362  4|           visados sakės visa žinantys nuo dievo, ko buvo reikią tautai
363  4|         svietą valdantys. Svietas vėl nuo savo pusės, regėdamas žynius
364  4|            svietas, neišmanydamas ko, nuo jų teiravos ir jautojos,
365  4|            kurie išguldė jam daiktus, nuo jo nepermanomus, jau pagal
366  4|          piktos ar geros gyvenančios. Nuo to šiandien dar girdimos
367  4|            tas nesikloja ir nevyksta, nuo ko tarė esanti galybė, kuri
368  4|               tą galybę vadino Laima, nuo žodžio lemti. Ta Laima turėjusi
369  4|            arba Laimą, vadino Krūvine nuo žodžio krauti, kaipogi tariama
370  4|           veisė arba skalsino. Duoklė nuo duoti, Javinė nuo javų,
371  4|              Duoklė nuo duoti, Javinė nuo javų, Tyklė, jog visados
372  4|                Žvėrinė, arba Krūminė, nuo krūmo, jog medžiodami daug
373  4|             sugavo. Tankiai dar Upine nuo to, kaip žuvų daug upėj
374  4|              upėj sužvejojo. Gaubjavė nuo gaubti ir javų, jog javus
375  4|             ją Raugutine. Vadino Guže nuo žodžio gužuoti, arba keliauti,
376  4|          kelionėj glemžusi ir globusi nuo ojaus. Aušrą turėjo už laimę,
377  4|            pikto, todėl vadinos Ganda nuo žodžio gandinti, jog svietą
378  4|             ją Kauke, arba Gauke, jog nuo vieno turtus vogė, o kitam
379  4|              arba Nelaima yra buvusi, nuo šios pasakos gal sektis.~   
380  4|           kūdikio, nes jį randa tenai nuo laumės pasmaugtą bei maitkauliais
381  4|          audusi, Mogilė trukinusi jas nuo jų darbo, gailindama joms
382  4|                kuri audeklą saugojusi nuo Mogilės, tuoįtimpos grūmusis
383  4|          kalnų, kuriuos auko kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino,
384  4|          Vienok ilgainiui, noris veng nuo prašaliečių, kaip viršiau
385  4|        amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir
386  4|         Kuronu, arba Kronu, vadinamo, nuo kurio ilgainiui ir pačią
387  4|              senovės raštuose visados nuo prašaleičių tuo vardu yra
388  4|           rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, regis, ir pačią salą,
389  4|        Didelėj lygmėj pagiry stovėjęs nuo amžių aukštas ir didžiai
390  4|             priešakinėj sienoj netoli nuo ąžuolo buvusi anga, o užpakalinėj
391  4|              vyriausias kunigaikštis, nuo prašaleičių vadinamas krivė
392  4|               žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs.
393  4|           klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi. Jei
394  4|         Perkūno žinyčia, metuose 1265 nuo Gereimanto, Lietuvos kunigaikščio,
395  4|               kurpės be stogo; einant nuo panerio, vieną angą teturėjusi,
396  4|      apkaišytas buvęs; aukštis aukuro nuo apačios iki viršaus turėjęs
397  4|             dieną ir naktį, saugojama nuo ypatingų tos lietos kunigų,
398  4|           plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais, laimingus
399  4|       buvusios jo amžiuje dar regimos nuo pietų pusės varpnyčios katedros
400  4|              paslėptų tą savo gailesį nuo lenkų kunigų, sakės jiems
401  4|          šiandien Raseinių pilis yra, nuo kuries Raseiniai ir vardą
402  4|               giriose Ginčio žinyčia, nuo jos paskuojo kūrėjų kūrėjo
403  4|        rusinama buvo, vadinos rusnės, nuo žodžio rusėti, arba amžinai
404  4|                arba rusene, vadinama, nuo to, jog tenai amžina ugnis
405  4|              pats jo drūiktis turėjęs nuo apačios 19 lietuviškų mastų.
406  4|        meldžionys tenai pilį įkūrė ir nuo kelmo to ąžuolo, regis,
407  4|              krikščionimis būdami jau nuo 400 metų, dar nenukratė
408  4|               400 metų, dar nenukratė nuo savo kojų vyženų. Regėjom
409  4|              jų kvapo pačios gyvatės, nuo kurių, tokiose traškančiose
410  4|           visa niekino, kas vien buvo nuo pagonų saugojamas ir gerbiamas,
411  4|            mūrais, kurie gyniojo juos nuo visų smarkiausių neprietelių,
412  4|              Todėl jei senovėj randam nuo lietuvių gerbiamas girias
413  4|               tebėra dar nesuprantama nuo visų didžiausių išminčių.
414  4|         vasarą žaliavo, nenumanydami, nuo ko tas rados, ir tardami -
415  4|               tardami - ypatingai sau nuo dievų esanti leista, naudojo
416  4|            nevalgo, negut vaistėdamos nuo ligos kokios ar badu mirdamas,
417  4|          padėtų jam jo namus apgerbti nuo biaurybių. Kožnas atsakys,
418  4|            jam pievas ir girias vokti nuo gyvačių ir kitų biaurybių.
419  4|               kariaudami ir gyniodami nuo neprietelių savo liuosybę
420  4|             vyrai buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos,
421  4|               smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, jog šiandien
422  4|            amžius su jais kariaudami, nuo kurių kalnėnai ir žemaičiai
423  4|               arba meldžionis, paeina nuo melsti, kaipogi visiems
424  4|     motriškosios bevaikės maldavusios nuo jų vaisumo, lakindamos juos
425  4|              išgelbėtojai savo tautos nuo svetimos vergybos, kuriuos
426  4|            svetimos vergybos, kuriuos nuo to vadino viršaičiais arba
427  4|       išguldyti.~    Taip atsitolinus nuo pirmosios nuomonės apie
428  4|        suėjusių prašaleičių teirautis nuo jų apie savo likumą, nes
429  4|             ir tuos pačius įstatymus, nuo išganytojo šio svieto duotuosius,
430  4|               Todėl Jeronimas, paėmęs nuo žmogaus kirvį, pats visų
431  4|               naikiną, kuriuose angis nuo dievo pagalbos meldusios,
432  4|             kurių įvairūs vardai buvo nuo jų įvairių darbų, beje:
433  4|            jis su dievais kalbėjo ir, nuo jų pamokslą gavęs, svietui
434  4|          lybiešiai ir krieviai, kurie nuo jo dievų valios jautojos
435  4|          vadina lietuvį skurczypałka, nuo to, jog jis ne rašto, bet
436  4|               juos pačius tris kartus nuo prapulties ir vergybos:
437  4|              antrą kartą metuose 1410 nuo kryžeivių, o trečiąjį kartą
438  4|              o trečiąjį kartą m. 1659 nuo žuvėdų. Tokį jo įsakymą
439  4|              ir jo asaba buvo tariama nuo svieto šventa ir nepalytima.~   
440  4|               tegalėjo pasiekti, kurį nuo taip oraus amžiaus vadino
441  4|           gyvenimą. Sako, būk jų buvę nuo Brutenio laiko lig paskuojo
442  4|      skaitliaus negal galvotis, nesgi nuo senų laikų yra jau įtariama,
443  4|            kurie yra ar pramanyti, ar nuo prašaleičių rikliai surašyti.
444  4|      vaideliotais, arba vaidelietais, nuo žodžių vaidinti ir lieta,
445  4|           lietos daiktus: kaipogi jie nuo slaptų ir nepermanomų ženklų
446  4|          aukštojo mokslo ir žinojimo, nuo ko ir žyniais buvo vadinami.
447  4|             gyveno ir dėl to vien jau nuo svieto buvo godojami už
448  4|         kunigai, buvo be pačių, nesgi nuo prityrimo žinojo, jog pačiuoti
449  4|            gyveno, kaip regis, netoli nuo rūmo kūrėjų kūrėjo, atmenant
450  4|                Vadinami buvo žygovais nuo žygio, jog jie žygius, arba
451  4|       išmintingas našlys ar bevaikis, nuo svieto perdėtas. Tarp tų,
452  4|            teisiau sakant, lydusonys, nuo žodžio lydėti, kurie palaidosena
453  4|        moterims lėmę. Pučionys, kurie nuo vandens putų reiškę atentę.
454  4|           Vėjonys vadinos, kurie lėmė nuo vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo,
455  4|              lėmė nuo vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo, kurie antpūtimu
456  4|            lėmę. Žvaigždžionys, kurie nuo žvaigždžių atentę reiškę.
457  4|          pasakoti svietui susiėjusiam nuo visų senųjų laikų savo tautos
458  4|            juos įpėdin valgy ir gėry, nuo lepumo ir ištižimo visus
459  4|             su kipšu ant jo javų, jam nuo to didi iškada, arba žala,
460  4|          vejąs kipšą, kurs, norėdamas nuo jo išsprukti, jau po akmeniu,
461  4|         toliau vasara džiaugtis, javų nuo lauko nuvalyti, medžių žaliuoti,
462  4|           arba gėrynę, jog jį Perūnas nuo tos nelaimės paglemžti teikės,
463  5|       ketverios šventės, arba viešės, nuo žodžio visi, jog visi susirinkę
464  5|              savo galybe sunkią žiemą nuo mūsų pavarei, teikis mums
465  5|               ir vaisius mūsų šį metą nuo žaibų, krušų ir audrų bei
466  5|           krušų ir audrų bei vėtrų ir nuo visa gadinančio Pikulio".
467  5|             po taurę išgerti pradėjus nuo visų godingojo vyro. Paskui
468  5|           dievą, vadinamą Didis Ledo, nuo ko paskydo paskui jų raštuose
469  5|        šokinėjo, it būt minėdami, jog nuo šilimos prasidėjo ir šilima
470  5|                   Apjaves gėrė, javus nuo lauko nuimdami, tokiu būdu.
471  5|             Tą šventę šventino, javus nuo lauko nuvokus ir rugius
472  5|             daržų, pievų negadinot, o nuo ugnies, geležies, marų,
473  5|               taip sugraudinti žmonės nuo kunigų, kožnas šnibždėjo
474  5|          darantys, arba vėlių dienos, nuo to, jog vėles ant tos šventės
475  5|           senuosius. Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti, kaipogi minavonei
476  5|              aukų tos šventės, vienok nuo jos palaikų, kurie kame-ne-kame
477  5|           sukūrė; žodis įkurės paeina nuo žodžio kurti. Tas įprotis
478  5|        iškištas, saugojo naujus namus nuo viso pikto. Angis, sukūrus
479  5|              Apkulas, arba gaubjaują, nuo žodžių gaubti ir javai,
480  5|             vaišė vadinos koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti,
481  5| pažįstamuosius pasveikintų aukštybėse nuo jo pusės ir su jais maloniai
482  5|              Pikulį ir piktas dvasias nuo nabaštiko; vadinos lydėtojais,
483  5|        nabaštiko; vadinos lydėtojais, nuo to, jog nabaštiką į kapus
484  5|          sudėjo ir akmenimis užkrovė. Nuo to indo grindo akmenis eilėmis
485  5|         kelerius metus, ką gal manyti nuo kapų Parutės, arba Birutės,
486  5|           pati Rogačiovo yra praminta nuo tų kapų, rogu vadinamų;
487  5|            juos trijose vietose atstu nuo kita kitos; visų brangiausias
488  5|              jų greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas, buvęs 10
489  5|              noksenos vadino trėsena, nuo žodžio trėsti, arba bėgti.
490  5|              gėryne, stypa vadinamas, nuo žodžio stipti, tai yra mirti;
491  5|            uždaryti, idant, urzinamas nuo žavėtininko, nepabaidytų
492  5|        priemenėje kaulus ir trupučius nuo valgių, jei kurie buvo nubirę,
493  5|               kas norėdamas; paeidami nuo kapų, taip pat sudievu sakė
494  5|             devynioms dienoms sukakus nuo palaidojimo nabaštiko, darė
495  5|       darganas ir it tarsi globos sau nuo žmogaus gedaudamas. It tą
496  6|           kožnos tautos visados kėlės nuo kunigų, kaipo dievo ir svieto
497  6|          svieto, regėdami, jog žmogus nuo pirmosios dienos lig savo
498  6|           arba išminčiai, sakės jiems nuo dievo esantys leistais,
499  6|         kūrėjų kūrėju, arba kūrėtoju, nuo ko ilgainiui ir visus tuos,
500  6|               svietas, ko vien norėjo nuo dievo gauti, vis to per