Story

 1  1|         neigi raštuose gali laiką tos noties apsiskaityti. Kas
 2  1|           namų savo neužmiršk", - tos, sakau, užlaikė mūsų senovės
 3  3|        pietinėj įšleitėj teka nuo tos kalvos į Uksinę, arba Juodąją,
 4  3|       upės šiaurinėj įšleitėj nuo tos gi kalvos teka į Žemaičių
 5  3|         trakionų, regima yra, jog tos visos tautos gilioj senovėj
 6  3|           siuntiniai visų giminių tos tautos sueina į šventą girią
 7  3|         dėl to, jog teutonams nuo tos pusės aušo ir saulė tekėjo.
 8  3|           jog pagal jų kraštą nuo tos pusės, kaip sakiau, jiems
 9  3|            Paskiau, kad vokiečiai tos Livonijos metuose 1561 pasidavė
10  3|        raštus, o pats grįžtu prie tos dalies getų tautos, kurią
11  3|         upeliais išvagota, nes ir tos pačios upės ir upeliai perkaršusiais
12  3|         pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos gulinčio beržo ar
13  3|            Kožnas čia numano, jog tos girios buvo jiems ne vien
14  3|         iš namo geldose girdė. Už tos arklių kūtės buvo dar kiaulių
15  3|            nuo kamaros sienos ant tos sijos buvo dvi puskazilininki
16  3|          jog buvo nuo kamaros ant tos pervarinės sijos, arba balkio,
17  3|          vadinos. Ant pat vidurio tos duobės ar ugnavietės skersai
18  3|           ant stelingio laikė. Iš tos pačios pusės, iš kurios
19  3| valininkus galvijus ir ašvienius. Tos kūtės, jei susikišo su namu,
20  3|         kūtėse galvijus šėrė. Jei tos kūtės buvo dvilinkos ar
21  3|         praėjusiųjų. Antras galas tos trobos vadinos priešininke,
22  3|       kurioje javus džiovino, ant tos duobos buvo doris, arba
23  3|       salyklą džiovino; pažastėse tos duobos buvo peludės, kur
24  3|           krosnis sukrauta. Šalip tos ubladės po vienu stogu buvo
25  3|       žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės it po pat langais
26  3|        brangesni. Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės, kad lietuvė,
27  3|        vienok sunku dar yra lyčių tos dabos, šiandien dar sekamos,
28  3|        per karingumas turėjo būti tos giminės taip augusios, nesgi
29  3|     grūdai yra būtinai pavėdūs ir tos pačios, rodos, veislės esantys;
30  4|           lietuviams, ir palaikus tos žinios, nuo kruvinų terionių
31  4|         ten niekas ir neauga. Nuo tos jo malonės vadino jį Tečiu,
32  4|           svetimu, lygia dalia ir tos nuomonės apie dievą, kokią
33  4|           nesgi regėjo, jog visos tos tautos, kurios žinyčias
34  4|       kūrėjas, gyvenęs, po kairės tos angos buvusi gaspada (keleiviams,
35  4| atėjusiems dievų maldyti. Apsukui tos žinyčios buvęs klajumas,
36  4|        apierą, atliekant. Apačioj tos sukrautuvės buvęs rūsys,
37  4|   reikalingus žyniams, laikę. Ant tos sukrautuvės, arba koplyčios,
38  4|    buvusiu iš plytų. Čia priešaky tos koplyčios stovėjęs aukuras,
39  4|            saugojama nuo ypatingų tos lietos kunigų, arba žynių.
40  4|          panieks senąjį tikėjimą. Tos plytos, sako minavotas raštininkas,
41  4|       sudegus metuose 1399. Noris tos plytos šiandien nieko nesmilina
42  4|           ryžos amžinai minavonei tos dienos, kurioje tą žinyčią
43  4|  kūrinamai tarp žinomųjų šiandien tos buvo: Žemaičiuose viena,
44  4|        nesgi neminėja ant to, jog tos girios ir medžiai visados
45  4|         jų nuomonę, naktimis prie tos ugnies šildęsi; ryto metą,
46  4|        valdžią įgavęs, maž tesant tos gadynės raštų, negal to
47  4|           linksmino dėl ištempimo tos pačios mentos. Kad svietas
48  4|        kurs būt nevertu pasirodęs tos didžios vyresnybės. Vienok
49  4|        kunigus maitino gyventojai tos apygardos, kurioje jie gyvendami
50  4| Iškilminėmis aukansenomis vadinos tos, kurias laikė pats kūrėjų
51  4|        gėrynę, jog jį Perūnas nuo tos nelaimės paglemžti teikės,
52  5|          ir tave garbintumėm". Po tos maldos žynys, įsikandęs
53  5|           gadinančio Pikulio". Po tos maldos žynys, vėl išgėręs
54  5|         tave garbintumėm" etc. Po tos maldos vėl išgėręs taurę
55  5|          dienų. Šiandien palaikus tos šventės vadina švento Jono
56  5|            Pagal nuomonę išminčių tos gadynės, būk Perūnas išperėjęs
57  5|            kaip sakiau, minavonei tos noties įkurta, kurioje visas
58  5|           ir dėkavojo, nes kokios tos maldos buvo ir kaip meldės,
59  5|      tanciavojusi; paskuoją naktį tos šventės degino tuos šėtrus
60  5|       šilima gyvoja. Taip pat ant tos pačios šventės abydas savo
61  5|    degindami ant akmens aukas. Po tos maldos šeimyna ar talka
62  5|      geistina būtų, idant žinovai tos kalbos palaikus dainų, dar
63  5|     dienos, nuo to, jog vėles ant tos šventės vaišino. Nesgi patys,
64  5|       pertekę, gailėjos, jog prie tos dievo dovanos nėra jų genčių
65  5|          ir Piną upes gyvenantys, tos raudinės minavonę ant kapų
66  5|      aprašytų nei maldų, nei aukų tos šventės, vienok nuo jos
67  6| Vaidovyčiui, seneliui rykiui, ant tos pačios malkinės, liepęs
68  6|         kurią liuobėjo vyresnieji tos apygardos susirinkę sūdyti
69  6|    Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~    Tos tėvūnijos dalijos į pagastus,
70  6|    laikuose galėjo išsipirkti nuo tos viežos pinigais. Vadinos
71  7|           ko iki šiai dienai nėra tos dainos žemaičių ir kalnėnų,
72  7|         namų apdaro; ir taip, ant tos pačios sermėgos arba koboto
73  7|    kuriuos šiandien dar gal rasti tos gadynės karės kapuose. Ant
74  7|       išmušė. Lenkai iš džiaugsmo tos pergalės toje vietoj minavonei
75  7|        karės arklius laikė; visos tos pilys apipiltos buvo žemėmis,
76  7|     vadinamos.~    Paskiau, noris tos pačios pilys buvo kaip buvusios,
77  7|          narsia žmona.~    Lyčius tos didžios lietuvių narsybės
78  7|           įsakymus davė. Minavonę tos dabos vyresnybės skyrime
79  7|  išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos vėl duoklę turėjo
80  7|        buvo laikoma karės vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą
81  7|        6000 pagal didumą šeimynos tos apygardos, dešimtį kartų
82  8|        beje, pirmuoju ir tikruoju tos žemės gyventoju, o kiti
83  8|      Žemaičių gabeno: kaipogi nuo tos gadynės šiandien dar Žemaičiuose
84  8|         Tripentė, Pina ir Tyrulė, tos paskuojosios, tekėdamos
85  8|         gyventojai, gyvenantys už tos girios, juodaisiais gudais
86  8|         pajūriais gyvenančią, nuo tos dalies, kuri gyveno į rytus
87  8|      paveikęs. Reikia žinoti, jog tos karės daugiau kilo nuo badų
88  8|         paturėjo; garsus taip pat tos žmonos sūnus Olafas, paskui
89  8|         tas druskinyčias. Netekus tos savo druskos, ėmė ją, kaip
90  8|           duodamų, kakinos, nugis tos nebkako ant skaninių ir
91  8|      vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą,
92  9|            kožnas toksai šmotelis tos lazdelės, turįs saviep dvi
93  9|         šv. Mikalojaus, talentus, tos dienos evangelijoj randamus,