Story

 1  1|       kurių pirmieji vardai, nuo lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, pramanyti,
 2  1|      senovės raštai skelbia, jog lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, giminės
 3  2|     rėdytų prekyba.~§ VI~Senovėj lietuvių pinigai, jų vardai, pirma
 4  3|                    BŪDAS SENOVĖS LIETUVIŲ, KALNĖNŲ IR ŽEMAIČIŲ~
 5  3|    regėsim, pirm gimimo Kristaus lietuvių tauta yra jau randama gyvenanti
 6  3|    tebkalba sujaugta kalba gudų, lietuvių ir lotynų, kaipo ženklu
 7  3|       yra gyvenusi ta getų, arba lietuvių, tauta, bet ir šiaurinėj
 8  3|    grekonų ir trakionų atsiranda lietuvių kalboje, bet dar būdas tų
 9  3|          nuo likusiųjų žemaičių, lietuvių, tad nuo to, jog, nuo kelių
10  3|          būdą ir išmintį senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, irgi
11  3|          kraštą ir namus senovės lietuvių, dabar reikia žvilgterėti
12  3|      amžiui gyvenąs, aprašydamas lietuvių būdą, sako: "Javus savo
13  3|       buvo senovėj karės įrankis lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir
14  3|       išmintį ir gudrybą senovės lietuvių, kurie liepė savo vaikams
15  3|          ką gal regėti sandarose lietuvių parusėnų su vokiečiais,
16  3|    gyvena". Todėl svetys senovėj lietuvių namuose, kaip viršiau minavojau,
17  3|             Visa gudryba senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, buvo
18  3|    nuveikę. Pasaulis stebėtųsi į lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, protą
19  3|         kuo teįvairauja nuo kitų lietuvių kalnėnų, apie kuriuos tuojau
20  4|       dievą nuomonė ir žinojimas lietuvių tautos, to šiandien negal
21  4|  šiandien kas, norėdamas senovės lietuvių žinią apie dievą išrašyti,
22  4|      permanomas senovės raštuose lietuvių kalboje, tą mes už lietuvių
23  4|      lietuvių kalboje, tą mes už lietuvių turėsim, kas nepermanomas,
24  4|       kaipo svetimą.~    Senovėj lietuvių išminčiai tarė esantį visą
25  4|         nes jei anie būt permanę lietuvių kalbą, tad būt žinoję, jog
26  4|        pasakojau, sekdamos pačia lietuvių kalba, tą patį randam ir
27  4|      prašaleitis, nepermanydamas lietuvių kalbos, parašė ženklą už
28  4|          raštams linkui nuomonės lietuvių apie dievą su žodžiais,
29  4|           dėl ko taip daug vardų lietuvių išminčiai pramanė savo dievui.
30  4| vadinamas, tad nesistebėsim, jei lietuvių žyniai ir išminčiai savo
31  4|          Žemaičių pajūrius kardu lietuvių krikštyti sako, jog Parusny
32  4|      prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, kožną privalumą
33  4|      nelaimė nutiko.~    Senovėj lietuvių išminčiai gyvenimą žmogaus
34  4|   meldžionys, atėję metuose 1230 lietuvių krikštyti, buvo sau pilį
35  4|     Todėl jei senovėj randam nuo lietuvių gerbiamas girias ir lieknus,
36  4|      buvus, bet, minint paprastą lietuvių skaitlių visuose lietos
37  4|      Prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, pramanė tuos viršaičius
38  5|     užvis jog pačiose pirmosiose lietuvių krikščionų knygose, išspaustose
39  5|        tuos žodžius, bet ir visą lietuvių senovę pasavino, stigavodami,
40  5|          ARBA ŠVENTĖ~    Kalėdos lietuvių senoje kalboj rodo susitikimą
41  5|    tokius kapus łotewki, tai yra lietuvių kapai. Paskesniuose dar
42  5|         ir garbingo senovėj tarp lietuvių palikimų, kaip dabar minavoti
43  5|          kur vien gyveno senovėj lietuvių tauta, vienus dar su vardais
44  5|          kur vien gyveno senovėj lietuvių tauta, visur tenai paliko
45  6|                     RĖDA SENOVĖS LIETUVIŲ~
46  6|          aiškiai ką apie senovės lietuvių ūkės rėdą parašyti, nesgi
47  6|      Tačiau ką galėjau dar rasti lietuvių senovės senų dienų raštuose
48  6|        turėjo. Klausė jo ne vien lietuvių tautos žmonės, bet dar prašaleičiai
49  6|      Prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, vadino tuos sau
50  6|    pradžioj 13 amžiaus sandarose lietuvių su gudais, metuose 1215
51  6|      pradėjo svetimos šalys apie lietuvių tautą smailiau jautotis,
52  6|          keleivio, bet ir pačioj lietuvių kalboj vardai javų, įrankių
53  6|       linai yra ne svetimos, bet lietuvių kalbos žodžiai, taip pat
54  6|   įstatymų, tai tas pats buvo su lietuvių tauta senovėj. Visų senieji
55  6|      tauta senovėj. Visų senieji lietuvių įstatymai yra Smulkio, arba
56  7|                   KARYBA SENOVĖS LIETUVIŲ~
57  7|      raštininkas, rašydamas apie lietuvių būdą metuose 1792, sako: "
58  7|       vardų arklių, kiek anų yra lietuvių kalboj, ir taip: bėris,
59  7|       lenkai lig šiai dienai, iš lietuvių tyčiodamies, sako "Licwiaki
60  7|   vergėjus. Nesgi kas perskaitys lietuvių apgulimus Pernavos, Kesės,
61  7|               Lyčius tos didžios lietuvių narsybės lauke ir pilyse
62  7|       popiežiaus atėjo į Parusnį lietuvių kariauti, tuojau liepė visu
63  7|      bevaikščiojant ir beieškant lietuvių, Kęstutis, su 15 tūkstančių
64  7| gudiškumo bajorais pagal senovės lietuvių įstatymus vadinsis; vienok
65  8|                  PREKYBA SENOVĖS LIETUVIŲ~
66  8| neišguldomus, kaip tiktai pačioj lietuvių kalboj aiškiai permanomus,
67  8|   praminti. Nesgi visi žino, jog lietuvių tauta mažne atmenamai dar
68  8|      būti prekyba tų daiktų tarp lietuvių ir rymionų, gal manyti ne
69  8|     žinoti, jog pirm to, šeimyna lietuvių girionų, eruliais, arba
70  8|      1680 gyvenąs, rūgodamas ant lietuvių, jog nieko neperka nuo vokiečių,
71  8|    nekakindamos, pradėjo griebti lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, leidžiamą
72  8|          kunigaikščiais, prekyba lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, prasiplatino,
73  8|         Volga vadinamos, prekyba lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, niekame
74  8|     klestėjo; kaipogi Mikalojus, lietuvių raštininkas keliaudamas
75  8|          Padaugavio vokiečiams į lietuvių globą, jų prekyba per jūrą
76  8|       Žemaičių jūros vėl pagrįžo lietuvių, kaip pirm 300 metų buvo
77  8|        chanai klūkė pagalbos nuo lietuvių, mindami senų dienų pažines
78  8|    dienose esant, talkinėję, nes lietuvių diduomenė, kurčia ant šiųdviejų
79  8|           jog daugybė tarp pačių lietuvių prekyba vertės ir tuo kokį
80  8|  totoriai, talkininkai ir tarnai lietuvių, nugis atstoję nuo jų, pasidavė
81  8|      įsiveržę į Lietuvą, piktino lietuvių diduomenę savo darbais ir
82  8|  nebleido Lietuvoj artojui pagal lietuvių būdą namų savo beparduoti
83  8|       gyventojai jo, matydami iš lietuvių nieko lietos nesant, pradėjo
84  8|    svetimų pirktų, nesgi senovės lietuvių ginklinyčios ir pūškarnės
85  8|       išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos
86  9|                                  LIETUVIŲ PINIGAI SENOVĖJ~    Tuo
87  9|     tikos, tas pats yra buvęs ir lietuvių tautoj, nesgi gilioj senovėj
88  9|         nori aiškiau žinoti apie lietuvių pinigus paskesnių amžių,
89  9|       Tadeušo Čackio raštus apie lietuvių ir lenkų įstatymus, aš čia
90  9|          paminavoti apie senovės lietuvių pinigus, kuriuos šiandien