Story

 1  1|            šiai dienai tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio.
 2  1|            taip didžiai sutinkanti, kaipo su kalnėnų ir žemaičių kalba.
 3  3|        egipčionimis, penicijonimis, kaipo tą rodo pačios karės, kurias
 4  3|          Visų paskesnieji atėjūnai, kaipo visų nuožmieji, mušės ir
 5  3|           gudų, lietuvių ir lotynų, kaipo ženklu tų dabar minavotų
 6  3|            negut surištas, įžengti, kaipo nenusižeminęs prieš galybę
 7  3|            tai yra Žemasis kraštas, kaipo viršiau minavojau, o gyventojus
 8  3|           juos nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų Žemaičių jūros, apie
 9  3|         turi sau ypatingai rėdytis, kaipo turinti ypatingą kalbą ir
10  3|      negalėjo, negut, galą daromas, kaipo šventoj vietoj globos sau
11  3|     pasaulio, todėl ąžuolus kirsti, kaipo šventus medžius, patys kunigai
12  3|             savo kelionės raštuose, kaipo stebuklingą ir negirdėtą
13  3|   jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo visų didžiausia karės mokslinyčia,
14  3|             ir krykštavo, leliodama kaipo pergalėtoja, tarp visų vienas
15  3|             į kurį apskundė piršlį, kaipo melagį ir vylėją, kurį sūdžios
16  3|           sūdžios nusprendė piršlį, kaipo melagį ir vilioką, idant
17  3|         vieną tiktai savo liuosybę, kaipo lietos daiktą, godojo ir
18  3|      minavojami 1180 gudų raštuose, kaipo įvairiu ir neregėtu daiktu.
19  3|          juodus žalčius ir driežus, kaipo sargus savo namų, laiko
20  4|      rengias ilgainiui jį garbinti, kaipo savo geradėją.~    Kokia
21  4|           nepermanomas, tą atmesim, kaipo svetimą.~    Senovėj lietuvių
22  4|            manęs nešildys". Tarė jį kaipo didžiai gerą ir malonų tėvą
23  4|            nuleidęs į pasaulį ugnį, kaipo žmogaus globėją, kursai
24  4|     tuoįtimpos kūrindamas, saugojo, kaipo visų didžiausią jo dovaną,
25  4|          nuo žodžių auka ir pirmas, kaipo tas, kurį reikia visų pirma
26  4|        įpročiu Tičiu ir Papiu, bet, kaipo prašaleitis, nepermanydamas
27  4|          tikybą naują įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią įgyti
28  4|             taip ir kiti klausė jo, kaipo guvesniojo ir gudresniojo,
29  4|       atėjusi paveikia badą, kursai kaipo smakas vis rijo žmones ir
30  4|           tie žyniai, arba kunigai, kaipo išmintingesni ir guvesni
31  4|      gudresnius, jų įsakymų klausė, kaipo įsakymų paties dievo, o
32  4|            jų teiravos ir jautojos, kaipo išmintingesnių už save,
33  4|          visus be perskyros galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys
34  4|             jiems visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems.
35  4|           ko, regis, ir pačią salą, kaipo šventą vietą, kurioje ugnis
36  4|          skersį, arba kryžių, kurį, kaipo kokias dovanas, didžiajam
37  4|          šventą turėję ir ją gerbę, kaipo pragumą, kurį Perūnas jiems
38  4|         vasaros laiku ne vien sulą, kaipo visų skanųjį gėrimą, sau
39  4|          grumtuose, kuriuos saugojo kaipo šventus, nesgi už pakušinimą
40  4|           esanti leista, naudojo ją kaipo vaistą, minėdami sau tą,
41  4|       tebdaro, gerbdami juos vienus kaipo prajovus linksmybės, kitus
42  4|          prajovus linksmybės, kitus kaipo savo apgynėjus.~
43  4|          visus medžius šventesnįjį, kaipo buveinę pačios šventenybės,
44  4|    stigavoti, jog jų devyni tebuvo, kaipo artimiausieji tarnai kūrėjų
45  4|           jei kuri jį peržengė, tą, kaipo ūkės nuodėmę, dievus maldydami,
46  5|            mums žiburį, šilimą; tu, kaipo viešpats, saugok mus ir
47  5|       aukavo aukas gyvulių Perūnui, kaipo Pergrūdžiui, Žvaigždyksčiui
48  5|           Paskui tą bluką sudegino, kaipo sunkų praėjusįjį metą, vildamies,
49  5|        ugnies, davė ligoniui gerti, kaipo visų didžiausią vaistą,
50  5|      kapuose pas pelenus nabaštiko, kaipo ženklą savo meilės; jei
51  5|          palaidotų, kitus be vardų, kaipo išgaišusių omene svieto
52  5|            arba lenkai ir teutonai, kaipo palaikais išmirusios giminės,
53  5|           jiems tinka ta minavoinė, kaipo būt esanti jų bočių probočių
54  6|           visados kėlės nuo kunigų, kaipo dievo ir svieto tarpininkų,
55  6|          įgimtą nuomonę apie dievą, kaipo savo geradėją, kurią jis
56  6|           garbinti ir jam dėkavoti, kaipo savo viešpačiui, ant galo,
57  6|        žmonėms sakė, to jie klausė, kaipo žodžio siuntinio dievo savo,
58  6|             todėl svietas jį godojo kaipo pirmąjį savo dievo tarną,
59  6|           juos ir išvaręs iš pilių, kaipo savo žudytojus, ir jų rūmus
60  6|        atimti neigi niekam dovanoti kaipo jų pelną". Kožnas toksai
61  6|   valdymierai pasavino ir dalijo ją kaipo savo daiktą kitiems, liepdami
62  6|           kaltasis turėjo vergauti, kaipo tam, kurs jam gyvybą buvo
63  6|        tiems svietas metė mezliavą, kaipo negalintiems patiems sau
64  6|            visi neapkentė ir vengė, kaipo nuo nedoro ir bedievio.
65  6|       branginama, nekaip motriškos, kaipo patarlė, viršiau minavota,
66  7|            ir taip, veizėdami į jį, kaipo į savo draugą laimės ir
67  7|           pergalėję, kurių palaikus kaipo pergalėtojai dėvėjo. Mirus
68  7|          vaidindami visai kariaunai kaipo tą, kurio įsakymų reiks
69  7|             turėjo nuo neprietelių, kaipo savo daiktą; bet paskui,
70  7|     įsakymas yra: mylėk artimą savo kaipo pats save. Ką raštai penkioliktojo
71  7|            žudė krikščionų kunigus, kaipo melagius ir kropėjus, kurie
72  8|             žemaičiai šiapus jūros, kaipo šiltesniajame krašte gyvenantys
73  8|           pasakodamas apie gintarą, kaipo apie visų brangiausią daiktą,
74  8|          darbavos, nesgi jų krašte, kaipo didžiai šaltame, uolotame
75  8| naudingesnius ginklus, o senuosius, kaipo nepatogius, atmetė. Kaipogi
76  8|         turtingieji, būdami išlepę, kaipo sakiau, baisiai gėrė, taip