Story

 1  1|    akmenį pavirtusių; noris visi tie sluoksniai regimai yra nuo
 2  1|          nuo ko gal spręsti, jog tie uolos sklimbiai, staiga
 3  1|        ir ankštas akis įgavo, ir tie tiktai, kurie kalnuose ir
 4  1|      idant ilgainiui nepragaištų tie brangūs bočių prabočių palaikai,
 5  3|    veidais, į gudus išvirtusius. Tie ankštakiai, arba platburniai,
 6  3|        ant pilvo išsiristi. Visi tie prietarai ant to eina, sako
 7  3|      pusės aušo ir saulė tekėjo. Tie žodžiai sudėti iš dviejų
 8  3|          kraštas ir tardami, jog tie žodžiai - rytų, aušros -
 9  3|           kurie rašė lotyniškai, tie visados vadino lietuvius,
10  3|     pirma pradėjo lankyti, nesgi tie, radę vietą, prie kurios
11  3|   borusais, prūsais, noris tenai tie patys žemaičiai gyveno,
12  3|  žemaičiai, letgaliai ir livonai tie patys yra žemaičiai ir lietuviai;
13  3|     sriautai nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną
14  3|        Žemaičiuose bariojo. Visi tie daiktai taip didžiai reikalmgi
15  3|   ūkininkas turtingas buvo. Visi tie kambariai, kaip sakiau,
16  3|      taip vienų avys buvo rudos, tie ir sermėgas rudas dėvėjo,
17  3|      trūsėjo, išeiginiu drabužiu tie patys buvo balti žitkuoti
18  3|  kritusiu, buvo vadinamas, nesgi tie žodžiai žemaičių berneliui
19  3|          apie jį buvo pasakojęs. Tie perveizėtojai vadinos ūkvaizdžiais,
20  3|     motriškosios važiuotos. Visi tie jaunojo svečiai vadinos
21  3|           į kuriuos buvo žadėta, tie pasekėjai, stabydami marčią,
22  3|      nusiųs teisybės sau melsti; tie vėl, noris antrus kukulius
23  3|   atuodogius apie šv. Joną. Visi tie javai yra nuvokiami, iškuliami
24  4|      nemarumą, stigavodamas, jog tie žmonės, kurie karėj už savo
25  4|          Jei dabar paklausim, ką tie trys stabai uoksuose žaliojo
26  4|           Žinoma yra kožnam, jog tie žyniai, arba kunigai, kaipo
27  4|           nemindamas ant to, jog tie žalčiai ir kirminai buvo
28  4|       lieknų ir girių. Ilgainiui tie patys žyniai pramanė, jog
29  4|        savo didelumo ir šventumo tie yra minavojami: vieną Dionizas
30  4|        kito ko, kaip tiktai, jog tie paukščiai reiškia žmogui
31  4|         Kukvaitis. Kada ir už ką tie vyrai garsavo savo ūkėj,
32  4|      sergantieji mirs, ar išgis; tie ligoniai, pagal jų nuomonę,
33  4|         ir lieknus senu įpročiu. Tie kunigai šventus reikalus
34  4|       visų vyriausio valdymiero. Tie žyniai ne vien saugojo tikybos
35  4|          sako: "E viešpatie, kas tie per rūmai" arba: "Kas tie
36  4|        tie per rūmai" arba: "Kas tie per rūmus".~    Valdžioj
37  4| Pirmaisiais tarp jų buvo regimai tie, kurie visados rūmuose kūrėjų
38  4|          turėjo tai lietai. Visi tie žyniai, arba kunigai, buvo
39  4|  viršaičius ypatingais kunigais. Tie visi kunigai, viršiau minavoti,
40  4|    puotininkais, arba ragučiais, tie kunigai, kurie ant švenčių
41  4|   netinka, to ir kitam nedaryk". Tie kunigai ne vien pačiu dievo
42  5|        viršiau minavojau, bet ką tie žodžiai jų kalboj reikštų,
43  5|    laimino melsdamos; rodos, jog tie kunigai lygusonys ir tylusonys
44  5|          krikščionų ir parusėnų. Tie kunigai sargino ligonius,
45  5|       Dūšelės mirusiųjų, kurioms tie namai minavonę šiandien
46  6|      galėtų pasiekti. To dėjęsi, tie kunigai,.arba išminčiai,
47  6|     Mirus pačiam kūrėjų kūrėjui, tie kunigai pakėlė tarp savęs
48  6|          savo sūnų, kurių vardai tie yra: Litvo, Samo, Sudo,
49  6|     Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, arba karvedžiai,
50  6|         Kitas raštininkas sako: "Tie sau ponai, turėdami ne tiktai
51  6|        nelietojo. Kėlusis karei, tie sau ponai turėjo su savo
52  6|     atsikieminėję pragyvenę, tad tie kiemai taip pat vadinos
53  6|           vadinos sakalininkais; tie, kurie didžiajam kunigaikščiui
54  6|     kurie bites po girias veisė, tie vadinos bitininkais, kurie
55  6|         taip toliau. Vienok visi tie žmonės buvo liuosi, nesgi,
56  6|           Vergais tiktai vadinos tie, kurie buvo ar karėj paimti,
57  6|         dar vergais vėl per sūdą tie, kurie negalėjo ant rako
58  6|    atleistam į Rygą, taip sako: "Tie latuviežiai, kurie priėmė
59  6|      vyresniaisiais buvo vaitai; tie pagastai dalijos į dešimtines,
60  6|        Kožnoj tėvūnijoj buvo dar tie vyresnieji: raktininkas,
61  6|    Rūmuose didžiojo kunigaikščio tie buvo dar vyresnieji: ūkės
62  6|        ir taip kurie javus sėjo, tie davė jiems duonos, o jų
63  6| Vaidevučio, trečiojo įstatytojo, tie buvę įstatymai: svetmoteres
64  7|          kaip viršiau minavojau, tie tiktai dangaus tegalėję
65  7|           savo galvas padėjo, ir tie teradę kame tenai aukštybėse
66  7|       kaipogi dabar regėjom, jog tie tiktai dangaus tegalėjo
67  7|  kareivių savo apygardos turėjo. Tie vyresnieji, taip pakelti
68  7|       visa teriodami. Noris visi tie karvedžiai nedidį karės
69  7|     sueiti.~    Karės vyresnieji tie buvo: atmonas, nuo žodžio
70  7|       žinomas, jog pilių saugoti tie žemlionys pakarčiui ėjo.
71  7|          iš raitųjų ir pėsčiųjų, tie paskuojieji visados stiprino
72  7|    kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: "Dieve kūrėjau,
73  8|          žalesomis bei vaisiais. Tie, kurie turintys medaus ir
74  8|         sušuko: "E viešpatie, ką tie žmonės padarys tam trobesiui!"