Story

 1  3|       gyvenančius masagetais, nuo žodžio medė, arba mežė; kokiais
 2  3|    Tankiai per pusę iš lietuviško žodžio, per pusę iš teutoniško
 3  3|           Sambija, nuo lietuviško žodžio žam, arba žem, žemija dėl
 4  3|    lietuviško rytai ir teutoniško žodžio land - kraštas sudėtu, tai
 5  3|            taip pat iš lietuviško žodžio ausra, arba aušra, ir vokiško
 6  3|  jacvingais, jazigais nuo gudiško žodžio jazyci, tai yra pagonys.
 7  3|      Mosėdis iki šiol tebėra, nuo žodžio medė, arba mežė, vadinama.~   
 8  3|        garbės kūrino. Liepoja nuo žodžio lipti, jog lengvai iš jūros
 9  3|           kūtę, taip vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui visą
10  3|       kurios vadinos užlomis, nuo žodžio užleisti, jog buvo nuo kamaros
11  3|        buvo vadinamas klėtis, nuo žodžio klėsti, nuo žemės per uolektį
12  3|        duris vadinos priemenė nuo žodžio pirma minti, kurioje buvo
13  3|     trečiosios į priešininkę, nuo žodžio prieš, jog prieš trobos
14  3|           sienų buvo plautai, nuo žodžio plauti, suolai, ant kurių
15  3|            taip vadinama medė nuo žodžio likti, kursai buvo laikomas
16  3|       taip vadinamose rogėse, nuo žodžio važiuoti, šunį įkinkę dėl
17  3|       taip vadinamas kilimas, nuo žodžio keliauti, kurį drabužį iš
18  3|           jį sage, arba sage, nuo žodžio segti, kurią dar tankiau
19  3|      suvodbą, beje, suvedimą, nuo žodžio vesti, arba į kozas, nuo
20  3|          vesti, arba į kozas, nuo žodžio kasos, kurias jaunajai nukirpo,
21  3|           šiandien dar iš gudiško žodžio vesele (linksmybe) vadina.
22  3|      apgynėją; vienok pasogą, nuo žodžio sekti, beje, kraitį, kurs
23  3|      kurie vadinos pasekėjai, nuo žodžio sekti, jog marčią sekė,
24  3|       siunčia jaunajai vadui savo žodžio avelę ar raištį, o ši atkaliai
25  3|        svečias paeina regimai nuo žodžio svetimas. Pirmoji goda buvo
26  3|           gėrė gaubės gėrynę, nuo žodžio gaubti, jog javus į namus
27  4|         Perūnu, arba Perkūnu, nuo žodžio perėti, beje, jog jis išperėjo
28  4|     gyvojo. Vadino jį Žiubriu nuo žodžio žiburys, jog jis visam pasauliui
29  4|       darė. Vadino jį Likyčiu nuo žodžio likumas, beje, jog likumu
30  4|     žmonių rėdė, arba Lygyčiu nuo žodžio lygus, kurs vienybę ir meilę
31  4|           Vadino jį Derintoju nuo žodžio derėti, arba derinti, nesgi,
32  4|       Duotonu, arba Duotoniu, nuo žodžio duoti, kurs visą labą suteikė
33  4|    galybės. Vadino jį Sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, kurs šilima
34  4|      išperėjo. Vadino jį Godu nuo žodžio goda, beje, godos, arba
35  4|          dar Perūną Viršaičiu nuo žodžio viršus, beje, jog jis viršininku
36  4|     reikėjo. Vadino jį Namėju nuo žodžio namėjis, kurs visados savo
37  4|           jį Panu, arba Ponu, nuo žodžio pats, jog jis, kaip sakiau,
38  4|         savo būdą mažne prie kiek žodžio dievą minavoja ir taip sako: "
39  4|            kaipogi paeina jis nuo žodžio trys ir gadyba, beje, metų
40  4|          galybę vadino Laima, nuo žodžio lemti. Ta Laima turėjusi
41  4|         Laimą, vadino Krūvine nuo žodžio krauti, kaipogi tariama
42  4|        Raugutine. Vadino Guže nuo žodžio gužuoti, arba keliauti,
43  4|           todėl vadinos Ganda nuo žodžio gandinti, jog svietą gandino,
44  4|         kuriuos auko kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino, arba giriose
45  4|         buvo, vadinos rusnės, nuo žodžio rusėti, arba amžinai degti,
46  4|    teisiau sakant, lydusonys, nuo žodžio lydėti, kurie palaidosena
47  5|         šventės, arba viešės, nuo žodžio visi, jog visi susirinkę
48  5|   senuosius. Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti, kaipogi minavonei
49  5|           žodis įkurės paeina nuo žodžio kurti. Tas įprotis taip
50  5|           vadinos koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti, beje,
51  5|      noksenos vadino trėsena, nuo žodžio trėsti, arba bėgti. Šiandien
52  5|      gėryne, stypa vadinamas, nuo žodžio stipti, tai yra mirti; nesgi
53  5|      nabaštiko ir mažne prie kiek žodžio amžiną atilsį jam sakydami.~   
54  6|        sakė, to jie klausė, kaipo žodžio siuntinio dievo savo, kurs
55  6|        lykiu, beje, karalium, nuo žodžio lotyniško rex, regis - karalius.
56  6|       valdymierą vadino ponu, nuo žodžio paats, arba pats, pans,
57  6|       buvo vadinami mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis, amžius,
58  6|    gudiškai storasta, ar rasi nuo žodžio vieta, į kurią liuobėjo
59  6|  šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, kurs šimtą vyrų į
60  6|           galvos arba nuo vyro ir žodžio guldyti, arba nuo žodžio
61  6|          žodžio guldyti, arba nuo žodžio vokiško geld - pinigai,
62  6|           3 uolektis, versta, nuo žodžio versti arba verpti, beje,
63  6|        tenai rymojo, nė vienas nė žodžio nepratardamas, idant padūmoję
64  7|            Vardas pats pilis, nuo žodžio pilti, rodo, ką jis žymina,
65  7|  šimtininkus, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, kurie šimtą kareivių
66  7| vyresnieji tie buvo: atmonas, nuo žodžio atmonyti, dešimtininkas,
67  7|  šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, ir karūžasis, kuriuos
68  9|          o lietuviai graižiu, nuo žodžio graižyti, arba piaustyti:
69  9|          kirtis vadinos kapa, nuo žodžio kapoti, nes jog tokia lazdelė
70  9|           vadinamus skatikais nuo žodžio skaityti dėl to, jog tuos