Story

 1  1|             taip vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems
 2  3|          iššokusiais, platveidžiai, be kokio akylumo, žalia arkliena
 3  3|             tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu
 4  3|     reikalmgi žmogaus gyvenime, jog be jų niekaip negalėjo gyvoti,
 5  3|            šventas turėjo, iš kurių be žinios girių kunigo nieksai
 6  3|          pailguotinas ketvirtainis, be lubų, į pietus su skliautais,
 7  3|           kurioje buvo trejos durys be didžiųjų, beje: vienos į
 8  3|           stembrų stogeliu, o žagas be stogo, nuokamieniai sukrautas.~   
 9  3|             tas darželis užtvertas, be kurio žemaitė ar kalnėnė
10  3|            vilko, beje, namų darbus be vyriškųjų atliko, nesgi
11  3|             nuo jų išveržti, vienok be kraujo praliejimo visą tą
12  3|         namiškius ir pasekėjus; nes be jaunosios ilgu jiems rodės,
13  3|              lig žievei neprikepus; be tų vamzdžių turėjo piemenėliai
14  3|        ketino ratus padirbti, kurie be arklių rietės, nes, negavęs
15  3|             karalius negali išmesti be didžio lyčiaus. Katalikų
16  3|           mato, nesgi po tuo stogu, be kokio perdorio, ir gyvulius
17  3|            kurie į mares pavėdauja, be to, daugybė upių irklinių,
18  3|            dėl kokio norint lyčiaus be kukulio negali pasirodyti,
19  3|             kojenomis. Ratai jų yra be kokio gelžgalio, kuriuos
20  4|             per prityrimą matė, jog be šilimos nieksai šiame pasauly
21  4|        linksmesniu ir skudresniu, o be: saulės visa nuliūdusiu
22  4|           dovaną, sau leistą, nesgi be šilimos ir žiburio nieko
23  4|             amžiaus neturinčiu arba be pradžios esančiu ir pačiu
24  4|          laiko nėra žinomo, tai yra be laiko. Vadino jį taip pat
25  4|           įgyti ir svietą nuvergti, be meilės galavo. Kas dar didžiau,
26  4|             visados tyliai laimino, be alaso, be tranksmo, vadino
27  4|           tyliai laimino, be alaso, be tranksmo, vadino Žvaigždūnoke,
28  4|      trobesius įkurti, tuojau visus be perskyros galavo, kaipo
29  4|             aukštis buvęs 45 kurpės be stogo; einant nuo panerio,
30  4|            svieto veislė neišgaištų be ugnies; kaipogi raštininkas,
31  4|       lietos medžiais, ne šventais. Be to, dar žinoma yra, jog
32  4|        ąžuolui, sau koją įkirtęs ir be dvasios ant žemės pakritęs.
33  4|            vyriausieji vaideliotai, be kurių žinios niekas nenutiko
34  4|          žyniai, arba kunigai, buvo be pačių, nesgi nuo prityrimo
35  4|   persikeitė į didelę, bet padorią, be vaidų ir lėbausenos, gėrymę.
36  4|              nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai
37  5|              tenai palaidotų, kitus be vardų, kaipo išgaišusių
38  6|            draugėj gyventi, kaipogi be draugės nieksai negalėtų
39  6|          svieto patekti, o ir gimęs be jos ilgainiui pragaištų.
40  6|              taip didžią jo dovaną, be kurios žmogus negalėtų gyvoti.
41  6|        žinodamas per prityrimą, jog be šilimos nieko šiame pasauly
42  6|            dievo reikėjo apreikšti. Be to, pats jo amžius didino
43  6| tuoįtimpinėms karėms, kad ūkės rėda be perglytos rankoje tokių
44  6|              idant nieko neužsiimtų be dievo valios, kurios kūrėjų
45  6|           kunigaikštis patvirtintų, be kurio patvirtinimo dovana
46  6|             mokesniu arba duokle ar be mokesnio. Ilgainiui didieji
47  6|         kryžių šventą, turi gyventi be kokių sunkybių liuosais,
48  6|         neskųsdamas nei taupydamas, be baimės ir be paprakų, ir
49  6|            taupydamas, be baimės ir be paprakų, ir nieko neužslėpsiu,
50  6|           ir tenai per amžių amžius be galo. Amen".~    Vargdienis,
51  6|             paskui rubliais vadino. Be to, dar paskuojuose laikuose
52  6|       negalėjo užsiimti ir nuveikti be svieto žinios, nesgi turėjo
53  6|            iki paskuojų gadynių, ir be svieto pritarimo ir žinios
54  7|   Keliaudami senovėj sėdėjo apžarga be balno ir be kilpų, bet taip
55  7|          sėdėjo apžarga be balno ir be kilpų, bet taip stipriai,
56  7|            jų nepakrėstų, stovinčių be duonos, be pastogės, kartais
57  7|    nepakrėstų, stovinčių be duonos, be pastogės, kartais ir be
58  7|             be pastogės, kartais ir be vandens, nesgi lietuviai
59  7|             ragotinės patį jos kotą be rago ir ieties naudojo,
60  7|           jų raktus pas save laikė, be jo žinios, karei esant,
61  7|            iš vieno medžio dirbtus, be šikšnų, be geležies, medžio
62  7|          medžio dirbtus, be šikšnų, be geležies, medžio kilpomis,
63  8|            Žemaičių pajūriais tęsės be perglytos, ką raštininkai
64  8|           pirma duobose išdžiovinę, be kurių trobesių jų javai
65  8|           visą Lietuvą ir Žemaičius be muito prekioti. Vieni tiktai
66  8|            gaspadytis ir prekę savo be ojaus laikyti lig parduodami,
67  8|          sau regėjo, todėl išguręs, be vilties, laimingesnės sau
68  9|              jog viens pats žmogus, be kitų pagalbos, negali pakakinti