Story

501  6|               ypatingai, prasišalinęs nuo svieto šventoje girioj,
502  6|             baltais rūbais apsidaręs, nuo ko paprastai jį balta galva
503  6|         jaunitelį, balta galva vadina nuo jo orumo ir godos ir taip
504  6|            kūrėjas svetimų siuntinių, nuo tolimų tolimesnių kraštų
505  6|             ranka rašytą, perskaitęs. Nuo ko kalnėnai ir žemaičiai
506  6|             lazdos", tai yra įsakymo, nuo ko lenkai paskui tyčiodamies
507  6|        giminės didžiai godojo, ir ėjo nuo tolimų tolimesnių kraštų
508  6|               jį krive krivaičiu, būk nuo jo kreivos lazdos, kuria
509  6|       valdymieru, arba valdžios vyru, nuo to, jog visų didžiausią
510  6|             kurį vadino jau karvedžiu nuo to, jog į karę svietą vedė,
511  6|           arba lykiu, beje, karalium, nuo žodžio lotyniško rex, regis -
512  6|      ilgainiui pasavino tą valdžią ir nuo to, regis, jau didžiaisiais
513  6|             bočių probočius yra buvęs nuo svieto pakeltu ir rėdęs
514  6|              ir rėdęs visą tautą.~    Nuo to čia kožnas gali manyti,
515  6|               teisingą globs ir kožną nuo visuomenio pavojaus paglemš.
516  6|             kurs dievo valios niekaip nuo savęs nepaleido, kurią turėdamas
517  6|          valdyti, nesgi kožnas žmogus nuo gimimo dievobaimingu yra
518  6|             ir pilis ant kalnų pilti, nuo neprietelių danguodamos;
519  6|              nesuoks, bet kožnas turi nuo antro sau pašalpą geru žodžiu
520  6|                 Dievai mūsų maloningi nuo šiol tarp jūsų gyvens, kurie
521  6|               rykio klausyti.~    Čia nuo to jau gal manyti, jog valdžia
522  6|          prieteliais. Todėl skiriavos nuo jūsų ir linkiva lietos vyrams
523  6|               sutarimą bei įstatymus, nuo dievo per burną kūrėjų kūrėjo
524  6|               arba lykiu norėjo būti, nuo ko ir kraštą tokio sau pono
525  6|               valdymierą vadino ponu, nuo žodžio paats, arba pats,
526  6|            pagal įvairią suoką, beje, nuo to, jog sau pats kaip tinkamas
527  6|           tinkamas savo bare rėdės ir nuo to sau ponu vadinos. Prašaleičiai,
528  6|             jų veldėme, kurios niekas nuo jų negalįs atimti neigi
529  6|             pritirtų prie jo įkūrimo, nuo pirmojo įkūrėjo, jei jis
530  6|            prie tėvų bebūdami, netoli nuo tėvo kiemo sau namus įkūrė
531  6|               namus, vadinos taip pat nuo tėvo vardo Mitkaičiai, Rumšaičiai,
532  6|               kiemai taip pat vadinos nuo jų tėvo vardo, beje: Drupiai,
533  6|            sau ponams, likusiąją žemę nuo žemlionų valdymierai pasavino
534  6|          kunigaikščiai likusiąją žemę nuo tų sau ponų patys pasavino,
535  6|               girias ir medes saugojo nuo ugnies ir terionių, vadinos
536  6|             pristovas, kurį paprastai nuo vardo darbo vadino; ir taip:
537  6|               neteisybę, jei negalėjo nuo abydytojo išsipirkti turtais
538  6|           sūdas pripažino vergais tų, nuo kurių pinigus buvo paskoliję,
539  6|            pirmasis žmones, paėjusius nuo sunkiojo pono prie lengvesniojo
540  6|          liepė grąžinti prie pirmojo, nuo ko tokie žmonės buvo vadinami
541  6|               buvo vadinami mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis,
542  6|           arba pavietėmis, vadinamas, nuo vardo vyresniojo, tėvūnu
543  6|            gudiškai storasta, ar rasi nuo žodžio vieta, į kurią liuobėjo
544  6|          šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, kurs šimtą
545  6|         kuriuos ūkės reikalai trukino nuo namų darbo, tiems svietas
546  6|        abydytasis ant sutartos dienos nuo savo pusės nusiųstų du arba
547  6|           dienai paprasta yra, iškadą nuo svetimo prityrus savo turtuose,
548  6|             neapkentė ir vengė, kaipo nuo nedoro ir bedievio. Todėl
549  6|              rubos, tuojau metė žemyn nuo galvos savo kepurę, rodydamas
550  6|          pievą kitam išnuomojo, už ką nuo antro paskui pusę javų ar
551  6|             galvijo neturėdamas, gavo nuo antro veršį ar kumelį, paauginęs
552  6|            paskui grąžino augybę tam, nuo kurio ją buvo gavęs; jei
553  6|               turėjo traukti už tėvą, nuo ko ir karšinčium vadinos,
554  6|         vyrgulda, kursai žodis paeina nuo vyro ir galvos arba nuo
555  6|               nuo vyro ir galvos arba nuo vyro ir žodžio guldyti,
556  6|               ir žodžio guldyti, arba nuo žodžio vokiško geld - pinigai,
557  6|           gyvulys, merga ne šeimyna". Nuo to, jog senovėj kožnas vyriškas
558  6|            laikuose galėjo išsipirkti nuo tos viežos pinigais. Vadinos
559  6|               pinigais. Vadinos vieža nuo to, jog kaltininkas tenai
560  6|          sieksnis 3 uolektis, versta, nuo žodžio versti arba verpti,
561  6|            taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje
562  6|                  Metus skaitė senovėj nuo didelių pasaulio nočių,
563  6|               pasaulio nočių, ir taip nuo saulės užtemimo, nuo marų,
564  6|             taip nuo saulės užtemimo, nuo marų, giedrų, speigų, audrų,
565  6|      tespindinti, kitaip javai supūtų nuo lytų, ant lauko būdami;
566  6|      nežinantys. Svietas midų geriąs, nuo to regimai, jog ir miežius
567  6|             buvo ir turėjo gynioti jį nuo neprietelių. Nuo ko jau
568  6|           gynioti jį nuo neprietelių. Nuo ko jau žemlionimis vadinos,
569  6|               kaip viršiau minavojau, nuo to, jog turėjo vyti neprietelius
570  6|           neprietelius gyniodamos, ar nuo to, jog vietoje gyveno ir
571  6|          laukus ir dirvas, nenutaustų nuo karės ir, ilgainiui išlepę,
572  6|               neužimtų, o glemždamies nuo žiauraus oro, idant dvarų
573  6|              pinigų nepradėtų geisti, nuo kurių, kaip žinoma yra,
574  6|          išmintingai galėtų pasakyti, nuo ko toksai teiravimos vadinos
575  6|              ir sueimas, nesgi paeina nuo žodžių su ir eimi, kuopa
576  6|              žodžių su ir eimi, kuopa nuo kopti.~    Nuo to, kaip
577  6|            eimi, kuopa nuo kopti.~    Nuo to, kaip sakiau, regima
578  6|           savo liuosybę ir savo namus nuo neprietelių, einantys už
579  6|              Tikybos įstatymus liepęs nuo svieto slėpti, kuriuos patys
580  6|            bet pačios pavardės Odinų, nuo neatmenamų amžių kunigaikščių,
581  6|             nupiovę jai nosį ir atėmę nuo jos namuose godos vietą,
582  7|        grįžtant iš karės, pydė grobį, nuo neprietelių sugrietą. Jo
583  7|            garsi ir gedaujama ne vien nuo grekonų ir rymionų dėl savo
584  7|             laikuose yra garbinama ir nuo senųjų minima. Nuo to gali
585  7|       garbinama ir nuo senųjų minima. Nuo to gali manyti kiekvienas,
586  7|          visados jis jotas keliauja." Nuo to retoj kalboj terasi tiek
587  7|             pastarųjų, idant kelionėj nuo darganų ir lytų nepakriūštų
588  7|          karės įkapės, maž teįvairavo nuo namų apdaro; ir taip, ant
589  7|               landus ragas antmautas, nuo ko ir vadinos ragotine,
590  7|             turčią, arba skydą, kuria nuo neprietelių siūčių dangstės,
591  7|              vadinami, po pačių vežė, nuo ko lenkai lig šiai dienai,
592  7|         sunkas, nes ir tas pačias lig nuo jo įgaunant ne vieną galvą
593  7|          pačius gandino, vienok patys nuo neprietelių neprigaunami
594  7|              rito, kiti perbadę patys nuo baimės krito. Supūtus trimitus,
595  7|        Lietuvą kabavoti; vienok negal nuo to tarti, jog lietuviai,
596  7|        kalnėnai ir žemaičiai, senovėj nuo didelių kovų vengė, nesgi
597  7|        meldžionimis, iš viso pasaulio nuo popiežiaus sukeltais, Rudlaukių
598  7|           joties, vokiečių meldžionys nuo savo pusės ne mažiau. ~   
599  7|              jog vokietis, kėžterėjęs nuo arklio, daugiau nebsikėlė.~   
600  7|          liekųjį ginklą abaze, pačius nuo užpakalio antpuolė ir taip
601  7|               supylė sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, ir
602  7|          įrankius, nekaip savo gyvybą nuo pavojaus glemždami. Žiemą,
603  7|      Žemaičiuose pilies kalnais, arba nuo žuvėdų pilimis, tebvadina.~   
604  7|                    Vardas pats pilis, nuo žodžio pilti, rodo, ką jis
605  7|         žemaičiai, norėdami savo lobį nuo neprietelių paglemžti, strūnijo
606  7|             Visų pirma lygioj vietoj, nuo dviejų, o kartais nuo trijų
607  7|         vietoj, nuo dviejų, o kartais nuo trijų pusių niekaip neprieinamoj,
608  7|           būdas pačios vietos gyniotų nuo pavojaus ir glemžtų bei
609  7|              ir mažne tiek pat storą; nuo neprieinamosios pusės buvo
610  7|          paversti, tada lietuviai vėl nuo savo pusės, gyniodamies
611  7|          gyniodamies ir savo liuosybę nuo krikščionų kaip įmaną taupydami,
612  7|              jau pelną ir turtus savo nuo pavojaus klėstė, kartais
613  7|            apipiltos buvo žemėmis, ir nuo neprieinamosios pusės viena
614  7|            eiti pakarčiui jų sergėti, nuo ko šiandien dar tokio krašto
615  7|           pratinos į karę, beje, kaip nuo neprietelių gintis ir kaip
616  7|               žemių zomatais aptvėrė, nuo kurio laiko jau, gyventojai,
617  7|              1346 Vaidotas Kauno pilį nuo meldžionų, o Jurša 1434
618  7|               1434 metuose Lucko pilį nuo lenkų gyniodamu, tūkstančius
619  7|          antpuldinėti. Taip užsitvėrę nuo neprietelių antpuolių, tad
620  7|             užvis giriotas, gyniodami nuo neprieteliaus antpuolių,
621  7|            pačios ant pilies sienų ir nuo tenai vylyčias ir akmenis
622  7|             Neprieteliai, nesivildami nuo dviejų pusių suremtais būti,
623  7|      kūlvertiniais tenkino beišsprukę nuo giltinės palikini pilį,
624  7|          patys pazomačiuose galą gavo nuo vyrų, drąsinamų narsia žmona.~   
625  7|             kurie, kantriai gyniodami nuo neprietelių savo namus ir
626  7|          tavęs ar manęs", arba sako: "Nuo baimės mirusiam bezdalai
627  7|            1250 velijęsi iki paskuojo nuo lenkų išsipiaudinti, nekaip
628  7|        regėdamu, jog sukeltas svietas nuo popiežiaus atėjo į Parusnį
629  7|          užpakalį krikščionims, kurie nuo bado, vargų ir darganų visi
630  7|      karvedžiui, kaukoles pergalėtųjų nuo jo neprietelių, ant vario
631  7|         dešimtininkus, taip vadinamus nuo to, jog dešimtį kareivių
632  7|          šimtininkus, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, kurie šimtą
633  7|              vyresnieji, taip pakelti nuo kareivių, vėl pakėlė tarp
634  7|            mūšoj turėjo kritusiuosius nuo neprieteliaus panešti ir
635  7|            kariaudami ypačiai gyniojo nuo neprietelių vieną apygardą,
636  7|         vyresnieji tie buvo: atmonas, nuo žodžio atmonyti, dešimtininkas,
637  7|          šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, ir karūžasis,
638  7|         išeiti.~    Kad patys atmonai nuo kitų kareivių tiktai narsumu,
639  7|           savo lobį, namus ir gimtuvę nuo neprietelių gyniojant, tariama
640  7|           gyniojant, tariama yra, jog nuo dviejų valakų. Tų žemlionų,
641  7|           sakant, sauvalę, ir ne vien nuo žmonių pasavino žemę, arba
642  7|              tiktai gynioti jį turėjo nuo neprietelių, kaipo savo
643  7|            tiktai žemlionis neparodė, nuo kokio kunigaikščio buvo
644  7|    šešioliktojo amžiaus aiškiai rodo. Nuo ko gal manyti, jog, visiems
645  7|             taurų ragais apmaustytos, nuo ko ragotinėmis buvo vadinamos.~   
646  7|              skydus, kuriais dangstės nuo neprieteliaus siūčių, kurie
647  7|       ginkluodamies, ilgą laiką gynės nuo neprietelių. Ilgainiui tų
648  7|          ragotines ir skydus, kuriais nuo neprieteliaus siūčių dangstės.
649  7|                todėl tankiai noragus, nuo žagrių numovę, kalė į ragotinių
650  7|               kenklių, glemždami juos nuo lytų ir darganų, kurie šarvai
651  7|          laukė jo antpuolio, o būdama nuo jo antgulta, didžiai kantriai
652  7|              šalin, nesgi pasitraukti nuo neprieteliaus nebuvo už
653  7|           balose ar giriose, niekados nuo neprietelių neprigaunami,
654  7|           sumurdyti ar sugauti; todėl nuo visų buvo garbinami per
655  7|              nugrėsti.~    Sugrietąjį nuo neprietelių grobį karėj
656  7|            buvo pergalėti ir liuosybė nuo vergybos paglemžta.~
657  8|              upių, pilių ir kraštų, o nuo to sekas, kaip didžiai plati
658  8|         atkilimas į Žemaičių pajūrius nuo pat Travės upės lig pat
659  8|           sako, jog grekonys gauną jį nuo šiaurės kailinuočių, ir
660  8|               tyrus, noris jautojęsis nuo grekonų prekių apie jo vietą,
661  8|       jautotis gintarų krašto, regis, nuo savo vyresnybės išsiųstas.
662  8|           trobesių jų javai ant lauko nuo lytų ir darganų supūtų,
663  8|        gaunami gintarai.~    Ant galo nuo to vien gal dar minėti,
664  8|              Žemaičių gabeno: kaipogi nuo tos gadynės šiandien dar
665  8|              Tas kelias, regis, tenai nuo neatmenamų laikų yra buvęs
666  8|               keliu ir rymionų vytis, nuo viešpaties Nerono išsiųstas,
667  8|           ūdrų, tenai leido. Taip pat nuo senų laikų žemaičiai prekiojo
668  8|           rymionų, gal manyti ne vien nuo daugybės rymionų pinigų
669  8|               žemėje randamų, bet dar nuo gašybos lietų, beje, auskarų,
670  8|               žemės, kurie, gavę juos nuo žemaičių, leido toliau žemės
671  8|        keliais į Galiją ir Marsiliją, nuo tenai kartagionys ir penicijonys
672  8|         žemaičiai žino, jog jų krašte nuo senovių senovės lig pat
673  8|        Juodoji traktis, taip vadinama nuo Juodosios girios, per kurią
674  8|           kurią leido prekę į Kijevą, nuo ko ir gyventojai, gyvenantys
675  8|             sueones), taip vadinamais nuo to, jog žiemą ir vasarą
676  8|             leido tenai savo javus, o nuo jų gavo geležį, varį, druską
677  8|          nugis pas jį buvo atkeliavę. Nuo ko gal manyti, jog Lietuvos
678  8|            būtinai atskiedė lietuvius nuo Uksinės, arba Juodosios,
679  8|              arba Juodosios, jūros ir nuo upės Dunojaus. Ilgainiui,
680  8|              446 gimus Kristui nukėlę nuo sosto, ėmė patys Rymą valdyti.
681  8|         vakarus pajūriais gyvenančią, nuo tos dalies, kuri gyveno
682  8|              noris ir nuveikė, vienok nuo karės nesiliovė: kaipogi
683  8|            jog tos karės daugiau kilo nuo badų Žuvėdų žemės, nekaip
684  8|             badų Žuvėdų žemės, nekaip nuo jų atkaklybės, nesgi jų
685  8|           šiai dienai vis dar pilimis nuo žuvėdų yra vadinamos; bet
686  8|           vadinamos; bet ir žemaičiai nuo savo pusės nevėpsojo, bet
687  8|        nevėpsojo, bet tankiai, atrėmę nuo savo krašto jų antpuolius,
688  8|              vertė kariaudami, vienok nuo pietų, nurimus tautoms kita
689  8|               dar tautomis Siberijos, nuo kur gavo auksą ir sidabrą,
690  8|         lietuviai parusėnai tegyveno, nuo ko Parusių, arba Prūsų,
691  8|             žuvėdų prekėjas, atpirkęs nuo jų, nebgrąžino jos karaliui,
692  8|             šventas, paimtas į nevalę nuo žemaičių atvejų atvejais,
693  8|          žemėj, supirkęs tenai vaikus nuo tėvų, pirmąją krikščionišką
694  8|          patys už tas savo prekes ėmę nuo teutonų gelumbes, milus,
695  8|             pajūrius, gyveno ir tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai
696  8|            pačios vokiečiai prasidėjo nuo tokių svečių, kurie pagal
697  8|                Tam nutikus Padaugavy, nuo vakarų vėl lenkai, norėdami
698  8|    reikalaudami kokio svetimo daikto, nuo vokiečių brangiai brangesniai
699  8|         Elbingo, Dansko užimtuosiuose nuo žemaičių kraštuose.~   
700  8|           žemaičiai, nesikrikštijo ir nuo vokiečių gynės, nebgaudami
701  8|         vokiečių gynės, nebgaudami nė nuo kur geležies, noragus gelžinius
702  8|           geležies, noragus gelžinius nuo savo žambių sukalę į ragotines,
703  8|           lietuvių, jog nieko neperka nuo vokiečių, bet vis patys
704  8|        reikalavo tame daikte teisybės nuo Rygos vokiečių, kurie kad
705  8|                savo karališką karūną, nuo popiežiaus įduotą, metęs
706  8|              Ir taip žemaičiai paliko nuo tolimojo svieto ir nuo akylumo
707  8|         paliko nuo tolimojo svieto ir nuo akylumo atskiesti, su vienomis
708  8|               taip dar dieną ir naktį nuo vokiečių kariaujami ir vergiami.
709  8|          didžiąsias pilis, kviesdamas nuo tenai dailides, kalvius,
710  8|           vien, idant patys lietuviai nuo vokiečių brostvininkų nieko
711  8|              niekaip nenorėjo būtinai nuo pajūrio atstoti ir paskuoją
712  8|             galų galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą
713  8|                    Kad taip vokiečiai nuo šiaurės mažne būtinai pasavino
714  8|       žemaičių jūrinę prekybą, vienok nuo pietų vis dar tebebuvo,
715  8|               vis dar tebebuvo, užvis nuo metų 1215, Erdvilui, Lietuvos
716  8|            vokiečiai it veltui norėjo nuo žemaičių pirkti, kurie,
717  8|           pasiremdami, stūmės per upę nuo vieno pašalio iki antro
718  8|           plūduro ant vandens, kurią, nuo vieno kočėlo riesdami ant
719  8|         riesdami ant antro, pertraukė nuo vieno pašalio upės iki antro.~   
720  8|        trukino lietuvius ir žemaičius nuo prekybos, vienok Zigmantui
721  8|          Žemaičių jūroj įkurti, nesgi nuo Narvos upės lig pat mažne
722  8|            Anglų ir Olanderių žemę, o nuo tenai gabeno sau skaninius
723  8|        minavoti chanai klūkė pagalbos nuo lietuvių, mindami senų dienų
724  8|           apdaras skiedė kilties vyrą nuo kitų ūkininkų, nes pritirta
725  8|           kitų ūkininkų, nes pritirta nuo visų išmintis ir dorybė
726  8|               niekaip senovės nuometų nuo galvos savo mesti, noris
727  8|             baltomis galvomis vadinos nuo savo baltų nuometų, ir kad
728  8|               nes kad nukris nuometai nuo mūsų galvų, tad jūs nebatginsit
729  8|     nebatginsit jų su savo skaleliais nuo savo pūrų ir sėsit juos
730  8|          lietuviams, grūdos į Lietuvą nuo visų pusių jau svetimi prekėjai,
731  8|           todėl kirtino girias, angis nuo bočių probočių šventomis
732  8|            pirkti, bet ir pačią duoną nuo tenai imti. Ir taip lietuviams,
733  8|        kirsdami girias, atdarė kelius nuo visų pusių į savo ūkę, o
734  8|             pilių, kuriose galėję būt nuo neprietelių gintis, bet
735  8|            žydai pirkti negalėjo.~    Nuo to regimai Lietuvos ūkė
736  8|               lietuvių, nugis atstoję nuo jų, pasidavė turkams ir
737  8|               arba Istrupį. Maskoliai nuo rytų užėmė plačias sritis
738  8|           atsigrūdo. Žuvėdai taip pat nuo šiaurės grūdos į Žemaičių
739  8|           pasidavė į lenkų valdžią ir nuo to laiko, nepaslinkdami
740  8|               lenkų spunką veizėjo ir nuo jos sau laimės laukė, kurie,
741  8|              mezliava javų ar pinigų, nuo svieto duodamų, kakinos,
742  8|          Lietuvoj negirdėtą neregėtą, nuo lenkų įvestą, lažu vadinamą,
743  8|             savęs nebgalėjo paglemžti nuo goslybos. Ir taip Lietuvos
744  8|            taip Lietuvos ūkė pasijuto nuo visur neprieteliais apgulta,
745  8|         rubežių sargais Lietuvos ūkės nuo totorių, dabar, vergiami
746  8|              totorių, dabar, vergiami nuo didžturčių lenkų, patrako
747  8|            nei meilės dėl savo rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė kokios
748  8|             savo rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė kokios pagalbos nebgavo,
749  8|              tuo ne vien trukino juos nuo amato, bet paskuojį skatiką
750  8|              nieko nenuveikė; ir taip nuo metų 1622 teko visas Padaugavys
751  8|          Padaugavys į žuvėdų valdžią. Nuo to laiko gyventojai jo,
752  8|         daugiau nei žuvėdų, nei turkų nuo savo rubežių attolnti ir
753  8|             ir druską turėjo ant galo nuo tų pačių vokiečių iš Žemaičių
754  8|            balną ir ginklą tiektų, ne nuo svetimų pirktų, nesgi senovės
755  8|          atnaujinti ir minavonei savo nuo jų išsiliuosavimo tenai
756  8|              vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą,
757  8|          didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai
758  8|        nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai
759  8|          viršiau minavojau, novijamos nuo storastų, o nuo to paties
760  8|             novijamos nuo storastų, o nuo to paties ir prekyba tenai
761  8|              ir prekyba tenai možėjo. Nuo senų dar laikų didieji Lietuvos
762  8|           savo namus pilyse, atleisti nuo visokių ne vien pilies mokesnių,
763  8|               pilies mokesnių, bet ir nuo pačių sūdų pilių vyresnybės;
764  8|           Pilionys, neįmanydami, kaip nuo tokių svečių nusikratyti,
765  8|       privilijas, atleidžiančias juos nuo tokių svečių, kiti vargšai,
766  8|               privilijų, sau įgyti ir nuo tokių svečių nusikratyti,
767  8|               Ir taip novijamos pilys nuo storastų ir didžturčių svečių
768  8|            didžturčiai, norėdami juos nuo pilių atskiesti, padėjo
769  8|           seniai jau nė raugo nebėra. Nuo to laiko medaunyčios ir
770  9|      pakakinti savo reikalų, nes turi nuo kits kito reikalauti ir
771  9|               penkias dienas kelionės nuo pajūrio. Vienuolika tūkstančių
772  9|            donį jam po seno mokėti ir nuo kožno pilionies galvos pusę
773  9|         pradėjusiu griebti ūkininkus, nuo kurių būk ne vieno gumbą
774  9|             Rygos vokiečiai reikalavę nuo latuviežių, arba letgalių,
775  9|         grivina, o lietuviai graižiu, nuo žodžio graižyti, arba piaustyti:
776  9|           toksai kirtis vadinos kapa, nuo žodžio kapoti, nes jog tokia
777  9|          ilguoju grašiu dėl išskyrimo nuo prašaleičių pinigų, grašiais
778  9|        liekavo ir skaitė savo pinigus nuo tų kirčių, lazdelėj esančių,
779  9|        Lietuvos grašių dėl atskiedimo nuo svečios šalies pinigų, kurių
780  9|            šmotelius vadino skatikais nuo to, jog juos skaitė, ne
781  9|           sukalė po du, tris į vieną, nuo ko vadinos dvylekiais, patreiniais
782  9|       pinigėlius, vadinamus skatikais nuo žodžio skaityti dėl to,
783  9|                kaip senovėj kad darė; nuo tokių pinigų kėlės vardai
784  9|           savo ūkės lig metų 1697, ir nuo to laiko, noris lenkai savo
785  9|        pinigus it spėriai gal pažinti nuo jų žymės: kaipogi ant visų