Story

 1  1|        kaipogi visa, kas tenai yra, dievo parėdymu anksčiau ar vėliau
 2  3|           žinyčioj amžina ugnis ant dievo garbės rusėjo, nuo ko ne
 3  3|      kuriais vadino, kurie ugnį ant dievo garbės kūrino. Liepoja nuo
 4  3|       galėtų juos rėdyti; nesgi nuo dievo yra leista, jog kožna tauta
 5  3|          šventą ugnį tuoįtimpos ant dievo garbės kūrinti iki pabangos
 6  3|            stalai, arba komiai, nuo dievo dovanos lūžo, ir taip per
 7  3|           visų brangiąją nuo paties Dievo jiems duotą dovaną, kuriuos
 8  4|         dalia ir visus kitus Perūno dievo privalumus, viršiau minavotus
 9  4|           įsikūnijimą savo didžiojo dievo Višnu, vadinamojo Adivarage
10  4|             senu įpratimu prie savo dievo, kurį jis senovėj už savo
11  4|           vieną žodį, gali stipriau dievo didybę įsitėpti. To linkan
12  4|       neturtą ir badą lig rako, nuo dievo joms paženklinto, kuriam
13  4|               Pikulio, arba piktojo dievo, buvusi žmona Giltinė; kokius
14  4|             sakės visa žinantys nuo dievo, ko buvo reikią tautai ar
15  4|        klausė, kaipo įsakymų paties dievo, o svietas, neišmanydamas
16  4|       pavedę ją į globą savo prekės dievo, Kuronu, arba Kronu, vadinamo,
17  4|            Pačiame paviety stovėjęs dievo stabas, kurį buvo parnešę
18  4|             amžina ugnis ant garbės dievo rusinama buvo, vadinos rusnės,
19  4|       kūrino amžiną ugnį ant garbės dievo Perūno, kuri vieta senovės
20  4|         neturėjo vadinti liepą savo dievo medžiu, jei šiandien, krikščionimis
21  4|          gyvulių baltas žirgas buvo dievo gyvuliu vadinamas ir jam
22  4|             rūgoti, jog jis šventus dievo namus liepiąs griauti, nė
23  4|             lieknus kertą laukan ir dievo namus naikiną, kuriuose
24  4|         naikiną, kuriuose angis nuo dievo pagalbos meldusios, idant
25  4|              kame ir kurioj vietoje dievo ieškosiančios, jam namus
26  4|        kūrėjų kūrėjo visi turėjo už dievo valią, ir tuo jis didesniu
27  4|           nepermanomų ženklų valios dievo jautojos, kurią svietui
28  4|     prajaučiančius, trumpai sakant, dievo vyrus.~    Kiti kunigai
29  4|           Tie kunigai ne vien pačiu dievo mokslu, bet ir pačios ūkės
30  4|        atliko kaip reikiant, toksai dievo vyru, kaip sakiau, buvo
31  5|           mėsą kepė, paskui su savo dievo dovana susirinko į ertus
32  5|             giedoti ant garbės savo dievo Perūno. Tuo tarpu kunigai
33  5|              gailėjos, jog prie tos dievo dovanos nėra jų genčių ir
34  5|            beje, it būt gaspadorius dievo dovaną savo butoje tinkamam
35  5|        jiems rodęsis toksai smertis dievo malone esąs prieš sopulius,
36  5|      visados stangiai saugojo ir jų dievo gyvojo garbinti negaišino
37  6|             kėlės nuo kunigų, kaipo dievo ir svieto tarpininkų, nesgi
38  6|          išminčiai, sakės jiems nuo dievo esantys leistais, idant
39  6|            tarė juos tikrai įsakymu dievo rėdant, todėl klausė jų
40  6|        klausė jų pamokslo it valios dievo.~    Tai taip kunigai, pasidarę
41  6|          pasidarę tarpininkais tarp dievo ir žmonių, mokė juos visų
42  6|            pasakojančio apie būseną dievo, kurį svietas pats savo
43  6|             pragumu tarpininku tarp dievo ir žmonių, reiškė jiems
44  6|              kaipo žodžio siuntinio dievo savo, kurs visados pasakė
45  6|            toksai yra linkėjimas jų dievo. Ir taip padėjo jis dėl
46  6|    įstatymus nesielgė, tas neklausė dievo valios, ir tokį karojo.
47  6|         svietas, ko vien norėjo nuo dievo gauti, vis to per jį prašė,
48  6|           godojo kaipo pirmąjį savo dievo tarną, kursai, norėdamas
49  6|   tepasirodė svietui, kad jam valią dievo reikėjo apreikšti. Be to,
50  6|          įsakymai buvo svietui kaip dievo žodžiais, kuriuos skelbė
51  6|      leiskit mano keliu keliauti ir dievo valią marūnims skelbti,
52  6|       kunigo negalėjo nuvilti, kurs dievo valios niekaip nuo savęs
53  6| dievobaimingu yra ir klauso veikiau dievo tarno, nekaip karvedžio,
54  6|           nulenkęs galvą Bruteniui, dievo tarnui, būk lūgojęs sau
55  6|           idant nieko neužsiimtų be dievo valios, kurios kūrėjų kūrėjas
56  6|           kados jis mirdamas šventu dievo žodžiu jus laimintų, kaip
57  6|         sutarimą bei įstatymus, nuo dievo per burną kūrėjų kūrėjo
58  6|             N. kalbu ir siekiu prie dievo, jog visa tą, ko manęs godingas
59  6|         kuriuos patys kunigai, arba dievo garbės vyresnieji, težinoję,
60  6|          taip pat, kaip jei danguje dievo tarnai, prie apvalaus stalo
61  7|         atdavęs, nemindamas nei ant dievo, kurio įsakymas yra: mylėk
62  8|        saulės akmeniu, kiti Apolono dievo ašaromis, kiti topolių ar
63  8|         šyžino įkandin vokiečius jų dievo garbėj, norėdami juos į