Story

 1  1|          pramanius, nė pasakų apie tuos ermyderius neįrašė. Žuvėdai
 2  3|         Vadino kiemarionimis užvis tuos, kurie gyveno žemės šnipy,
 3  3|            Tankiai taip pat vadino tuos getus, arba lietuvius, tose
 4  3|         išgrūdo iš Uksinių pamarių tuos getus ir kiemarionis į viršiau
 5  3|       nedrįstų tenai jautotis apie tuos kraštus ir prekioti, tuos
 6  3|          tuos kraštus ir prekioti, tuos ir tiems pavėdžius sapnus
 7  3|             Kad ilgainiui teutonai tuos erulius, tenai gyvenančius,
 8  3|   vadinamas. Vadino dar žemgaliais tuos gyventojus Žemaičių, kurie
 9  3|      Kurland vadinama, kad pirmiau tuos tiktai kuriais vadino, kurie
10  3|       laukan iš pirties, šaukdamas tuos žodžius: "Ei viešpatie!
11  3|        Kartais vardu brolių, kurie tuos kiemus buvo įkūrę, ir taip:
12  3|           sekė, idant žinotų, ar į tuos pačius namus ją vėdliai
13  3|       nesgi orielkos dar nežinojo. Tuos gėrimus davė svečiams iš
14  3| motriškosios ir vyriškieji vieni į tuos trimitus pūtę, o kiti dainavę
15  3|             vėl šiaudais apkreikę, tuos skynimus uždega ir į peleną
16  4|            ir tikybą naują įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią
17  4|         Lietuvos kalbos dabotųsi į tuos palaikus, kalboje dar tebesančius,
18  4|            jis karojęs ir kankinęs tuos, kurie neklausę kūrėjų kūrėjo
19  4|          tenai dvasios galinčios į tuos gyvus ir negyvus daiktus
20  4|           vadinama buvo; turėjo ji tuos pačius privalumus, kaip
21  4|         kaip viršiau sakiau, visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems
22  4|           beje: ąžuolus, liepas ir tuos, kuriuose amalai augę. Tarp
23  4|            bet dėl jų naudos gerbė tuos medžius, nes krikščionys
24  4|     kaipogi senovėj didžiai godojo tuos, kurie, kariaudami ir gyniodami
25  4|         visų didžiausią nuodėmę ir tuos, kurie būt drįsę juos ardyti,
26  4|         vaikams savo pasakojo apie tuos milžinus, drąsindami juos,
27  4|          stigavoja. Lygia dalia ir tuos kapus, į kuriuos savo numirėlius
28  4|          akylais būdami, vienus ir tuos pačius įstatymus, nuo išganytojo
29  4|         godojęs, šiene gulindamas; tuos Jeronimas visus liepęs išmušti
30  4|            kad Jeronimas liepęs ir tuos žemyn kirsti; nes tuo tarpu
31  4|           lietuvių kalbos, pramanė tuos viršaičius ypatingais kunigais.
32  5|          skomio, stovintį, paėmęs, tuos žodžius sakė: "Oi viešpatie
33  5|           zaunos, no gudai ne vien tuos žodžius, bet ir visą lietuvių
34  5|           naktį tos šventės degino tuos šėtrus ir linksmindamos
35  5|        pabengę maldą, ėmė lazdomis tuos gyvulius mušti; visi esantieji
36  5|     kareivius, karėj kritusius, ir tuos, kurie buvo daug gero svietui
37  5|         kas išmintingesnis pratarė tuos žodžius lengvai: "Dūšelės
38  6|          nuo ko ilgainiui ir visus tuos, kurie tame reikale tą darbą
39  6|        žmonės elgtųsi, o kas pagal tuos įstatymus nesielgė, tas
40  6|   įsiėmimus viršiau jau minavojau. Tuos jo tamus svietas paprastai
41  6|            lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais, kurie
42  6|          sūnumis velnio". Ir visus tuos, kurie drįstų juos verginti,
43  6|            pakerėj turėjo lindoti. Tuos, kurie svetimas bites kieme
44  7|          pritirdami, lietuviai ėmė tuos tarpgirius pilimis kamšyti,
45  7|  didelesnius girnų akmenų, išlaužė tuos statinius ir tais gi akmenimis
46  7|          aprausė; minavonei vadino tuos kapus vardu to, kas tenai
47  7|           1569 apsirašė, jog visus tuos, kurie savo žemę turi, noris
48  8|            ana turėjusi, jei visus tuos vardus randa žemaitiškus,
49  8|            palabiais, užgulė visus tuos kraštus Žemaičių pajūrių,
50  8|    nebgalėjo jau beparsigrūsti per tuos lenkus arba gudus į savo
51  8|         vadina, norėdamas nuvergti tuos žemaičių kraštus, kuriuos
52  8|          Linkopingo iškeikti visus tuos krikščionis, kurie geležį,
53  8|      pardavotų, kurie, pardavodami tuos pačius daiktus brangiai
54  8|            Mažąją Gudiją ir, visus tuos kraštus suniręs su Lietuvos
55  8|     kuriame brolis jo Jogaila buvo tuos įstatymus metuose 1388 įdavęs,
56  9|     dešimtis į vieną kapą. Kartais tuos kapos šmotelius sukalė po
57  9|        žodžio skaityti dėl to, jog tuos pinigus reikėjo, kaip sakiau,