Story

 1  1|           raštai pasako, kitas jam žemės, vandens ir oro ermyderiai
 2  1|          nuo pažemio, kasant tenai žemes, randami yra sukloti sluoksniai
 3  1|          tarpuose ant nubrindusios žemės girios suaugusios tas jūros
 4  1|         žinomų, jog ne vieni tokie žemės, oro ar jūrų ermyderiai
 5  1|           kokie ermyderiai ūkės ar žemės yra atvarę Lietuvos tautą
 6  3|           užvis tuos, kurie gyveno žemės šnipy, į Uksinę marę įsikišusiame,
 7  3|          amžiuje iš Rymo ir Valakų žemės, plačiai į vakarus gyveno,
 8  3| padaugaviais gyveno, kame Žemaičių žemės galas bengės. Antrapus Daugavos
 9  3|           pat rąste per augumą nuo žemės dėl šviesos iškirstas; po
10  3|             nuo žodžio klėsti, nuo žemės per uolektį ar pusantros
11  3|        rąstu apriesta, idant tenai žemės nesiskleistų. Tenai augo
12  3|         tris - pagal tą, kaip daug žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu,
13  3|         tad vadinos žemlioniu, nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs.
14  3|              Valgė visi vasarą ant žemės pablaka ar išsitiesę, kaip
15  3|           sau tiekė, nesgi svečios žemės drobę sau pirkti, už gudo,
16  3|         kožnas gyventojas yra prie žemės prikaltas. Į namus gyventojo
17  3|             jog tarsi vaisingesnės žemės pasauly nebėra. Taip pat
18  4|           mėklindamos į dangaus ir žemės daiktus, tuojau taria esantį
19  4|           nepasibengiantys čia ant žemės su kūnais, bet einantys
20  4|            pasninkauti, ant plikos žemės gulęs, ir į šventą ugnį
21  4|          įkirtęs ir be dvasios ant žemės pakritęs. Svietas, tą regėdamas,
22  4|        kūrėjas, baltais rūbais lig žemės ilgais apsidaręs, su kepure
23  4|       išvydęs svietas parpuolė ant žemės, o šis, išvyturęs raudoną
24  4|            tykojo nutverti lig ant žemės nenukrintant. Vėl pripylę
25  5|             veją, puikas ant visos žemės, mes dabar tavęs meldžiam
26  5|    stovintieji vėl pagrobė lig ant žemės nenukrintant. Tad pripylė
27  5|            mūsų žemeliukėms, beje, žemės ūkėjoms, aukaujam ir dėkavojam,
28  5|       vėlėms, tai yra dūšioms, ant žemės baldančioms, sakydami: "
29  5|            kaip jei čia su juo ant žemės kad elgės. Paskui lydusonys
30  5|            Apsukurtinai padėjo ant žemės kelias eiles akmenų, it
31  6|        ponas galėjo savo valsčiuje žemės barą kam norint dovanoti,
32  6|       viršiau minavojau. Mesti ant žemės kepurę buvo ženklu, jog
33  6|     apsigyvenęs girioj pradyrė sau žemės lopelį, tas to sau ponu
34  6|      vargdienių nespaustų ir jiems žemės neužimtų, o glemždamies
35  7|          būtų gintis. Ir taip pylė žemės sienas, į ketvirtainį pailguotiną
36  7|   nevergautų danguje, kaip kad ant žemės kad vergino juos neprieteliai,
37  7|         kunigaikščio buvo gavęs tą žemės lopelį, ant kurio gyveno,
38  8|           pirmuoju ir tikruoju tos žemės gyventoju, o kiti visi esantys
39  8|        gintarų prekyba tarp Valakų žemės ir Žemaičių yra buvusi senovėj
40  8|        šalis, vienok sako buvus ir žemės kelią į Rymą per tas pilis:
41  8|   marsilionys prekiojo iš Žemaičių žemės gautais gintarais, tą mums
42  8|        Travės ir kitų upių Teutonų žemės, kurie, gavę juos nuo žemaičių,
43  8|         nuo žemaičių, leido toliau žemės keliais į Galiją ir Marsiliją,
44  8|       daugiau kilo nuo badų Žuvėdų žemės, nekaip nuo jų atkaklybės,
45  8|            ant uolų kuprų pradirti žemės lopeliai, dirvomis vadinami,
46  8|            upės Dunojaus ir Vengrų žemės, į rytus lig Možaisiko ir
47  8|            vaško pardavė į svečias žemes už 10000 kapų Lietuvos grašių.
48  8|    magistratą apskųsti, bet turėjo žemės sūde arba galvos sūde ant
49  8|         patiems storastoms reikėjo žemės sūduose provotis, todėl
50  8|          turėjo pilį palikinas ant žemės krumšlelio grįžti ir tenai
51  9|     sutraukęs ant krašto, pats būk žemės keliais ėjęs į antrą didesnę
52  9|       numanyti ir išmintingam savo žemės vyrui parodyti, kad jis