Story

 1  1|         ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, kitur nuo vienos
 2  1|   giminės yra buvusi lopšiu Indų žemė; kaipogi mūsų amžiuje rasti
 3  3|         ilgaausiai, jog jų ausys žeme velkančios, kuriose įsivyturę
 4  3|      teka nuo kalno per Žemaičių žemę į Žemaičių jūrą: kaipogi
 5  3|     Žemaičių jūra, už kurios yra žemė, Skandija vadinama, kurios
 6  3|      kito nuo karšaties išvirtę, žemę krėsdami augantiems ant
 7  3|       kurių apatiniosios puvo, į žemę smegdamos, o viršuojės trešo,
 8  3|     sakoma: "Kur dingsi, gyvas į žemę neįlisi, reikia ant svieto
 9  3|   Lasickis, mieruodamas Žemaičių žemę metuose 1566, sakos dar
10  3|          darė savotiškai, kasė į žemę bosus ir tenai laikė kelias
11  3|     brangusis, - sako, - svetima žemė tavo kaulus uždengė"; ir
12  3|     būdami ir per 14 metų Valakų žemę valdydami, nuo kur pagrįžę
13  3|         ir karės žygius atlikti. Žemę aria medžio noragais, ne
14  3| paskleidę, kulia.~    Visų pirma žemę išgyvena tokiu būdu: apie
15  3|          į peleną apverčia; kame žemė išdega, ten, regis, niekas
16  3|         vėl degina; ir taip į tą žemę, sudegusią ir neartą, nurinkę
17  3|        laiko, nes pūrai riebesnę žemę mėgsta. Ir taip į tokias
18  3|     Velykų tesėja pagal tą, kaip žemę yra išgyventi galima; ir
19  4|      vadino jį Žemperiu, jog jis žemę išperėjo, nesgi ir žemė
20  4|          žemę išperėjo, nesgi ir žemė atšilusi vaisių teduoda,
21  4|    Vadino jį Žempačiu nuo žodžių žemė ir pats, beje, tarė jį esantį
22  4|      nesgi kaip sakiau, atšilusi žemė vaisių tedavė, kuriuos privalumus
23  5|       kuriuos, nunešę į kapus, į žemę sukasė. Jei mergaitė aukaujanti
24  5|       nebdegino nabaštikų, bet į žemę laidojo, pridėdami kardą
25  5|   atlaikus valgių pakasę tenai į žemę ar į kaulinyčią sukrovę,
26  6|         kitam veldėti.~    Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis
27  6|    iškulti, kurie vis taria, jog žemė esanti jų veldėme, kurios
28  6|    radusis sau ponams, likusiąją žemę nuo žemlionų valdymierai
29  6|          kunigaikščiai likusiąją žemę nuo tų sau ponų patys pasavino,
30  6|          išnaikink mane kaip šią žemę, sukietink mane kaip šį
31  6|     susigluosniavus, kasė gyvu į žemę ant skerskelės lig kaklo
32  6|         žemlionimis vadinos, jog žemę savo turėjo, jau vyčiais,
33  7|          pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius
34  7|       iros šiandien dar, noris į žemę susmegusios, mažne prie
35  7|         gyvulius suvedę, javus į žemę įkasę, namus sudegino, idant
36  7|     brangusis, - sako, - svetima žemė tavo kaulus apraus."~   
37  7|         yra žinomas, jog kožnam, žemę turinčiam, reikėjo į karę
38  7|       jog visus tuos, kurie savo žemę turi, noris ir privilijų
39  7|         vien nuo žmonių pasavino žemę, arba gruntą, ir juos pačius
40  7|       vergauti tam, kam jį su jo žeme buvo kunigaikštis atdavęs,
41  8|          į svečias šalis ne vien žeme pagal, bet ir per vandenį.
42  8|       pagal, bet ir per vandenį. Žeme pagal negalėjo stačiai leisti
43  8|          tų upių leido žemaičiai žeme pagal Juodąja trakčia, nesgi
44  8|     žuvėdų antpuoliai į Žemaičių žemę yra buvę tankūs, tą mums
45  8|    antpuolius, ėjo per jūrą į jų žemę patiems atmonyti, kuriuos
46  8|    Sigtune vadinamą, išvertę, su žeme sulygino.~    Kad taip šiaurėj
47  8|    išleido siuntinius į Anglijos žemę, kurie tenai su anglais
48  8|     grioviai ir tvankos, noris į žemę susmegusios ir krūmeliais
49  8|    medžiagą į Anglų ir Olanderių žemę, o nuo tenai gabeno sau
50  8|    platesnė yra Lietuva už Lenkų žemę ir daug darbo neprieteliai
51  8|  krumšlelio grįžti ir tenai pats žemę rauslioti, jei to neturėjo,