Story

501  7|          lygiai su pačiu karės vyru į trapą. Turtingieji po 5,
502  7|              retai kuomet teįsigavo į tokią rūmę, kurioje šimtas
503  7|         paskysti ir beveizint apent į vieną būrį nesuniukus susiblokšti,
504  7| neprietelius vengdami; užvis gebėjo į mažus būrius išsiskaidę
505  7|        neprietelius, niekados patys į aiškią mūšą neištikdami,
506  7|           Darydamas gudriai, veizėk į galą", arba: "Gudraudamas
507  7|         kestės galu dunksterėjo jam į krūtinę taip smarkiai, jog
508  7|       žemaičių pėstieji, įsispraudę į tarpus savo joties, padėjo
509  7|        Namie kariaudami ar ištraukę į svetimą kraštą neprieteliams
510  7|            krašte grobį griedami ar į aiškią mūšą ištikdami, visados
511  7|        suvedus, o ilgainiui patiems į aiškią mūšą ištikus, kaliniai
512  7|             dar tebėra.~    Sustoję į abažą, apsikasė grioviu
513  7|            kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis
514  7|             taip pylė žemės sienas, į ketvirtainį pailguotiną
515  7|           pailguotiną pavėdžias, it į trobesį keliais sieksniais
516  7|          griovius, o patys, įsimovę į geležinius šarvus, nebebijojo
517  7|          bet dar pačius nuvergti ir į gyvulius paversti, tada
518  7|          idant, lipant neprieteliui į pilį, galėtų jį tais ronais,
519  7|           jį tais ronais, paritinus į pakalnę, nublokšti. Pačiose
520  7|              Žemlionys, suėję tenai į sargybą, mokės ir pratinos
521  7|          sargybą, mokės ir pratinos į karę, beje, kaip nuo neprietelių
522  7|            iros šiandien dar, noris į žemę susmegusios, mažne
523  7|       gintis, lygia dalia neguro nė į neprietelių pilis griaudamies,
524  7|      Nejermilės pilių, tas stebėsis į jų narsybę ir kantrybę.~   
525  7|           ir kantrybę.~    Norėdami į neprietelių pilį įsilaužti,
526  7|          tokia smarkybe ėmė laužtis į pilį ir su tokia kantrybe
527  7|           dar nesikakindami, norėjo į Naujapilę įsilaužti, bet
528  7|           tas būk buvęs, jog tikėję į įstatymus savo ūkės, pagal
529  7|           buvę narsiais, jog tikėję į tą, jog kokiu žmogus esąs
530  7|        žodžiais: "Eik sau, varguti, į antrą, laimingesnį, gyvenimą,
531  7|       krašte, lig neištraukę ant jų į karę, pirma savo pelnelį,
532  7|     kubilėlį su drabužiais, iš namų į neišžengiamas girias toli
533  7|           ir gyvulius suvedę, javus į žemę įkasę, namus sudegino,
534  7|        svietas nuo popiežiaus atėjo į Parusnį lietuvių kariauti,
535  7|       vaikus su pajudinamuoju lobiu į Padaugavio girias išdanginti,
536  7|    meldžionys, persikėlę per Nemuną į Žemaičius, rado tenai vienus
537  7|       sumovę, po apačia pelenų indo į kapus laidojant padėjo,
538  7|          svetimąją ragotinę, nunešė į parubežį ir įmetė ją į neprietelių
539  7|       nunešė į parubežį ir įmetė ją į neprietelių kraštą su degančiu
540  7|           prieš neprietelius. Suėję į kuopas, pakėlė sau patys
541  7|           jog dešimtį kareivių vedė į karę, ir šimtininkus, arba
542  7|         karūžuosius, kurie vėliavas į karę nešė ir įrašą, arba
543  7|         nuomonę tas tiktai tegalėjo į dangų eiti, kas buvo savo
544  7|           gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus,
545  7|          ropodamas per žiaurų kalną į dangaus aukštybes, galėtų
546  7|         gruzdinius numirėlio supylė į molio indą, ir lydėtojai,
547  7|         indą, ir lydėtojai, nešdami į kapus, sušuko regintys keliaujantį
548  7|   besklendžiantį lygiai; įdėję indą į kapus ir kaukoles neprietelių
549  7|           už šventas vietas turėjo, į kurias žambį smeginti, perkasų
550  7|            vyresnieji kunigai kišos į karės dūmą ir rodą, tenai
551  7|      pritarė ir patys lygiai traukė į karę bei priešakinėj rindoj
552  7|       kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino ją tokiu būdu:
553  7|           kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos,
554  7|         vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą ne dėl didelumo
555  7|            kelti pačius didžturčius į karės vyresniuosius; atmonas,
556  7|           ir sumanė, arba puldinėjo į svetimus kraštus plėsdami,
557  7|     klausyti ir ant sutartos dienos į paženklintą vietą su savo
558  7|             kurs visą kariauną vedė į karę nesant atmono, sargūnas,
559  7|        esant, niekas negalėjo įeiti į pilį nei išeiti.~    Kad
560  7|           tenkinos ir buvo vyrai ne į kelnes kišami, nesgi pradžioj
561  7|           ojus pritirdami, įsitaisė į stiprius kareivius, kurių
562  7|              arba vaisku, noris lig į vieną vietą nesusirinkusi.~   
563  7|             žemę turinčiam, reikėjo į karę traukti, bet negal
564  7|           būtų kuomet reikiant jotą į karę išleisti, bet ilgainiui,
565  7|         kunigaikščiai, keldindamies į Lenkų karalius, metuose
566  7|            tuo tarpu palengvai vedė į Lietuvą lenkų rėdą, teisiau
567  7|            verginti ir didžturčiams į amžinus vergus dovanoti,
568  7|        visiems žemlionims traukiant į karę, didi kariauna turėjo
569  7|           pėsčiųjų galėjo pastatyti į kovą, abelnai sakant, kožna
570  7|             išleisti ginkluotų vyrų į karę po 500 jotų, kartais
571  7|          sričių susitraukę, paskydo į būrius ir sutartinai kariavo,
572  7|          arba žemlionys, susibloškė į vieną būrį, vydami neprietelių,
573  7|  neprietelių, idant, ištikus su juo į aiškią mūšą, galėtų stengti.~   
574  7|        ilgais medžio trūbais įpuolė į Mugapilio apygardą, kurie
575  7|             It arti susirėmus, kibo į brūklius rendėtinius, ant
576  7|             nuo žagrių numovę, kalė į ragotinių ietis ir kardus,
577  7|             jau visi buvo susirinkę į vieną vietą ir rangūs prieš
578  7|      nelaimę. Lygia dalia traukdami į karę kad išvydo žaltį, slenkantį
579  7| laimėsiantys.~    Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky didelę
580  7|        nekaip geidė. Todėl, sustoję į aiškią kovą, nekibo pirma
581  7|      neprigaunami, visados tykodami į versmes ir balas juos įvilioti
582  7|           apygardos, traukė sarioti į neprietelių kraštą, kurį
583  7|             nes įsimetus vokiečiams į Žemaičių pajūrius, kurie
584  7|           norėdami juos išnaikinti, į akmenį ir vandenį vertė
585  7|      nežinodami kur dėti, pardavojo į vergus gudams ir totoriams,
586  7|         džiovinti bei pilis dirbti, į kurių bokštus pusgyviams
587  7|            tenai kunigo kaklą įdėjo į spraskilą, kursai svimburdamas
588  7|     neprietelių grobį karėj visados į keturias dalis dalijo. Visų
589  8|           remiamas, traukės amžiais į šiaurę, norėdamas tenai
590  8|           visų kitų tautų atkilimas į Žemaičių pajūrius nuo pat
591  8|           statė gintarus Saliamonui į jo bažnyčią smilkalui. Grekonys
592  8|            ūkininkas, tyčiomis ėjęs į šiaurę jautotis gintarų
593  8|     atkeliavęs ant penicijonų laivo į Žemaičių pajūrius. Jis pasakoja,
594  8|          tyčiomis iš Rymo savo vytį į Žemaičių pajūrius gintarų
595  8|             metus sutrukęs, pagrįžo į Rymą su tokia daugybe gintarų,
596  8|          visas Rymas stebėjos užvis į vieną luitą, kurs 13 svarų
597  8|     gražinti. Ilgainiui taip įsmilo į tą prekę, jog už gintaro
598  8|            gintarai iš Žemaičių ėjo į Rymą, yra žinomas.~    Žemaičiai
599  8|          leido tą garsią prekę savo į svečias šalis ne vien žeme
600  8|        Tripente, Tyrule, savo prekę į svečias šalis, vienok sako
601  8|           sako buvus ir žemės kelią į Rymą per tas pilis: Askaukalį (
602  8|         atgabenti gintarai teko jau į rymionų rankas, kurie patys
603  8|            rankas, kurie patys vežė į Rymą ir kitas pietų šalis
604  8|         Nerono išsiųstas, atkeliavo į Žemaičių kraštą gintarų
605  8|      gražumų būtinai yra pavėdžiais į auskarus ir segeles, Valakų
606  8|             kalnėnai leido gintarus į vakarus, nėra taip aiškiai
607  8|      tyčiomis buvo per jūrą atkilęs į Žemaičių kraštą gintarų
608  8|        žemaičiai leido juos laivais į įtakas Oterės, Travės ir
609  8|          leido toliau žemės keliais į Galiją ir Marsiliją, nuo
610  8|            žemaičiai leido gintarus į rytus, arba saulėtekį, buvo
611  8|             paskuojosios, tekėdamos į Uksinę, arba Juodąją jūrą,
612  8|       Juodąją jūrą, bogino gintarus į pilis Albiją, Salgotę, kuriose
613  8|             laikų dvi trakti tebuvo į svetimas šalis, beje: Juodoji
614  8|       girios, per kurią leido prekę į Kijevą, nuo ko ir gyventojai,
615  8|       vadinos Žaliąja trakčia, kuri į Krokuvą ėjo per Žaliąją
616  8|          vien pačius gintarus leido į tolimus kraštus, kaip dabar
617  8|              įnikus šiaurės tautoms į kares su rymionų viešpačiais,
618  8|        320000 savo kareivių pastatė į mūšą, kuri nutiko metuose
619  8|          todėl prekyba su gintarais į tolimus kraštus liovės,
620  8|         gintarų per savo siuntinius į Rymą Teodorikui viešpačiui,
621  8|          vėl pavoju rados prekėjams į tolimus kraštus keliauti,
622  8|           vadinama, buvo ištraukusi į Rymą kariauti Augustulį,
623  8|           Pomorze) vadinamą, užėmę, į pat Žemaičių jūrą atsirėmė
624  8|      atskiedė Lietuvos tautos dalį, į vakarus pajūriais gyvenančią,
625  8|             tos dalies, kuri gyveno į rytus taip pat pajūriais,
626  8|          per tuos lenkus arba gudus į savo namus, nes turėjo apsigyventi
627  8|        kitus griebė ir, kur įpuolęs į Žemaičių kraštą, tenai būk
628  8|              badu mirdami, tankiai, į valtis susėdę, leidos per
629  8|             susėdę, leidos per jūrą į šiapus, vaisingesnį ir turtingesnį
630  8|             tokie žuvėdų antpuoliai į Žemaičių žemę yra buvę tankūs,
631  8|        pilių palaikai, kurie, noris į kalnus pavirtę, vienok iki
632  8|            antpuolius, ėjo per jūrą į jų žemę patiems atmonyti,
633  8|          brangių brangesnių žvėrių, į Arabiją ir Persiją. Taip
634  8|          lietuviai leido savo prekę į rytus per Mugapilį į Biarmiją
635  8|          prekę į rytus per Mugapilį į Biarmiją ir Ugriją ir turėjo
636  8|            Vulfstaną, garsų jūriną, į Žemaičių pajūrius prekybos
637  8|         pardavoję svetimoms tautoms į vergus. Žinoma yra, jog
638  8|        karalius ir šventas, paimtas į nevalę nuo žemaičių atvejų
639  8|              pardavojo juos kitiems į vergus, o patys už tas savo
640  8|           prekėjai, atsidangindamos į Žemaičių pajūrius, gyveno
641  8|                  Jei pažvelgsim dar į patį Lietuvos kraštą, taip
642  8|             iš Teutonijos vokiečiai į Daugavos įtaką pirma prekiojo,
643  8|             taip toli buvo įsigrūdę į Žemaičių pajūrius, jog Rusnę
644  8|    gelžinius nuo savo žambių sukalę į ragotines, o laukus savo
645  8|           svietas, badą kentėdamas, į rūpesnį įpuolęs, nepatraktų
646  8|             tiekia, sako: "Lietuvis į medę raitas išjoja, o tenai
647  8|           žemaičių, leidžiamą prekę į dabar minavotas pilis, ir
648  8|            įduotą, metęs žemyn, ėmė į visas puses krikščionis
649  8|            raštą prie popiežiaus ir į Teutonijos didžiąsias pilis,
650  8|            kitus amatininkus, idant į Lietuvą dangintųsi ir tenai
651  8|         valdant, išleido siuntinius į Anglijos žemę, kurie tenai
652  8|             kurios ėjo iš Mugapilio į lenkus ir tolimesnes saulėlydžio
653  8|          parvestieji žydai iš Lenkų į nevalę.~    Prekyba toje
654  8|            savo prekę per gudus jau į Maskoliją, jau į Uksinį
655  8|          gudus jau į Maskoliją, jau į Uksinį pajūrį ir tenai pardavojo
656  8|           pajūrį ir tenai pardavojo į Azijos kraštus. Užvis Gediminui
657  8|            ūke, išplėtė jos rubežių į pietus lig Uksinės, arba
658  8|           Dunojaus ir Vengrų žemės, į rytus lig Možaisiko ir Putivlio
659  8|            yra jomarkais vadinamos, į kurias turėjo vokiečiai
660  8|           per Uksinę jūrą iš Azijos į Lenkus ir tolimesnius Vakarų
661  8|         kurį išsėmę džiovino saulėj į druską, nesgi dar didžiai
662  8|          grioviai ir tvankos, noris į žemę susmegusios ir krūmeliais
663  8|        visados savo prekę paprastai į tolimus tolimesnius kraštus
664  8|           1470 paties vaško pardavė į svečias žemes už 10000 kapų
665  8|     pasidavus Padaugavio vokiečiams į lietuvių globą, jų prekyba
666  8|           lig pat mažne Oderio upės į valdžią visas pašalys Žemaičių
667  8|         pelenus ir laivams medžiagą į Anglų ir Olanderių žemę,
668  8|             tuo pasikliovę, ne vien į karę nebesipratino, bet
669  8|           vyrais, ne mergomis būti, į kuriuos prašaleičiai veizėdami
670  8|             narsybė karėj kiekvieną į vyresnybę kėlė. Todėl didis
671  8|          arklius pagymais kinkantys į ratus kits kitą lankydami.
672  8|            regėdami, varnai nelekia į jūsų pūrus, tardami, jog
673  8|          išlepus lietuviams, grūdos į Lietuvą nuo visų pusių jau
674  8|       šventomis vadinamas, ir leido į svetimus kraštus vienus
675  8|        kitus čia pat giriose degino į pelenus, kuriuos pardavojo
676  8|          kuriuos pardavojo per jūrą į stiklinyčias, pirkdami atkaliai
677  8|        atdarė kelius nuo visų pusių į savo ūkę, o į girių vietą
678  8|            visų pusių į savo ūkę, o į girių vietą ne vien neįkūrė
679  8|              arba fabrikų, nesteigė į savo kraštą, idant tų daiktų,
680  8|         Nesgi žydai, iš Lenkų atėję į Lietuvą, noris plėtės tenai
681  8|         pirkinėti už pilių įvežamas į pilį prekes, kaipogi ir
682  8|         taip pat nuo šiaurės grūdos į Žemaičių pajūrius; vienok
683  8|           pilių strūnijo, nei patys į ginklą pratinos, nei kareivių
684  8|           1569 per kebeles pasidavė į lenkų valdžią ir nuo to
685  8|    bajorystomis savo girdamies, vis į lenkų spunką veizėjo ir
686  8|       laimės laukė, kurie, įsiveržę į Lietuvą, norėjo lietuvius
687  8|           možėjo, nesgi pinigai vis į svetimą kraštą ėjo. Veltui
688  8|          lenkų, patrako ir atsidavė į globą maskoliams. It tuo
689  8|           atskalūnus, norėdami juos į katalikus atversti. Tokioje
690  8|            kaipogi lenkai, įsiveržę į Lietuvą, piktino lietuvių
691  8|         norėjo ir steigė, kad pilys į šeimyną neįsigautų ir nepraturtėtų,
692  8|         pradėjo iš šiaurės per jūrą į Žemaičius grūstis, netrukdami
693  8|        kraštą, lygia dalia įsilaužė į pilis Rygos, Pernavos, Lindės,
694  8|          1622 teko visas Padaugavys į žuvėdų valdžią. Nuo to laiko
695  8|            įstatymą, jog, kas įveža į Rygą savo prekę, tas jos
696  8|             jam vokiečiai pasiūlos. Į pietus taip pat gi nebgalėjo
697  8|         užėmė ir būtinai lietuviams į pietus prekybą uždarė; vienok
698  8|         atdaryti, vis, kaip sakiau, į lenkų spunką veizėdami,
699  8|     nebleisti vytinių Daugava pagal į Rygą ir ketėdamas jas atgręžti
700  8|           ir ketėdamas jas atgręžti į Kauną, todėl metuose 1631
701  8|      Vladislovas užgynė vežti prekę į vokiečių pilis, o į savo
702  8|           prekę į vokiečių pilis, o į savo pilis liepė ją krauti,
703  8|           slapta pradėjo savo prekę į Rygą laidyti, ilgainiui,
704  8|           pusantro milijono auksinų į dvarus popiežiaus, ispanų
705  8|       lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiau minavojau,
706  8|    vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai
707  8|            o likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių
708  8|            abydijo, šis negalėjo jo į savo magistratą apskųsti,
709  8|  vyresniajam valna buvo, atvažiavus į pilį, tinkamuose namuose
710  8|          meilauti jo, idant priimtų į savo dvaro bernus. Tuo pačiu
711  8|         dievo garbėj, norėdami juos į katalikus atversti, kurie
712  8|       gaspados pilyse kliuvo žydams į nagą, ir taip akylumas būtinai
713  8|      būtinai užgeso, o pačios pilys į sodas pavirto.~    Ant galo,
714  9|     neturint pinigų, reikėjo daiktą į daiktą keisti, beje, norėdamas
715  9|             Ilgainiui keitė daiktus į kailius brangių brangesnių
716  9|         toliau; brangų daiktą keitė į brangaus žvėries kailį,
717  9|            kailį, pigų daiktą keitė į pigaus žvėries kailį, lig
718  9|         kaitė daiktus arba galvijus į galvijus arba daiktus į
719  9|             į galvijus arba daiktus į galvijus ir atkaliai, paskui
720  9|        galvijus ir atkaliai, paskui į žvėrių kailius, ant galo
721  9|         žvėrių kailius, ant galo ir į pinigus; bet kuo metu sidabro
722  9|          853 gimus Kristui kariauti į Žemaičių apygardą, kurioje
723  9|         parašyta. Paskui nuirklavęs į kitos upės įtaką, arba uostą,
724  9|         pats būk žemės keliais ėjęs į antrą didesnę pilį, Apuole
725  9|         Kristui atsikūlusiu jūromis į Žemaičių pajūrius ir radusiu
726  9|          pagrįžusiu ir nuirklavusiu į kitos upės įtaką, kurios
727  9|            padalijusiu savo šeimyną į du mažu tuntu, arba būriu,
728  9|             arba būriu, ir lindusiu į girią, kuria eidamu antštikusiu
729  9|             artimoje sodoj įdėję jį į šiekštą, iš kurio ne vien
730  9|            prikrautą, kurią nunešęs į girią ir paslėpęs, bet tuo
731  9|      nesikakinęs, kaipogi, pagrįžęs į kaimą, trobesius sudeginęs,
732  9|         Įsimetus teutonų vokiečiams į Žemaičių pajūrius, randam
733  9|          jiems nugriebę, siunčiamus į Mugapilį, arba Didįjį Naugardą.~   
734  9|            įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius, o dvi
735  9|           pinigų, kurių svaras buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius
736  9|         šimtus kapų Lietuvos grašių į tris dešimtis grivinų, tai
737  9|        dešimtį kapų Lietuvos grašių į vieną griviną. Taip pat
738  9|         grašių lykavo, arba rokavo, į šimtą vengrų raudonųjų,
739  9|       Lietuvos grašių su truputėliu į vieną vengrų raudonąjį.
740  9|     grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną, ir taip sako: "
741  9|           1654 Lietuvos kapą lygina į teutonų muštinį. Tą kapą
742  9|       muštinį. Tą kapą angis kapojo į penkias dešimtis smulkių
743  9|      skatikų skaitė šešias dešimtis į vieną kapą. Kartais tuos
744  9|        šmotelius sukalė po du, tris į vieną, nuo ko vadinos dvylekiais,
745  9|       svaras sidabro buvo dalijamas į 8, 10 ar 12 ir daugiau dalių,
746  9|         savo pirmąjį vardą, kaipogi į pačią kapą jau metuose 1534
747  9|             pinigų, antrą kartą vėl į kapą lykavo keturiolika
748  9|       svaras sidabro buvo padalytas į 8 ar 10 dalių, nesgi tas
749  9|           skaitliuis, kuriuo lykavo į kapą dešimtį pinigų, vadinos
750  9|         lykiu, o tas, kuriuo lykavo į kapą keturiolika pinigų,
751  9|           taikumo prekyboj padalijo į dešimtį pinigų ar daugiau
752  9|          vis savotiškai lykavo juos į graižius ir kapas kaip sūduose,