Story

 1  3|  lietuviai nepermanydami kalbos vis gudais vadino, kuri ilgainiui
 2  3|       getų, padunojy gyvenanti, vis dar turėjos, nes, išsikėlus
 3  3|         arklių tvartu vadinama, vis tarp tų pačių šalinių namo
 4  3|    vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį
 5  3|    norint veikdami ar dirbdami, vis į galą veizėjo, kaip šiandien
 6  3|  arklius ir, ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo ir tad tesiskiedė
 7  3|      gyvenimą ir išsijautotų ar vis tiesa yra, ką piršlys apie
 8  3|         jaunąją, kuri nuliūdusi vis verkė, jau gailėdamos savo
 9  3|          Kas dar yra stebesniu, vis pačių valgiai, gėrimai ir
10  3|         nabagai nuvargę, žudomi vis nori dar žmonysta pasielgti,
11  3|         ko vien butai reikiant, vis sau patys savo prasma dirbo.
12  3|          Tuo tarpu prašaleičiai vis taria, jog mūsų krašto žmogus
13  3|  motriškųjų, jog ką vien dirba, vis dainuodami. Turi ilgus trūbus,
14  4|         jį Viešpačiu nuo žodžių vis ir pats, jog jis vis pats
15  4|     žodžių vis ir pats, jog jis vis pats savo galybe veikė ir
16  4|     pats, jog jis, kaip sakiau, vis pats veikė. Šiandien dar
17  4|       ar kokią žinią sekti, kas vis, ne visiems raštą savo temokant,
18  4|       badą, kursai kaipo smakas vis rijo žmones ir gyvulius;
19  4|  tokiame jau nuomonės paskydime vis dar tarę vieną dievą viso
20  4|      tenai prasišalinusi, noris vis širdy krūpaudama, kad paukštis
21  4|      jam širdį, trumpai sakant, vis tas jam nutikęs, kas žmogaus
22  4|        išjuokęs ir parodęs, jog vis tai niekai buvę. Nuėjus
23  5|      tarpu, kaip sakiau, raudės vis raudojo ir ašaras lašino
24  5| lydėtojai, kaip sakiau, nuliūdę vis tylėjo it negyvi, akis į
25  6|        darė, tuo tarpu svietas, vis minėdamas pirmąjį, kurs
26  6|         norėjo nuo dievo gauti, vis to per jį prašė, arba kuomet
27  6|    lietuviams to iškulti, kurie vis taria, jog žemė esanti jų
28  6|              Kaip nerankiojant, vis dar maž tėra žinių, randamų
29  7| neprietelius su didele smarkybe vis lauždamas tratino po savim,
30  8|      Žemaičių kraštą, tenai būk vis teriojęs ir deginęs. Rašo,
31  8|          vienok iki šiai dienai vis dar pilimis nuo žuvėdų yra
32  8|       neperka nuo vokiečių, bet vis patys sau tiekia, sako: "
33  8|       prekybą, vienok nuo pietų vis dar tebebuvo, užvis nuo
34  8|       Torunės, Lietuvos prekyba vis dar plėtės, kaipogi metuose
35  8|    nebtiko toks jų apdaras, jos vis jiems tarė: "Tai, mūsų nuometus
36  8|       muitus, vienok smulkmėmis vis dar krikščionys vertės,
37  8|    bajorystomis savo girdamies, vis į lenkų spunką veizėjo ir
38  8|     kartą možėjo, nesgi pinigai vis į svetimą kraštą ėjo. Veltui
39  8|   parduoti. Tuo tarpu žemaičiai vis dar norėjo per jūrą pažines
40  8|         savo prekybai atdaryti, vis, kaip sakiau, į lenkų spunką
41  8|       daryti. Tuo tarpu prekyba vis gaišo kas dieną didžiau,
42  8|        Lietuvoj tuo tarpu pilys vis gaišo, kaip viršiau minavojau,
43  8|     buvo išaręs, pragėrė, todėl vis dar pilyse pinigų buvo ir
44  9|  lietuviams antmetė, vienok šie vis savotiškai lykavo juos į