Story

 1  1|        visų didžiausiose giriose, kame pušys, eglės, dviem, trimis
 2  3| didžiuodamies klausinėjo, ar bėra kame giminių šiame pasauly, kurios
 3  3|       didelės upės į šiaurę teka, kame esanti tauta germariai",
 4  3|         ten prasidėjusi jų tauta, kame esąs visų valdymieras dievas,
 5  3|        kurie padaugaviais gyveno, kame Žemaičių žemės galas bengės.
 6  3|         tai yra - Lietuvos galas, kame Lietuvos tauta bengės, o
 7  3|           juo į kalną galindžiai, kame bengės į vakarus Lietuvos
 8  3|       niekaip negalėjo gyvoti, ne kame kitur, tiktai tose giriose
 9  3|       luboti, ant tų lubų viškos, kame laikė džiūvusią mėsą, ant
10  3|           trobos, arba svetlyčia, kame svečius žiemą vaišino, taip
11  3|       žodžių sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nuo darganos
12  3|     langelis, garvilka vadinamas, kame salyklą džiovino; pažastėse
13  3|      malti, it kaip pas rymionis, kame grūdus malė, ten pat ir
14  3|        kurią buvo sau pragyvenęs. Kame kokioj apygardoj ilgiau
15  3|        niekados neužmiršo, nesgi, kame keliavę, vargę ar viešpačių
16  3|  atlikusios, paupy arba paežerėj, kame pasitiko, giedrojant, šąlant
17  3|        sau gulovės ir numanydamas kame norint pobūdą mergaitę,
18  3|         buvo mandagus ir švelnus, kame nesusitikęs su žmogum, tuojau
19  3|           keliaudamas, dirbdamas, kame būt nevargstąs, visados
20  3|      uždega ir į peleną apverčia; kame žemė išdega, ten, regis,
21  4|       senu įpročiu: "Ai Jorutale, kame esi?" Nesgi Jorė atėjusi
22  4|          buvęs šventas ąžuolynas, kame upelis Vylius su upe Nerim,
23  4|     gedaudami, sako: "Ai dievali, kame, gilele, besi paršo lašinius
24  4|     suteiktų, dabar nebžinančios, kame ir kurioj vietoje dievo
25  4|        žinyčią arba šventą vietą, kame šventoji ugnis buvo kūrinama,
26  4|           visų dideliuoju ąžuolu, kame šventa ugnis kūrinos. Viršaitis,
27  5|           naujiena, suėjo į vidų, kame žynys, taip vadinamas kunigas,
28  5|            Ai Jorutale, Jorutale, kame esi!", apie kurio privalumus
29  6|         visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs, girios
30  6|         sako, ne sodomis yra, bet kame kurs apsigyvenęs girioj
31  6|    galybės (pagal kitus dvylika), kame prasidėjęs antras žmonių
32  7|           paežeriuose, papelkėse, kame būdas pačios vietos gyniotų
33  7|       taip pat neprieinamose; jei kame kalno nepasitiko, tad tokį
34  7|      galvas padėjo, ir tie teradę kame tenai aukštybėse baltus
35  7|            laimingesnį, gyvenimą, kame ne tu vokiečiams, bet tau
36  7|       rado tenai vienus degėsius, kame jiems pirma jų žvalgytojai,
37  7|     kariaunos valdyti ir, ypačiai kame reikiant, su neprieteliais
38  7|        marindami ar mušdami, kaip kame galėjo ir sumanė, arba puldinėjo
39  7|            nesgi lig šiolei, kurs kame praskynęs buvo ir pragyvenęs
40  8|          sau grobį griedamas, ir, kame norint užnikdamas, tenai
41  8|         ir ežerais aptekęs, retai kame tenai ant uolų kuprų pradirti
42  8|       šunimis ar ašvieniais, kaip kame galima buvo, nesgi kelių
43  8|          besrėbė. Kas kokį šaldrą kame pamatė, tas jam tuojau apdaru
44  8|        kaip kad buvo Lenkų žemėj, kame visas svietas vergavo dieną