Story

 1  1|     amžiuje gali regėti. Ir taip, kur pirma pievos žėlė, plačios
 2  1|          niūkso; ir vėl atkaliai, kur pirma karšti viesulai, žvildami
 3  1|          nebūtų iškirtę; ir taip, kur pirm 50 metų giriomis vadinamos
 4  1|         indijonais, vadinama, nuo kur ilgainiui išgrūsta nuo nuožmių
 5  3|           šiaurinėj įšleitėj, nuo kur galėjo talką sau telkti,
 6  3| pajūriuose juo į rytus gyveno, iš kur ir patys kitą kartą buvo
 7  3|          negalėjo įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys kame-ne-kame
 8  3|          tos duobos buvo peludės, kur pelus pylė. Pas neturtinguosius
 9  3|         jai pervis brangesni. Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės,
10  3|         numirė, pragaišo ar išėjo kur kas nebgrįžtinai; gyniojo
11  3|    rūpesningą žmogų, yra sakoma: "Kur dingsi, gyvas į žemę neįlisi,
12  3|           drabužį iš namų eidamos kur toli tesiėmė; vadino dar
13  3|           keliavo dainuodami ten, kur juos tėvai ar didieji siuntė;
14  3|        Valakų žemę valdydami, nuo kur pagrįžę pas save jas įkūrė,
15  3|            tad, nebgaudami nė nuo kur geležies žambių noragams,
16  3|         nebveža.~    Jei giriose, kur keta sėti, medžiai dar aukšti
17  4|       rūstu, beje, naktis, nesgi, kur nespindi saulė, ten niekas
18  4|      dvėselė, arba dūšia, einanti kur tenai į aukštybes laimingiau
19  4|   patvirtina, sako: "Dievai žino, kur dingo". Buvę jau taip pat
20  4|         šieną grėbusi, neturėdama kur savo kūdikėlį padėti, ėmusis
21  4|     aukuras, arba altorius, beje, kur auką kūrino arba gyvulius,
22  4|    kunigai neniekino tuo įrankiu, kur patiems didino godą, orumą
23  5|         rasti Kuršo parubežiuose, kur žemaitis ir žemgalis, arba,
24  5|          sukūrė ugnį pailguotiną, kur atvedė ir gyvulius, vainikais
25  5|        minavotą indą su pelenais, kur ir lakanką su ašaromis įdėjo;
26  5|       suteikit pakajų. Keliaukit, kur jūsų laukia, tiktai grįždamos
27  5|     kaipogi visur gal juos rasti, kur vien gyveno senovėj lietuvių
28  5|     šiandien yra žinomi. Ir taip, kur vien gyveno senovėj lietuvių
29  6|          to ir kitam nedaryk; bet kur dėsi svieto atkaklybę, kuri
30  6|          kuriuos mušė ir teriojo, kur vien gailėjo užnikti, į
31  6|           bites, neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas
32  6|      iškasta, kartais išmūravota, kur kaltininkus sodino nuspręstą
33  7|          laikė su nedaugiu sargų, kur ir sugautuosius neprietelius
34  7|       daug jų paėmę ir nežinodami kur dėti, pardavojo į vergus
35  8|           kratė, kitus griebė ir, kur įpuolęs į Žemaičių kraštą,
36  8|           tautomis Siberijos, nuo kur gavo auksą ir sidabrą, nesgi
37  8|           karėj, neturėdami namie kur dėti, pardavoję svetimoms
38  8|          gynės, nebgaudami nė nuo kur geležies, noragus gelžinius
39  8|          rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė kokios pagalbos nebgavo,