Story

 1  3|     juodgirėnais vadinos. Patys save vadino lietuviais, kalnėnais,
 2  3|       klėsti, beje: kame žmonės save nuo darganos galėjo paklėsti;
 3  3|       ugnies pasišildyti ir tuo save ant didesnių vargų pastiprinti.~   
 4  3|  kantrybe, tas aiškiai susigės, save regėdamas šiandien ištižusiu
 5  3|     didžiausia goda buvo jaunam save vyru vadinant girdėti, kaipogi
 6  3|   lekiantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša
 7  3|        žemaitį gavusi, tuo vien save džiugino, tardama: "Et,
 8  3|  regėdamas nebišgysiąs, dievams save aukavo, ugny degindamos;
 9  3|  valdydami, nuo kur pagrįžę pas save jas įkūrė, o rasi jau ir
10  3|         tas nemačijo, tad patys save aukavo dievams, degindamos
11  4|       kaip kad kitos tautos pas save kad darė.~    Tas yra dar
12  4|   tautas, vejamas nuo kitų, pas save priėmę ir globę, užlaikydami
13  4|         kaipo išmintingesnių už save, kurie išguldė jam daiktus,
14  4|     laimingas dienas ir tardami save angis broliais buvusius;
15  4|      sviete palikti, beje, pats save dievams aukaudamas; tokiame
16  4|  įstatymų savo tautos, o paskui save tenai liepė sudeginti dėl
17  4|         Žeisčionys, kurie patys save žeidę dėl numaldymo dievų.
18  4|    ąžuolo malkos, pažinyčy pats save sudegino, kaip viršiau minavojau.~   
19  4|      kniožterėjo, jog taurę per save išsviedė į užpakalį, kurią
20  4| užkandęs, išlenkė vėl ją ir per save išmetė, ir tiek kartų būk
21  5|  išgėręs midaus taurę, metė per save į užpakalį tokiu pat būdu,
22  5|        išgėręs taurę išmetė per save, kurią vėl pripylus davė
23  5| regėdamos mirsiąs, pavadino pas save kunigą, kursai jį dieną
24  6|    guvesniais ir buklesniais už save, tarė juos tikrai įsakymu
25  6|         palytėti, už palaimintą save turėjo. Klausė jo ne vien
26  6|        liepęs malkinę sukrauti, save antkelti ir, tenai svietą
27  6|       savo, jau aukaudami patys save dievams paskutinėj, idant
28  6|        namų savo pakajaus patys save dievams ant garbės sudeginti,
29  6|    sveikas būdamas, būt norėjęs save ant dievų garbės deginti,
30  7|      liepė savo karės žirgą pas save atvesti ir taip, veizėdami
31  7|       ir uždarius jų raktus pas save laikė, be jo žinios, karei
32  7|    mylėk artimą savo kaipo pats save. Ką raštai penkioliktojo
33  7|       viena apygarda tekariavo, save gyniodama. Tankiai nutiko
34  7|        šarvais, kokiais ne vien save mokėjo apvyžti, bet ir savo
35  8|   turtus savo didinti, bet kaip save apginti, idant rymionų vergu