Story

  1  1|             pilys, vaisingos dirvos buvo, ten šiandien palšų smilčių
  2  1|          pirm 500 metų didi daugybė buvo ežerų, bet dar pradžioj
  3  1|             metų giriomis vadinamos buvo medės, ten šiandien nė medalių
  4  1|             visi vieno tėvo vaikiai buvo; taip vieniems, plikiems
  5  3|              jog nuo Indijos kilimo buvo, jau nuo jų būdo, dabos
  6  3|          tyrų, juo į šiaurę einant, buvo medės, arba girios. Grekonys
  7  3|            vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj senovėj,
  8  3|          rymionys toje gadynėj taip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies
  9  3|             dėl to, jog tas kraštas buvo visu pajūriu visų žemasis;
 10  3|             kur ir patys kitą kartą buvo išėję Rymo kariauti, todėl
 11  3|          Regėjom, jog įtakoj Nemuno buvo sala ir tenai didžiai garsi
 12  3|             vadino, jog tenai gudai buvo įsidanginę.~
 13  3|           ir visi vienų viena giria buvo, upėmis tiktai ir upeliais
 14  3|     Liepynuose, beržynuose tas pats buvo, kuriuose klevai, vinksnos
 15  3|          anie jam papasakos, kokios buvo girios atmenamai dar pirm
 16  3|          čia numano, jog tos girios buvo jiems ne vien pirmąja pastoge
 17  3|           pavalga, apdaras ir lobis buvo paklėstas. Bitės buvo jiems
 18  3|         lobis buvo paklėstas. Bitės buvo jiems visų naudingiausiais
 19  3|             medis žmogaus gyvenimui buvo, juo didžiau jį saugojo,
 20  3|          kirviais tegalėjo. Ne vien buvo perdėti ant tų girių kunigai,
 21  3|             neturėjo, bet jų vietoj buvo ąžuolynai ir lieknai, kuriuose
 22  3|             vietos. Pakajus tarp jų buvo jiems visų pirmąja lieta;
 23  3|          nuo prašaleičių nomadžiais buvo vadinama, beje, žmonės,
 24  3|          daugioj vietoj gal regėti, buvo pailguotinas ketvirtainis,
 25  3|         kuriuose netoli nuo čiukuro buvo trys langeliai, rąste išpiauti,
 26  3|              Po skliautais į pietus buvo durys, didžiosiomis vadinamos,
 27  3|           įvažiuoti, nuo rytų pusės buvo mažosios durys, o šaly jų
 28  3|             griovį, kursai išvestas buvo namo pasieniu lauko pusėj
 29  3|      sieksnius nuo didžiosios angos buvo pervarinė siena, kuri abi
 30  3|         šalini sieni jungė, kurioje buvo dvejos durys. Vienos ėjo
 31  3|          ėjo į kamarą, kurioje sula buvo laikoma ir kiti baldai,
 32  3|       sienoj tokio pat mažne didumo buvo, kaip didžiosios, vedė iš
 33  3|         pradžioj iš virbų nutvertas buvo, vienas šalines sienas su
 34  3|          namu turįs, kuriame tvarte buvo gyvuliai pasieniais prisieti,
 35  3|           jaučiai. Vidury to tvarto buvo avys, atskiestos keturiomis
 36  3|             gardu; už to tvarto vėl buvo kūtė, arklių tvartu vadinama,
 37  3|          girdė. Už tos arklių kūtės buvo dar kiaulių kūtelė, arba
 38  3|          Žąsys, pylės bandos tvarte buvo laikomos. Ir taip gaspadorius,
 39  3|        regėti. Stogas to namo pirma buvo mauknomis klotas, idant
 40  3|          juo į kampą kamaros linkan buvo kartais duobė ketvirtainiška
 41  3|        kamaros sienos ant tos sijos buvo dvi puskazilininki karteli,
 42  3|            nuo žodžio užleisti, jog buvo nuo kamaros ant tos pervarinės
 43  3|             skersai tųdviejų karčių buvo perdėtas ąžuolo mietas ir
 44  3|           prie kurio pačiame vidury buvo pasietas ąžuolo ramentas,
 45  3|         galėtų kaisti ir virti. Dar buvo ant to mieto, arba aksties,
 46  3|             ant šalinės namo sienos buvo lentyna, ant kurios sugrįsti
 47  3|            tauragės, iš kurių gėrė, buvo sudėti. Pasieniais to namo
 48  3|          sudėti. Pasieniais to namo buvo platūs ąžuolo suolai, ant
 49  3|            gulėjo. Ant čiukuro namo buvo lėkiai antkabinti, o stogo
 50  3|            trumpai sakant, jų namas buvo trobesys, kuriame, kokiai
 51  3|         susikišęs kūtėmis vadinamas buvo, taip pat pailguotinas ketvirtainis;
 52  3|            važiai ir rogės laikomos buvo, kartais karės žirgus tenai
 53  3|          pusės, iš kurios į tarpikį buvo durys, taip pat vienoj ir
 54  3|        perdalyto, kūtėmis vadinamo, buvo vėl durys. Tose kūtėse taip
 55  3|        sienas su tų kūčių sienomis, buvo stoginė, į kurią krovė ir
 56  3|        galvijus šėrė. Jei tos kūtės buvo dvilinkos ar trilinkos,
 57  3|     dvilinkos ar trilinkos, tad jos buvo atstu nuo namo. Tarp namo
 58  3|      dvilinkųjų ar trilinkųjų kūčių buvo laidaras, tankiais akmenimis
 59  3|                  Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis, nuo žodžio
 60  3|       lentomis dėl sausumo, kurioje buvo javai miegose, arba aruoduose,
 61  3|            kaip ūkininkas turtingas buvo. Visi tie kambariai, kaip
 62  3|             kambariai, kaip sakiau, buvo luboti, ant tų lubų viškos,
 63  3|            tarp tų kambarių viename buvo laikomi javai, kitame drabužiai
 64  3|            ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros
 65  3|                Ketvirtasis trobesys buvo trobos, arba svetlyčia,
 66  3|           gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas;
 67  3|              it pusėj šalinių sienų buvo kiaurai dvejos durys, didžiosios
 68  3|        sieni, tiedvi skersini sieni buvo sujungti siena prieš didžiąsias
 69  3|         žodžio pirma minti, kurioje buvo trejos durys be didžiųjų,
 70  3|              jog prieš trobos duris buvo. Troboje, kurioje, kaip
 71  3|            trobos gale. Į saulėtekį buvo alkierius, arba svečio troba,
 72  3|             kaip jei troba, kurioje buvo kakalys, arba pečius, iš
 73  3|           kuriamas, prie to pečiaus buvo kaminas, per sieną į kuknę
 74  3|             pro lubas išvesta, kuri buvo ant trobos lubų molio kaušu
 75  3|            Po ta skyle trobos asloj buvo apvalus ir slesnas akmuo,
 76  3|             vakarojant. Jei kaminas buvo iš molio į kuknę per sieną
 77  3|      galutinėj ir šalutinėj sienoje buvo į juostos mierą langelis,
 78  3|         rūko į trobą, kurios lubose buvo kiaurynė, apie kurią jau
 79  3|      užsklendė, kuriuodu iki šiolei buvo atdaru, idant, dūmams išrūkus,
 80  3|           durys kas devintąją dieną buvo mazgojamos, ką šiandien
 81  3|          abejose trobose pasieniais buvo platūs ąžuolo suolai, ant
 82  3|      balkiuose, ir sienose tų trobų buvo briedžių ragai įkalinėti
 83  3|          retai du, kurioje taip pat buvo kakalys, iš kuknės kuriamas,
 84  3|              toje pervarinėj sienoj buvo durys į pieno kamarą taip
 85  3|       kamarą taip vadinamą, kurioje buvo mažas stiklo langelis, toksai,
 86  3|       kamara yra vadinama; ta troba buvo šiaudais klota, kaip jei
 87  3|                  Penktasis trobesys buvo taip pat pailguotinai ketvirtainis,
 88  3|           pakloję kūlė. Toje rejoje buvo ketvirtainis rentinys, aukštesnis
 89  3|            džiovino, ant tos duobos buvo doris, arba salyklininkas,
 90  3|         arba salyklininkas, kuriame buvo langelis, garvilka vadinamas,
 91  3|      džiovino; pažastėse tos duobos buvo peludės, kur pelus pylė.
 92  3|            pėrės, nesgi ant kakalio buvo krosnis sukrauta. Pitėjas,
 93  3|         Šeštasis trobesys vadinamas buvo ublade, kurioje buvo duonkepis
 94  3|      vadinamas buvo ublade, kurioje buvo duonkepis kakalys, nuo to
 95  3|           obuolius obuolynei, tengi buvo ir girnos sukeltos grūdams
 96  3|             ir pirtis, kaip sakiau, buvo, nesgi ant mūrio kakalio
 97  3|             nesgi ant mūrio kakalio buvo krosnis sukrauta. Šalip
 98  3|          tos ubladės po vienu stogu buvo kamarėlė, kurioje minkytuviai,
 99  3|             kartais ir patys miltai buvo laikomi.~    Sekmasis trobesys
100  3|           ar šieną krovė; paprastai buvo jos trejokios: viena javams,
101  3|            jog stogą turėjo, sienos buvo jau rąstų, jau virbų. Jei
102  3|      kupetas taip vadinamas; bragas buvo ketvirtainis su šiaudų ar
103  3|     sukrautas.~    Ašmasis trobesys buvo vadinamas pirčia; pačioj
104  3|      vadinamas pirčia; pačioj pirty buvo krosnis, pusėj sienų buvo
105  3|           buvo krosnis, pusėj sienų buvo plautai, nuo žodžio plauti,
106  3|          žemiau pasieniais taip pat buvo suolai, ant kurių mazgojos
107  3|        senovėj visų didžiausia goda buvo svetį į pirtį nuvesti ir
108  3|                 Devintasis trobesys buvo kalvė, būtinai ketvirtainis,
109  3|          degė.~    Tarp tų trobesių buvo du arba trys prūdai iškasti,
110  3|             namo, trobos ir klėties buvo dailiais žiogriais užtverta,
111  3|          pagal vieną ir antrą sieną buvo į ketvirtainį užtverta žemesniais
112  3|        langais trobos ir alkieriaus buvo ketvirtainiška lova, žemių
113  3|           nameliai ir rūtų darželis buvo jai pervis brangesni. Ai,
114  3|          šalutiniais trobos langais buvo tas darželis užtvertas,
115  3|         medžiais, jau po pastogėmis buvo išguldyti. Panamėj paubladėj
116  3|        išguldyti. Panamėj paubladėj buvo apynojai. Šulinė buvo visados
117  3|     paubladėj buvo apynojai. Šulinė buvo visados arčiau namo, ne
118  3|             didžiau, visi trobesiai buvo medžiais, beje, klevais,
119  3|         visų medžių visų dideliuoju buvo ąžuolas kiemo vidury ar
120  3|             regįs. Aplink trobesius buvo daržai, už daržų dirvos,
121  3|        pievos. Šalip kiemo už dirvų buvo lieknas, taip vadinama medė
122  3|            nuo žodžio likti, kursai buvo laikomas ir auginamas bei
123  3|      visokių medžių veislė auginama buvo, idant kokioj noris noty
124  3|         žemlioniu, nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs. Kame kokioj
125  3|        kiemo didžio ai mažo visados buvo vadinamas nuo to, kurs jį
126  3|           vadinamas nuo to, kurs jį buvo įkūręs: ir taip jei Stankus,
127  3|             nuo tėvo kiemo taip pat buvo sau giriose butas įkūrę,
128  3|           brolių, kurie tuos kiemus buvo įkūrę, ir taip: Peldžiai,
129  3|          vardo pirmųjų savo įkūrėjų buvo vadinamos.~    Pirmieji
130  3|            dar neseniai Žemaičiuose buvo regimu, kaipogi visi žino,
131  3|        šlajose. Antrasis jų bendras buvo gaidys, kursai rodė jiems
132  3|    kiekvienoj noty.~    Paskui avys buvo jiems visų naudingiausiais
133  3|            kokio plauko avių veislę buvo atsivedusi į tą kraštą,
134  3|        teblaiko. Ir taip vienų avys buvo rudos, tie ir sermėgas rudas
135  3|        juodsermėgiais, kurių baltos buvo - baltsermėgiais, kurių
136  3|             pilikos, pilksermėgiais buvo vadinami. Negal šiandien
137  3|       geradėjus ir rėdytojus, kurie buvo jiems įsteigę avis, kurias
138  3|        pasakyti.~    Kitas jų lobis buvo bandos ir arklių piesas,
139  3|         apsiliuobti, paeina. Arklys buvo jų karės draugu, nesgi ne
140  3|           ratai kalnėnų ir žemaičių buvo ant dviejų tekinių, šliuižiu
141  3|        vargti, kol gyvam".~    Visi buvo augumo vidutinio, ne taip
142  3|           ir nelaimes stengti. Visi buvo ne taip dideli, kaip augaloti,
143  3|            darbe ir atlikime klotis buvo, nesgi visi sau dirbo, elgimesi
144  3|            visų kliautis ir vienybė buvo, kožnas šelpė reikalaujantį
145  3|        gelbėjo gaištantį, viešės jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės,
146  3|       ženklu, ne žmonystės, išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas;
147  3|             nesgi visi viso pertekę buvo ir svetimų pramonių negeidė;
148  3|             apdaras visiems padoriu buvo, drabužy ir valgy nesilepino
149  3|    vyresnybę kėlė, nesgi visi lygūs buvo; ir taip, kas narsesnis
150  3|             ar reikalo jų džiaugsmu buvo, o pailsis po vargų linksmybe,
151  3|             alkūnė ar akmuo pagalve buvo, kruviną prakaitą nubraukus,
152  3|           nubengus, visų didžiausiu buvo džiaugsmu prie šventos ugnies
153  3|             ne vylium, bet bendryba buvo, turtus ne lėbausenai, bet
154  3|     skląstis jutryna, o žodis raštu buvo; nesgi tada pačių bočius
155  3|           ir apdaras mažne toks pat buvo senovėj, kokį šiandien dar
156  3|          tiek vario sagčių antmautų buvo, kiek savo neprietelių karėj
157  3|         kiek savo neprietelių karėj buvo nugalavęs, prie kurio, pasietas
158  3|        taurena išeigos jam drabužiu buvo, kuriuo darės viešėti jodamas,
159  3|       dėvėjo.~    Motriškųjų maž ką buvo įvairesnis drabužis: mergaitės
160  3|            kelių. Motriškųjų avalai buvo, kaip jei vyriškųjų, rezginės
161  3|       Išeiginiu drabužiu motriškųjų buvo taip vadinamas kilimas,
162  3|          tankiau vilnone vadino tai buvo didelis vilnonas baltas
163  3|        išeiginiu drabužiu tie patys buvo balti žitkuoti raštiniai
164  3|         kodžių. Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra; jei
165  3|             tam kartui ją virė, tad buvo vanduo, su miltais suvirintas,
166  3|        daugiau tenai miltų ir pieno buvo, juo skanesne vadinos, ką
167  3|        didžiai čėdijamas sriuobalas buvo batviniai, kuriuos rūgusius,
168  3|           skaninių ir vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis,
169  3|         skaitė.~    Gėrime taip pat buvo vidutiniais, gėrė paprastai
170  3|      stiprumas nuo jo žemėj būsenos buvo lykuojamas; alų dar šiandien
171  3|       tebleidžia.~    Darbuose visi buvo veiklūs ir skudrūs, vyriškieji
172  3|             baltą drabužį dėvėti ir buvo viežlybos gaspadinės, gašios
173  3|            arba geru vėju kritusiu, buvo vadinamas, nesgi tie žodžiai
174  3|             mergelei godos žodžiais buvo; todėl visi basi, puspliki
175  3|          nesgi visų didžiausia goda buvo jaunam save vyru vadinant
176  3|            pagal jų nuomonę tariama buvo: "Ožka ne galvijas, merga
177  3|          vien didieji ir pusvaikiai buvo taip skudriais ir veikliais,
178  3|         kibo į ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas, kurs
179  3|         narsumo taip didžiai garsūs buvo, jog tolimos tolimesnės
180  3|             Trumpai sakant, ritmuša buvo senovėj karės įrankis lietuvių
181  3|              ir ta garsesne nuotaka buvo, kuri sau didesnį kraitį
182  3|             kuri sau didesnį kraitį buvo suklojusi, pas tėvus oliava
183  3|           mergaitei ar eržilui goda buvo, jei tiktai nuo savo darbų
184  3|      mergaitė ūkės vilkėja vadinama buvo, nesgi vyriškas ir motriška
185  3|    jaunikausena ant jų pačių naudos buvo. Nesgi mergaitės, nubengusios
186  3|        regima yra, jog juo sumitusi buvo merga, juo didesnį kraitį
187  3|         suklotą turėjo, turtingesnė buvo ir veikiau gavo vyrą, kursai,
188  3|       tesiskiedė nuo tėvo namų, kad buvo labai įturtėję ir pevni,
189  3|             iš namų, kad jau suvisu buvo galintys patys, kaip jei
190  3|            tarp kurių viena vyresne buvo ir žmona vadinos, nuo to,
191  3|           už kitas didžiau godojama buvo, ir taip dar šiandien senu
192  3|             yra, ką piršlys apie jį buvo pasakojęs. Tie perveizėtojai
193  3|            to viso, apie ką piršlys buvo pasakojęs. Radę visa tą,
194  3|        pasakojęs. Radę visa tą, kas buvo kalbėta, apent pagrįžo pas
195  3|           nuotakos tėvus, nuo kurių buvo išleisti, ir, jei anie visa
196  3|           tą patvirtino, ką piršlys buvo kalbėjęs, tad nuotaka davė
197  3|             tą, kaip ant ūkvaizdžių buvo sukalbėta. Jei tuo tarpu
198  3|   Pasitiekus po kelių nedėlių, kaip buvo sutarta, jaunasis sukvietęs
199  3|       prietelius, tarp kurių vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium,
200  3|           pat tarp motriškųjų viena buvo paskirta už gaspadinę, kuri
201  3|           taip pat jaunosios gentys buvo sukviesti vėdlių laukti,
202  3|       jaunosios gentys sprendė, čia buvo diena, kurioje garbė ar
203  3|            ir skaniniai, ne svetimi buvo. Niekas nieko neprašė ir
204  3|             iki šiolei visi linksmi buvo, taip dabar visi nuliūdo,
205  3|            vėdliai nuves, į kuriuos buvo žadėta, tie pasekėjai, stabydami
206  3|      išpeizojo dėl to vien, jog jie buvo pagonių, ne krikščionių.
207  3|         jaunosios tėvų namus, kurie buvo su vėdliais išvažiavę, ir
208  3|          gėrė; noris vėdlių smuikai buvo išvažiavę su marčia, vienok
209  3|           vėdliai jaunosios namuose buvo godos svečiais, taip šie
210  3|           šie dabar jaunojo namuose buvo pirmaisiais svečiais ir
211  3|             pasirodyti, jog jaunoji buvo ūkininko, ne įnamio, duktė.~   
212  3|           jos butoje to, ką piršlys buvo sakęs ir ūkvaizdžiai regėję.
213  3|          beišsiskiedė.~    Visa tas buvo, kad svietas sau dirbo ir
214  3|              svetimų linkan didžiai buvo jaukiais, maloniais ir didžią
215  3|          galėjo. Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį, kaip sakiau,
216  3|       žodžio svetimas. Pirmoji goda buvo senovėj pas lietuvius kiekvieną
217  3|        Gedimino, to tauro, kurį jis buvo pas Vilnių ant Tauro kalno
218  3|           gaubti, jog javus į namus buvo sugaubę. Trumpai sakant,
219  3|           Elgimos su svietu visados buvo mandagus ir švelnus, kame
220  3|    sakydamas: "Dievali, padėk", jei buvo pažįstamas, tuojau klausė: "
221  3|   šienavusis, nesgi balti drabužiai buvo jų visų didžiausia išeiga,
222  3|           ir taip pirmuoju jų darbu buvo savo kūną gryną laikyti,
223  3|            neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo,
224  3|      viešpačius gandino ir nuo visų buvo godojami ir garbinami, noris
225  3|          Visų didžiąja jų linksmybe buvo viešės, beje, pasiregėjimas
226  3|             Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi, iš trijų skilų sudėti
227  3|       trimitais, jog iš trijų dalių buvo sudėti; tais trūbais skatino
228  3|        Antras įrankis jų linksmybės buvo kanklės, pavėdžios per savo
229  3|         tarp tų visų įrankių dainos buvo visų didžiausia linksmybe,
230  3|        kurias jau didumą minavojau, buvo ritinis, pylynė, suopynė,
231  3|      lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, buvo ta, jog visa, ko vien reikiant,
232  3|         mastuvai, lankčiai, vytuvai buvo jų vyrų dirbti. Tą jų gebėjimą
233  3|         lytų taip, kaip svietas kad buvo geidęs, tad pradėjo jis
234  4|            savo geradėją.~    Kokia buvo senovėj apie dievą nuomonė
235  4|          Žodis pats kurti, kurstyti buvo šventu ir dėl pačios ugnies
236  4|         vienok visados savo namuose buvo. Vadino dar jį Viešpačiu
237  4|             dienos buveinę, ne vien buvo atsinešę tokią nuomonę apie
238  4|      kalnėnai ir žemaičiai, įsitėpę buvo. Nesgi ir paskesnieji raštininkai
239  4|          senovėj garbino, kurs visų buvo, ne vieno kurio.~    Čia
240  4|         esantys, kokiais ant svieto buvo buvę, beje: vyresniaisiais
241  4|       viešių įstatymus visa, kas jų buvo, negalėjo būtinai išsisaugoti
242  4|             išsisaugoti nuo to, kas buvo svetimu, lygia dalia ir
243  4|          nuomonės apie dievą, kokią buvo įgiję, negalėjo nepalytėtos
244  4|            pagal tą, kaip pavasaris buvo - sausas arba šlapias, todėl
245  4|       rudenį ir žiemą; ąžuolas pats buvo ženklu Perūno, kurs visa
246  4|         taip ir Giltinė ne vienokia buvo, ką šiandien dar patarlė
247  4|            Čia jau regim, kaip toli buvo atsitolinę kalnėnai ir žemaičiai
248  4|         visa žinantys nuo dievo, ko buvo reikią tautai ar giminei,
249  4|      nusiteisinti, jog anie teisybę buvo svietui sakę. Neminsiu kitų
250  4|             tie žalčiai ir kirminai buvo kitos veislės ir retesnės,
251  4|      regėsim, vienok jųdviejų būdas buvo būtinai įvairus. Ir taip
252  4|             krauti, kaipogi tariama buvo brandės Krūvinė, varpų Krūvinė,
253  4|           Liela, arba didelė, nesgi buvo didelė ir maža laimė, kaip
254  4|        Antroji galybė, kaip sakiau, buvo priešinga pirmajai, beje,
255  4|         Nelaima arba Laume vadinama buvo; turėjo ji tuos pačius privalumus,
256  4| Žvaigždūnoke, nesgi tarp žvaigždžių buvo nekurios tariamos, jog jų
257  4|            laimę, kuri jos kūdikėlį buvo sutikusi. Didžturtė gobšė,
258  4|             taip liuosais, kaip kad buvo kalnėnai ir žemaičiai, kaipogi
259  4|            senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų pirm
260  4|       sugriovė ir akmenį, ant kurio buvo išrašyti metai jos įkūrimo,
261  4|              Tą žinyčią pirma danai buvo sugriovę, paskui teutonų
262  4|         stovėjęs dievo stabas, kurį buvo parnešę iš Palangos šventosios
263  4|          dienos, kurioje tą žinyčią buvo sugriovę, raudoti ir šventinti,
264  4|                Tokių vietų daug dar buvo, kuriose dievai šėtruose
265  4|          šventa ugnis ant garbės jų buvo kūrinamai tarp žinomųjų
266  4|          tarp žinomųjų šiandien tos buvo: Žemaičiuose viena, Rusene
267  4|           ant garbės dievo rusinama buvo, vadinos rusnės, nuo žodžio
268  4|             lietuviškų mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio trobelę
269  4|            trobelę padirbęs. Antras buvo paisly, ant kurio šakų teutonų
270  4|            1230 lietuvių krikštyti, buvo sau pilį pastrūniję; išvirtus
271  4|          vadinamos, kuriose nevalna buvo vyties išpiauti, virbelio
272  4|           girios ir medžiai visados buvo ir iki šiai dienai yra gerbiamos
273  4|      Regėjom jau viršiau, jog liepa buvo jiems pirmuoju apdaru ir
274  4|  krikščionys visa niekino, kas vien buvo nuo pagonų saugojamas ir
275  4|             ir seni medžiai senovėj buvo ženklais rubežių grumtuose,
276  4|           pakušinimą rubežių ženklų buvo visų smarkiausia koronė,
277  4|           tokios girios jų klėtimis buvo, kaipogi tenai veisės brangūs
278  4|            ir mito. Ant galo girios buvo jų pilimis ir mūrais, kurie
279  4|            jaukti su tais, kuriuose buvo apsireiškusi kokia nebūta
280  4|            anglys tą stigavoja.~    Buvo dar šventomis vadinamos
281  4|           kuriuose su neprieteliais buvo grūmęsi ir tenai svietas
282  4|            grūmęsi ir tenai svietas buvo kritęs kariaudamas: kaipogi
283  4|             liuosybę ir savo namus, buvo galvą padėję. Ne vien jų
284  4|            garbingi ir narsūs vyrai buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt
285  4|          Tarp gyvulių baltas žirgas buvo dievo gyvuliu vadinamas
286  4|           būt nelaimė netikusi.~    Buvo dar šventomis vietomis kaulinyčios,
287  4|        džiaugtis.~    Garbinami dar buvo garsūs karvedžiai, arba
288  4|          arba šventbroliais tokiais buvo Smulkys (Zamolksis), Odinas,
289  4|        regima yra, jog didi daugybė buvo žynių, arba kunigų. Ir taip
290  4|          kunigaikštis, metuose 1428 buvo išsiuntęs žemaičių krikštyti;
291  4|       išguldė, kurių įvairūs vardai buvo nuo jų įvairių darbų, beje:
292  4|   valdymieru tų žynių, kaip sakiau, buvo kūrėjų kūrėjas, kurs vienas
293  4|            ir tas, kurs vieną kartą buvo gavęs jį regėti, tuo didžiavos,
294  4|            tas, kurs kraštą jo rūbų buvo palytėjęs, tarės jau tuo
295  4|             spėriausias paklusnumas buvo visų didžiausia pavynasčia
296  4|          valią, ir tuo jis didesniu buvo už patį rykį, arba, kaip
297  4|             mentos. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo
298  4|          tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete
299  4|       sviete galybė ir orumas žynių buvo perdaug didelis. Toksai
300  4|           būsenoj svieto draugės ir buvo reikalingu ir naudingu dėl
301  4|     Lietuvos tauta, kad svietas dar buvo kaip tariamas, nieko nežinojo
302  4|          kūrėjų kūrėjas ir jo asaba buvo tariama nuo svieto šventa
303  4|             dėl patvirtinimo to, ką buvo svietui sakęs. Skelbiama
304  4|         rikliai surašyti. Gintautas buvo paskuojuoju Žemaičiuose.
305  4|        kūrėjo, kuriuose jis gyveno, buvo pas žinyčią arba šventą
306  4|          vietą, kame šventoji ugnis buvo kūrinama, vadinos rūmais;
307  4|           Valdžioj to kūrėjų kūrėjo buvo didi daugybė kitų įvairių
308  4|           ir nelaimę atentėj, beje, buvo žinovais aukštojo mokslo
309  4|         žinojimo, nuo ko ir žyniais buvo vadinami. Pirmaisiais tarp
310  4|       vadinami. Pirmaisiais tarp jų buvo regimai tie, kurie visados
311  4|          dėl to vien jau nuo svieto buvo godojami už kitus kunigus,
312  4|           tie žyniai, arba kunigai, buvo be pačių, nesgi nuo prityrimo
313  4|      krikščionišką mokslą. Vadinami buvo žygovais nuo žygio, jog
314  4|        kunigaikščio gyveno. Tarp tų buvo dar kunigai viršaičiai,
315  4|            kaip tuojau regėsim.~    Buvo dar daug žemesnių kunigų,
316  4|            apygardoj toksai kunigas buvo vyras išmintingas našlys
317  4|             tų, kaip jau minavojau, buvo tylusonys ir lygusonys,
318  4|        atlikdavo.~    Kunigų darbas buvo rūpintis garbe dievų ir
319  4|            turi elgtis atentėj, kas buvo jų tikybos viena dalia,
320  4|           daug gero dėl savo tautos buvo padarę, idant kiti sektų
321  4|            dievo vyru, kaip sakiau, buvo vadinamas.~    Aukausenos
322  4|           vadinamas.~    Aukausenos buvo įvairios: iškilminės, išeiginės
323  4|         nešdami. Jei auka atliekama buvo karėn einant, tad, pabengus
324  4|            lauke, nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus
325  4|     Pavestoji diena atlikimui aukos buvo visados aiški ir gaidri,
326  4|             lašinių". Nesgi tariama buvo, jei jis susigrums su kipšu
327  5|      rūpindamies. Tai ir jų šventės buvo minavonėmis linksmų nočių,
328  5|     keturios dalys metų laiko, taip buvo atliekamos ketverios šventės,
329  5|  pasilinksminti.~    Pirmoji šventė buvo pavasario, Trimpos, arba
330  5|            į tą kiemą, kuriame visi buvo susirinkę, apreiškė namiškiams
331  5|         malonusis. Todėl rodos, jog buvo šventė, kaip sakiau, minavonei
332  5|            kurioje visas sutvėrimas buvo savo pradžią gavęs. Todėl,
333  5|     dėkavojo, nes kokios tos maldos buvo ir kaip meldės, nėra randama
334  5|            ir kas visa atliko, kaip buvo įstatyta, tas radęsis viena
335  5|          minėdamu, jog anuodu angis buvo tikruoju broliu, nes ilgainiui
336  5|            aukurui. Jei daug svieto buvo, kunigas, jei maž, pats
337  5|           juos suvalgyti. Jei javai buvo nevykę, tad maldavo Perūną,
338  5|           Paskui suvežė visa tą, ką buvo dievas kuriam suteikęs.
339  5|            ir šokinėdami. Ta šventė buvo šventinama minavonei mirusiųjų,
340  5|           jog, kaip viršiau sakiau, buvo dūšios, neatlikusios visą
341  5|          nebsisuostų. To dar negana buvo, šventę bengdami, kuri ilgiau
342  5|          metų švenčių, arba viešių, buvo dar mažne, sakau, paviešės
343  5|             kurti. Tas įprotis taip buvo saugojamas, jog, to neatlikus,
344  5|           kritusius, ir tuos, kurie buvo daug gero svietui padarę.~   
345  5|           neseniai dar tebgėrė.~    Buvo dar tarp tų pačių įpročių
346  5|            pagal tą, kaip turtingas buvo mirusysis. Nieksai tenai
347  5|            godingesniu ir garsesniu buvo. Ilgainiui atvejų atvejais
348  5|      ašaromis įdėjo; jei nabaštikas buvo garsus kareivis, daug neprietelių
349  5|          sakant, rindos akmenų taip buvo į krosnį suvestos, it kaip
350  5|           pavėdžiu, kurio didelumas buvo pagal didumą garbės mirusiojo;
351  5|       viršiau regėjom, jog kapai jų buvo už šventą vietą turimi.
352  5|           visų brangiausias daiktas buvo padėtas visų tolimiausiai,
353  5|          geruoju palikimu mirusiojo buvo ginklai, paskui drabužiai,
354  5|          niekniekės. Jei nabaštikas buvo vargdienis, tad išdėliojo
355  5|            taip pat nokės, ir, kurs buvo pirmesnis, tas sau pirmąjį
356  5|        pagrįžo į jo namus, kuriuose buvo patiektas valgis su gėryne,
357  5|     trupučius nuo valgių, jei kurie buvo nubirę, sudėjo su likusiais
358  5|            ta minavonė jiems maloni buvo, jog senu įpročiu lig šiai
359  5|            jog, noris patys pagonys buvo ir daug dievų garbino, vienok
360  6|             galėtų gyventi.~    Kas buvo pradžioj kitų tautų, tas
361  6|             minėdamas pirmąjį, kurs buvo pradėjęs apie tą jį mokyti,
362  6|         galėjo ir rėdė. Jo įsakymai buvo svietui kaip dievo žodžiais,
363  6|          rankoje tuojau klausė, kas buvo įsakyta, it būt gromatą,
364  6|              kaip sakiau, taip didi buvo, jog tas, kurs galėjo jo
365  6|          kaip kas kuo rūpinos; visi buvo bemoteriai arba našliai,
366  6|        gyvyba ir smertis jo rankoje buvo, kaipogi valdžia ir rėda
367  6|             vėl paliko tokiu, kokiu buvo pirma buvęs, o kūrėjų kūrėjas
368  6|            kūrėjai ir taip dar orūs buvo ir paskiau daug galėjo ūkėj,
369  6|            kurioje taip pat daugybė buvo tokių sau ponų, arba karalių,
370  6|              kurį sau už valdymierą buvo pakėlę, kožnas sau ponas
371  6|            arba gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs,
372  6|      visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs, girios vidury
373  6|            pirmojo įkūrėjo, jei jis buvo vardu Miknius, tad jo buta
374  6|          jog vaikai ilgai prie tėvų buvo ir vėlai pačią tevedė; vieni
375  6|           Žadeikiai, nesgi jų tėvas buvo vadinamas Drupis, Žibininkas,
376  6|        gyvos galvos.~    Visa tauta buvo išsidalijusi ypatingais
377  6|           toliau. Kožno tokio darbo buvo antveizas, arba pristovas,
378  6|              Vienok visi tie žmonės buvo liuosi, nesgi, atlikę sau
379  6|           tiktai vadinos tie, kurie buvo ar karėj paimti, arba jei,
380  6|         ištikus, per sūdą už vergus buvo pripažinti, ir taip tokiu
381  6|            paliko to vergu, kam jis buvo užmetinėjęs neteisybę, jei
382  6|          kaipo tam, kurs jam gyvybą buvo dovanojęs. Tapo dar vergais
383  6|       vergais tų, nuo kurių pinigus buvo paskoliję, ir jiems turėjo
384  6|            liuosais, kaip pirma kad buvo. Paskiau didžiai vėlai ir
385  6|           liuosus laikyti, kaip kad buvo pagonimis būdami, paskiau
386  6|        pirmojo, nuo ko tokie žmonės buvo vadinami mužigais, nuo žodžio
387  6|             vaikai liuosais tapo ir buvo lygiais kitiems Lietuvos
388  6|   ūkininkams.~    Visa Lietuvos ūkė buvo paskaidyta į mažas apygardas,
389  6|        Žemaičiuose metuose dar 1568 buvo 24, beje: 1. Užvenčio, 2.
390  6|      pagastus, kurių vyresniaisiais buvo vaitai; tie pagastai dalijos
391  6|        pristovais. Kožnoj tėvūnijoj buvo dar tie vyresnieji: raktininkas,
392  6|      pripadėtojas vadinos parakčia; buvo dar pilies ponas, kurs pilį
393  6|          pilį valdė, jo pripadėtoju buvo angininkas, kurs raktus
394  6|              kurio žinioj žemlionys buvo, prie kurio buvo karės vėliava,
395  6|          žemlionys buvo, prie kurio buvo karės vėliava, jo pripadėtoju
396  6|             vėliava, jo pripadėtoju buvo šimtininkas, arba pulkorius,
397  6|             to paskuojo pripadėtoju buvo dešimtininkas, kurs dešimtį
398  6|           didžiojo kunigaikščio tie buvo dar vyresnieji: ūkės marčelga,
399  6|            ragintojas, kurių darbas buvo, atėjus siuntiniams svetimų
400  6|            juos vaišinti ir godoti; buvo dar tenai ūkės medinčius,
401  6|          nesgi pinigai didžiai reti buvo ir jų niekam nereikėjo.~
402  6|             jam abydą, arba iškadą, buvo padaręs, beje, atėmė jam
403  6|          pagal tą, kaip didi iškada buvo. Jei nugriebtasis nebnorėjo
404  6|        ratuose vilktis vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus. Jei
405  6|              ir tokio žmogaus, kurs buvo siekęs, visi neapkentė ir
406  6|              Mesti ant žemės kepurę buvo ženklu, jog duoda savo galvą.
407  6|            augybę tam, nuo kurio ją buvo gavęs; jei buvo jautis,
408  6|            kurio ją buvo gavęs; jei buvo jautis, tad pamušus mėsa
409  6|        kuriuos, prie tėvo bebūdami, buvo nupelnę, ir su tuo turėjo
410  6|            Nes jei vyresnieji sūnai buvo išrėdyti iš namų viršiau
411  6|        pasoga, kokią tėvas mirdamas buvo joms padėjęs, jei nebuvo
412  6|       tėviškės. Jei tėvai bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių,
413  6|        ragotinę ir karės žirgą, kas buvo ženklu pavedimo globos,
414  6|           tėviškės užrašyti, koksai buvo jos įnešimas, arba pasoga,
415  6|             jai tą, ką nabaštikalis buvo užrašęs, kas šiandien dar
416  6|             užmuštojo gentims valna buvo senovėj užmušti patį užmušėją
417  6|             senovėj kožnas vyriškas buvo kareiviu ir apgynėju savo
418  6|         kitus į viežą sodino; vieža buvo duobė, per 3 ar 4 sieksnius
419  6|      šunkaklys"; kursai neteisingai buvo antrą įtaręs ar iškernojęs,
420  6|            ilgumo ir platumo toksai buvo: nykštis, arba colis, pirštas,
421  6|           Miera, ar saikas, storumo buvo: žiupsnis, rieškutės, gniūžtis,
422  6|          Miera, arba saikas, tekumo buvo: lašas, tauragė, kaušas,
423  6|           tautoj jau gilioj senovėj buvo žinoma ir garsi per savo
424  6|             regimai, jog ir miežius buvo sėjantys.~    Šeštajame
425  6|             lopelį, tas to sau ponu buvo ir turėjo gynioti jį nuo
426  6|              Jų tėviškės mažne visų buvo lygios, nesgi laukų ir dirvų
427  6|         pačių žemlionų, arba vyčių, buvo lygios tėviškės, bet dar
428  6|       vienok pirmuoju Lietuvos vyru buvo.~    Jei priminsim patį
429  6|          vos paskutiniuose laikuose buvo pradėję pilyse sueimavoti,
430  6|        kunigai, kurių tenai valdžia buvo didelė, nesgi, su lazda
431  6|             yra žinomu, jog svietas buvo liuosas iki paskuojų gadynių,
432  6|         tėra įstatymų, tai tas pats buvo su lietuvių tauta senovėj.
433  6|             sudegino, dar jos sesuo buvo kaltinama, jog nepamokiusi
434  7|     neprietelių sugrietą. Jo žirgas buvo dar artimesniu draugu jo
435  7|         kurių veislė visame pasauly buvo garsi ir gedaujama ne vien
436  7|     šikšniniu diržu, ant kurio tiek buvo vario grandžių arba sagčių
437  7|          arba sagčių antmautų, kiek buvo karėj neprietelių užmušęs;
438  7|             kartinį, ant kurio galo buvo landus ragas antmautas,
439  7|           kalavijai akmens ar uolos buvo; antroj rankoj turėjo turčią,
440  7|        neprietelių siūčių dangstės, buvo ji pailguotinai apvali,
441  7|           žiemą, kad visur pašalusi buvo ir kėlė raitą per versmes
442  7|             pasitiko, ir taip, kaip buvo įpratę su žvėrimis grumtis,
443  7|          turi grumtis, nesgi įpratę buvo reikiant paskysti ir beveizint
444  7|             nesgi lietuviai visados buvo tarp savęs susimokę, ir
445  7|       narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis
446  7|           nuo neprieinamosios pusės buvo anga, o visos to ketvirtainio
447  7|         kurio griovio lauko pašalys buvo užtvertas statiniu ąžuolo
448  7|           tų sienų viršaus toks pat buvo statinys. Ir taip neprietelius,
449  7|         sienų aukštų, ant kurių vėl buvo atbulų mietų statinys, už
450  7|           visos tos pilys apipiltos buvo žemėmis, ir nuo neprieinamosios
451  7|        Pusėj to kalno arba atkalnėj buvo aplinkui taškas, idant neprietelius
452  7|           pilies viršaus, ant kurio buvo rąstai ir ronai sukelti,
453  7|       pergalėti. Ant pilies viršaus buvo stiebas, derva aplipytas
454  7|          Tokios pilys kalnuose taip buvo ertos, jog kartais po kelis
455  7|              noris tos pačios pilys buvo kaip buvusios, tačiau gyventojus,
456  7|   pilionimis vadinos taip, kaip kad buvo kitą kartą aptvertas Vilnius,
457  7|         stiebų, patį šarvuotą, kaip buvo kariavęs, pasodino ant jo
458  7|            po apačia, sudegino. Jei buvo keletą vyresniųjų sugavę,
459  7|        atmonams, kuriuos kariaudami buvo užmušę, galvas nupiovė ir,
460  7|      smurčiausius savo neprietelius buvo pergalėję, kurių palaikus
461  7|            su degančiu pagaliu, kas buvo ženklu apskelbtos karės
462  7|        kurio įsakymas kožnam šventu buvo, kurį jei kas peržengė,
463  7|             jis pagrįžo namo ir vėl buvo ūkininku, kitiems lygiu,
464  7|            sudeginę, palaidoti, kas buvo visų didžiausia goda, laime
465  7|          tegalėjo į dangų eiti, kas buvo savo žemėj palaidotu, kitaip
466  7|           kapus vardu to, kas tenai buvo palaidotas.~    Ne vien
467  7|        kareiviai ar kiti nabaštikai buvo palaidoti; kokius kapus
468  7|        kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės vėliava tos
469  7|                Karės vyresnieji tie buvo: atmonas, nuo žodžio atmonyti,
470  7|          kuriuos viršiau minavojau; buvo dar vytūnas, kurs visą kariauną
471  7|             privalumais tenkinos ir buvo vyrai ne į kelnes kišami,
472  7|          Lietuvos ūkėj didi daugybė buvo, visi Žemaičių gyventojai
473  7|         šiolei, kurs kame praskynęs buvo ir pragyvenęs girios kerčioj,
474  7|              nuo kokio kunigaikščio buvo gavęs tą žemės lopelį, ant
475  7|     vergauti tam, kam jį su jo žeme buvo kunigaikštis atdavęs, nemindamas
476  7|            stengti.~    Kariauna jų buvo sukelta iš raitųjų ir pėsčiųjų,
477  7|            kariauti.~    Ginklai jų buvo įvairūs pagal įvairią gadynę:
478  7|           giliojoj senovėj pėsčiųjų buvo ginklais rendėtiniai brūkliai,
479  7|     apmaustytos, nuo ko ragotinėmis buvo vadinamos.~    Paskesnėse
480  7|        Paskesnėse gadynėse ginklais buvo: kalavijai, kardai ir kirviai,
481  7|         neprieteliaus siūčių, kurie buvo pailguotinai apvalūs, jau
482  7|             brūklių drūktieji galai buvo švinu pripilti dėl svarumo,
483  7|              kurių galuose taip pat buvo įtaisyti aštrūs akmenys
484  7|        teįtiekė, nesgi kaip geležis buvo didžiai reta, taip ir ginklai
485  7|       didžiai reta, taip ir ginklai buvo brangūs, todėl tankiai noragus,
486  7|       darganų, kurie šarvai patiems buvo kyriejų vietoje, o arkliams -
487  7|        rankovėmis.~    Kad jau visi buvo susirinkę į vieną vietą
488  7|             vylės laimės, nesgi tas buvo ženklu, jog dievai suteiks
489  7|             sugauti; todėl nuo visų buvo garbinami per savo buklumą
490  7|         melagius ir kropėjus, kurie buvo priežasčia visų tų kruvinų
491  7|      Trečiąją gavo kareiviai, kurie buvo neprietelius pergalėję.
492  7|             gentims tų, kurie karėj buvo kritę ir per kurių narsybę
493  7|            ir kantrybę neprieteliai buvo pergalėti ir liuosybė nuo
494  8|              Gilioj senovėj pirmiau buvo žinoma Lietuvos krašto prekė,
495  8|           Ir taip žemaičių gintaras buvo ne vien patiems grekonims,
496  8|      marsilionų ūkininkas, tyčiomis buvo per jūrą atkilęs į Žemaičių
497  8|            į rytus, arba saulėtekį, buvo upės Daugava, Niperis, Tripentė,
498  8|          girios, juodaisiais gudais buvo vadinami. Antroji traktis
499  8|       keliais, kuriais nugis pas jį buvo atkeliavę. Nuo ko gal manyti,
500  8|       Lietuvos tauta tame laike vėl buvo pradėjusi platinti savo