Story

 1  3| gyventojai amžiną ugnį dievui ant garbės kūrino, kuriuo vardu kraštas
 2  3|   žinyčioj amžina ugnis ant dievo garbės rusėjo, nuo ko ne vien pati
 3  3|      vadino, kurie ugnį ant dievo garbės kūrino. Liepoja nuo žodžio
 4  3|         ugnį tuoįtimpos ant dievo garbės kūrinti iki pabangos šio
 5  3|       šiai dienai teblaiko dėl jų garbės, ir kiekviena minia, noris
 6  3|         kurie, skaugėdami didelės garbės lietuviams, ir visų išmintinguosius
 7  4|      nedorybę, skaugėdami didelės garbės nuo to lietuviams, ir palaikus
 8  4|           goda, beje, godos, arba garbės, vertu; Laukpačiu nuo žodžių
 9  4|            beje, saulė, ant kurio garbės tuoįtimpos ugnį kūrinantys,
10  4|     skaugėdami lietuviams didžios garbės, kaipogi dabar regėjom,
11  4|         davėju šilimos, ant kurio garbės kunigai, kaip sakiau, amžiną
12  4|  gėrėjęsis žmogaus krauju. Ant jo garbės laikę dideliame inde žaltį,
13  4|       maldą veizint, kurią ant jo garbės kalbėjo, regima yra, jog
14  4|        maldant jį, deginę jam ant garbės taukų puodelį, dykęs jis
15  4| džiaugęsis. Taip pat mušę jam ant garbės žmones ir gyvulius, arklius,
16  4|        arba kunigai, kurie ant jo garbės amžiną ugnį kūrinę. Žinoma
17  4|         amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, regis, ir
18  4|       stovėjo ir šventa ugnis ant garbės jų buvo kūrinamai tarp žinomųjų
19  4|          kuriose amžina ugnis ant garbės dievo rusinama buvo, vadinos
20  4|     vietoj kūrino amžiną ugnį ant garbės dievo Perūno, kuri vieta
21  5|          pagėrus ėmęs giedoti ant garbės savo dievo Perūno. Tuo tarpu
22  5|       didelumas buvo pagal didumą garbės mirusiojo; vadino jį šventu
23  6|         patys kunigai, arba dievo garbės vyresnieji, težinoję, kurie,
24  6|           ligos deginti ant dievų garbės. Kiekvieno gaspadoriaus
25  6|   pakajaus patys save dievams ant garbės sudeginti, tardami; "Mūsų
26  6|        būt norėjęs save ant dievų garbės deginti, taip pat negyniojama
27  7|       aukštesnius pagal didumą jo garbės ir veikalų bei naudos, ūkei
28  7|        velėnų plėšti negalėjo dėl garbės ir amžinos minavonės tų