Story

  1  1|            saulės, po tyrus bangioja arba begalinės jūros užgulusios
  2  1|         neapregimuose tyruose pujojo arba begalinės jūros tyvuliavo,
  3  1|         buvusi susikišusi su Uksine, arba Juodąja, jūra Lietuvos tyruose,
  4  1|          Parusiu, šiandien Parusais, arba Prūsais, vadina, kurios
  5  1|            aiškiai matomos ir dirvos arba rėžiai paskaitomi, lygia
  6  1|            jūros pašaliuose, indais, arba indijonais, vadinama, nuo
  7  1|            karybą, prekybą ir mantą, arba pinigus, trumpai išrašyti
  8  2|          dievų, jų žinyčias; žyniai, arba kunigai, įvairūs jų vardai
  9  2|            laidojimai, stypa, ilgės, arba atminimas mirusiųjų, žilava.~§
 10  3|        randama gyvenanti Uksiniuose, arba Juoduosiuose, pamariuose
 11  3|            getais, kartais eruliais, arba giruliais. Indijonimis vadino
 12  3|            Uksinę marę įsikišusiame, arba pussalėj, Kimerija vadinamoj,
 13  3|         gyvenančius, vadino skitais, arba kailinuočiais, nuo to, jog
 14  3|             nuo tos kalvos į Uksinę, arba Juodąją, marę, tarp kurių
 15  3|          Niperis, Tyrulė ir Isteris, arba Dunojus. Taip pat lygia
 16  3|           šiaurę einant, buvo medės, arba girios. Grekonys abelnai
 17  3|          gyvenančius, vadino getais, arba tyrų getais, nes ypačiai
 18  3|         masagetais, nuo žodžio medė, arba mežė; kokiais vardais didžiai
 19  3|          taip pat vadino tuos getus, arba lietuvius, tose giriose
 20  3|              gyvenančius, giruliais, arba girionais.~    Lietuvos
 21  3|          įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio
 22  3|         išvirtusius. Tie ankštakiai, arba platburniai, išgrūdo iš
 23  3|            jų vietą savo naujukynus, arba kolonijas, įkūrė, kurie
 24  3|     padunojais yra gyvenusi ta getų, arba lietuvių, tauta, bet ir
 25  3|           nuo lietuviško žodžio žam, arba žem, žemija dėl to, jog
 26  3|            žmonės, gyvenantys žemai, arba pajūriais. Kiti raštininkai
 27  3|        sudėtu, tai yra rytų kraštas, arba Austurland, taip pat iš
 28  3|             lietuviško žodžio ausra, arba aušra, ir vokiško sudėto
 29  3|         vadina, lietuviai, eruliais, arba giruliais, arba girionais
 30  3|            eruliais, arba giruliais, arba girionais vadinami, pagrįžę
 31  3|        vadino tą kraštą rytų kraštu, arba aušros kraštu, nuo to, jog
 32  3|        Žemaičių jūros, apie tą rytų, arba aušros, kraštą išsijautojo
 33  3|        pietus padaugaviais lužėnais, arba baltaisiais gudais. Kiti
 34  3|            Islos ir Nemuno, Prūsais, arba Parusais, nuo didžiai garsios
 35  3|               bet tankiau parusiais, arba parusais, beje, pas Rusnę
 36  3|            pajūriu gyveno pagezonys, arba pamedžionys, pamežonys,
 37  3|             o toliau prasidėjo lenkų arba gudų tauta. Žaliosios girios
 38  3|        vadino lietuviais, kalnėnais, arba aukštėjais, ir žemaičiais,
 39  3|         žemaičiai atėję nuo padunojų arba paistrių medžiodami ir čia
 40  3|             tebėra, nuo žodžio medė, arba mežė, vadinama.~    Ta daugybė
 41  3|              gyvenančius, parusiais, arba borusais, prūsais, noris
 42  3|      pirmuoju vardu, beje, Parusija, arba Borusija, vadino, dėl to
 43  3|            kilties esant, ne livonų, arba lybiešių, o per tą ypatingai
 44  3|         stotkelį senu įpročiu taure, arba taurage, tebvadina. Uogos
 45  3|           tad žemaičius ir kalnėnus, arba aukštėjus, traškančios girios
 46  3|           prigauti susiedo trobesio, arba, nutikus viename kieme kokiai
 47  3|              kiaulės, ne mano pupos" arba: "Kas man lig to, noris
 48  3|           tose giriose vadinos nams, arba namas, namaitis, dėl ko
 49  3|               vedė iš namo į tvartą, arba kūtę, taip vadinamą nuo
 50  3|          paskui visą gyvenimą tvaru, arba dvaru, vadino, kursai pradžioj
 51  3|       pririšti, jau palaidi, kažiai, arba kumeliai, nuo senių arklių
 52  3|             buvo dar kiaulių kūtelė, arba tvartelis, kartais neb tose
 53  3|           ėjo pervarinė drūkta sija, arba balkis, kuri abi šalini
 54  3|            ant tos pervarinės sijos, arba balkio, užleisti. Po tomis
 55  3|               Dar buvo ant to mieto, arba aksties, ant kurio ir vąšas
 56  3|               važius, roges, šlėdes, arba šlajas, kubilus ir kitus
 57  3|              rudenį ir žiemą stotkus arba baldus ir kitą namų padarynę,
 58  3|            tų durų vadinos tarpikiu, arba ratainyčia, kurioje ratai,
 59  3|             namo. Tarp namo ir kūčių arba tarp pačių dvilinkųjų ar
 60  3|          kurioje buvo javai miegose, arba aruoduose, drabužiai, mėsa,
 61  3|    Ketvirtasis trobesys buvo trobos, arba svetlyčia, kame svečius
 62  3|       mažąsias duris vadinos virenė, arba kuknė, o rūmė pas didžiąsias
 63  3|            saulėtekį buvo alkierius, arba svečio troba, kursai užėmė
 64  3|         troba, kurioje buvo kakalys, arba pečius, iš kuknės kuriamas,
 65  3|         trobą vadina Kalne seklyčia, arba sauklėčia nuo žodžių sau
 66  3|           regėti Žemgaliuose, Kurše, arba Kuržemėj, ir pakaunėj. Taip
 67  3|         sudūrę naktį ilsėjo. Sijose, arba balkiuose, ir sienose tų
 68  3|           ant tos duobos buvo doris, arba salyklininkas, kuriame buvo
 69  3|        smalos pečius, kuriame dervą, arba smalą, ir degutą degė.~   
 70  3|             Tarp tų trobesių buvo du arba trys prūdai iškasti, vieni
 71  3|             buta yra vadinama kiemu, arba kaimu; noris tūli nori tą
 72  3|            karalius, norėdamas lažą, arba baudžiavą, svietui antmesti,
 73  3|       pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu per vieną ar du
 74  3|        velijos mirti, nekaip už gudo arba lenko ir vokiečio tekėti!
 75  3|              jei Stankus, jo kiemas, arba namai, vadinos Stankiške,
 76  3|            barva vilnų rodė jų kiltį arba jų pirmuosius geradėjus
 77  3|          senovės kalboje karvė lopu, arba labu, vadinos, nuo ko ir
 78  3|           nuo ko ir žodis apsilobti, arba apsiliuobti, paeina. Arklys
 79  3|             paritus, toks pastačius" arba: "Ilgas tęvas mergininkas,
 80  3|         uodegos nuneš, ir to pakaks" arba: "Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi,
 81  3|       pasmirsi, ir tuo teįtenkinsi", arba: "Pūsta tavęs ar manęs",
 82  3|            vietoje ar mano kritusio, arba: "Kas maino rankoj, tas
 83  3|         pasaulį pereis, bet nebgrįš" arba: "Melagiui paskui ir tiesą
 84  3|              Duok žodį, žodis atėjo" arba: "Kas yra žadėta, tą reik
 85  3|        žadėta, tą reik ir attiesti", arba: "Tai senųjų žodis". Liuosybę
 86  3|       namaičiai, kad ir smilgaičiai" arba: "Noris ubagu būčiau, bet
 87  3|             namų savo neužmirščiau", arba: "Nuliūdo, ar ne namus pardavęs",
 88  3|         tesiėmė; vadino dar jį sage, arba sage, nuo žodžio segti,
 89  3|          Žemaičiuose ir Žemgaliuose, arba Kurše; tokį kilimą ant pečių
 90  3|           nuo ko, kaip sakiau, sage, arba sage vadino, kuria lynant
 91  3|             daugiui, beje, svodboms, arba kozoms, tad, kaip viršiau
 92  3|         vargo vaiku, ne minkštpaučiu arba geru vėju kritusiu, buvo
 93  3|              ne vyras, minkštpautis" arba: "Veršis nelaižytas, mulkis
 94  3|            Veršis nelaižytas, mulkis arba molakis", arba: "Dantis
 95  3|    nelaižytas, mulkis arba molakis", arba: "Dantis praėdęs, proto
 96  3|          kiaušį; sako: ar nuluptas?" arba: "Knakso it kumelė snausdama",
 97  3|         Knakso it kumelė snausdama", arba: "Smurgso it katinas užpelenėj;
 98  3|     skriejant vienu smūgiu nublokšti arba karėj taip neprieteliui
 99  3|           pirmesnis, tas geresnis" - arba į negreitai einantį ir sustipusį
100  3|              darbo atlikusios, paupy arba paežerėj, kame pasitiko,
101  3|           išsiverks, sveikesnis bus" arba: "Su rykšte kūdikio į kapus
102  3|               Žmogus svieto regėjęs" arba: "Šilto ir šalto prityręs",
103  3|            Šilto ir šalto prityręs", arba: "Vilko nage buvęs", arba: "
104  3|            arba: "Vilko nage buvęs", arba: "Vilko neštas ir pamestas",
105  3|           Vilko neštas ir pamestas", arba: "Ūkės vyras, lietos vyras,
106  3|          suvedimą, nuo žodžio vesti, arba į kozas, nuo žodžio kasos,
107  3|            būdu: pyragus ir kepenes, arba pečenkas, kepė, alų darė,
108  3|     užtarytoją ir apgynėją. Jaunoji, arba nuotaka, taip pat nuo savo
109  3|          vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium, vadinamas marčelga,
110  3|              Trumpai sakant, stalai, arba komiai, nuo dievo dovanos
111  3|              ant jo viršaus pagalvę, arba podušką, ant kurios pasodino
112  3|      vaišindami davė užsikąsti kėpių arba plonių kvietinių ar pūrinių,
113  3|         nuvaliję, per kelis trūkius, arba mylias, važiavo viešėti
114  3|         įkurėmis iki šiol tebvadina, arba pačią vedant ar ištekant,
115  3|             Ne saulės amžių gyvensi" arba: "Lobis - kūlis", arba: "
116  3|               arba: "Lobis - kūlis", arba: "Po vargų malonu ilsėti".
117  3|                Tas žmogus su astanka arba su rytu gyvena". Todėl svetys
118  3|         pasiteirauti ar pasijautoti" arba: "Nuo tavo baltos galvos
119  3|     dėkavodami, jog vaišę jų priėmė, arba, kaip jie kad sako, už jo
120  3|         lydekos žandus sudeginę gėrė arba kraują medijonais leido.
121  3|          pirty statė, nuo pavietrės, arba antkryčio, šišnakus valgė,
122  3|              sulčia vaistėjos, opai, arba ronai, atsivėrus, beržo
123  3|           dantų dėjo, rėmui piaunant arba sriegiant, landuoniai geliant...,
124  3|           Lietuvis, tai yra kalnėnas arba žemaitis, visados yra linksmos
125  3|      pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, kaip viršiau
126  3|          trumpas ir kimus; smuikais, arba skripyčiomis, taip pat smuikavo
127  3|     dailidavo ratus, važius, šlėdes, arba šlajas, ir roges. Vokiečiams
128  3|              sako: "Akių pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia moka
129  3|             su visų didžiųjų meistrų arba dailidžių ziegoriais. Taip
130  3|              pilių, tiktai vietoves, arba miestus, ir kiemynojus,
131  3|              miestus, ir kiemynojus, arba sodas, jau karališkas, jau
132  3|     susirenka į vienus namus, stalą, arba skomį, šienu pakreikia,
133  3|          kojas ir kitus straipsčius, arba člankus, sakydami: "Tau,
134  3|             o ta paskuojoji į Uksmę, arba Juodąją, marę sriauma. Nemunas,
135  3|              nuvargę, kaip pilelėse, arba miestuose, taip ir kiemuose
136  3|              nepadaręs, pas storastą arba tėvūną jį nusiųs teisybės
137  3|             dieną valgyti?" Duokles, arba rinkliavas, dvejas, trejas
138  3|       kuriuos suvaržo medžio kyliais arba vicių varandomis vietoje
139  3|     išbrendusį piauna ir į stogines, arba daržines, krauna. Žirnius
140  3|         javus krauna jau į daržines, arba stogines, jau į bragus arba
141  3|          arba stogines, jau į bragus arba žagus, kurių kartais prie
142  4|         užlikusius, tyčiomis užslėpė arba visų aiškiausias žinias
143  4|       šilimos įkūrėją vadino Perūnu, arba Perkūnu, nuo žodžio perėti,
144  4|             malonės vadino jį Tečiu, arba Tičiu, arba Papiu, tai yra
145  4|         vadino jį Tečiu, arba Tičiu, arba Papiu, tai yra tėvu, nuo
146  4|     tedėvimas, todėl vadino jį Kūre, arba Kūrioniu, arba Kūrėju, kurs
147  4|              jį Kūre, arba Kūrioniu, arba Kūrėju, kurs savo šilima
148  4|          sutvėrimą. Vadino jį Bočiu, arba Večuoju Tėvu, Tėvaliu, nuo
149  4|             beje, amžiaus neturinčiu arba be pradžios esančiu ir pačiu
150  4|         Vadino jį taip pat Aukštėju, arba Aukštuoju tėvu, nuo to,
151  4|    gyvenančiu. Vadino jį Visagysčiu, arba Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu,
152  4|         Visagysčiu, arba Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu, nuo žodžių
153  4|         Vadino jį taip pat Visgamtu, arba Vaisgamčiu, nuo žodžių vaisius
154  4|              beje, vaisių gimdančiu, arba gamtą veisiančiu. Vadino
155  4|            reikia visų pirma aukauti arba garbinti. Vadino jį Labdariu
156  4|              jog likumu žmonių rėdė, arba Lygyčiu nuo žodžio lygus,
157  4|         Derintoju nuo žodžio derėti, arba derinti, nesgi, kad jis
158  4|            augęs. Vadino jį Duotonu, arba Duotoniu, nuo žodžio duoti,
159  4|            šilima pasaulį sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, nesgi
160  4|              Seimperiu, jog šeimyną, arba seimyną, išperėjo. Vadino
161  4|            žodžio goda, beje, godos, arba garbės, vertu; Laukpačiu
162  4|              jog jis viršininku yra, arba valdymieru, kursai visus
163  4|           žodžių debesis ir bangioti arba jaugti, nesgi vėjai, lytūs,
164  4|             jį didžiuoju Šeimininku, arba Gaspadorium, nuo to, jog
165  4|             ir darė. Vadino jį Panu, arba Ponu, nuo žodžio pats, jog
166  4|         Prigirsčiu, kurs šaukiančius arba meldžiančius girdi. Ant
167  4|           1566 Perkūną vadinę tečiu, arba tėvu, kursai motiną savo
168  4|        kalboj kas kitas yra Perūnas, arba Perkūnas, o kas kitas perkūnija,
169  4|      pasaulio, beje, kursai išperėjo arba įkūrė visą pasaulį, o perkūnija
170  4|           Klausykis, Titis skelbias" arba: "Bočius griaudžia". Taip
171  4|          sako: "Večasis tėvas baras" arba: "Večasis kajo", beje, vaikščioja
172  4|               vaikščioja po debesis, arba: "Papis, tai yra tėvas,
173  4|           tai yra tėvas, subildėjo", arba: "Bočius sutrinkėjo". Taip
174  4|         lietuvišku lielum per lielą, arba didų per didį. Lenkai ir
175  4|              viršiau, jog lietuviai, arba kailinuočiai, ne ugnį, bet
176  4|            ne ugnį, bet patį Perūną, arba įkūrėją šio pasaulio, vadino
177  4|              vieną dievą ir dailidę, arba perkūnijos meistrą, teturėję,
178  4|           Goth", lenkas - "Mój Bože" arba "Bože mój"; visi, noris
179  4|            tuo nustipus, jo dvėselė, arba dūšia, einanti kur tenai
180  4|          gyvulių ir kitų gyvių kūnus arba į medžius, ežerus ir upes,
181  4|        kartais įkirsdamos į slenkstį arba į vartus. Tokioj dingsty
182  4|            dūšios ėjusios į pragarą, arba peklą, kurioms pikčiurnos
183  4|             gulėjęs baisus slykūnas, arba smakas, kurs nedorėlius
184  4| bičiulaudamos, kartais jas nukariavę arba patys būdami paveiktais
185  4|              svetimą valdžią kliuvę, arba svetimas tautas, vejamas
186  4|       žaliuojančiu, pas kurį žyniai, arba kunigai, amžiną ugnį kūrinę
187  4|        uoksai, kuriuose trys dievai, arba medžio stabai, įstatyti
188  4|         Gyventojai vedinę jį Perūnu, arba Perkūnu, visų didžiausiu
189  4|              linksmo, vadinę Trimpa, arba Drimba, kaip patarlėj šiandien
190  4|         sakoma: "Eik sau po Trimpų", arba Jore, beje: pavasario dievu,
191  4|             jis esąs Trimpos dievas, arba, kaip prašaleičiai vadina,
192  4|              pavasaris buvo - sausas arba šlapias, todėl šiandien
193  4|           garbino, tiktai kitu vardu arba privalumu, kaip tuojau regėsim.~   
194  4|         numirėlį. Vadino jį Smerčiu, arba Giltine, Pikuliu, arba Piktuliu,
195  4|               arba Giltine, Pikuliu, arba Piktuliu, Drebkuliu, Dargūnu,
196  4|         kurie neklausę kūrėjų kūrėjo arba kurie aukaudami šykštavę.
197  4|         tuojau regėsim.~    Pikulio, arba piktojo dievo, buvusi žmona
198  4|         saiko: "Eik sau po giltinių" arba: "Giltinių kalpa".~    Čia
199  4|           jau taip pat dievų tarnai, arba kunigai, kurie ant jo garbės
200  4|              kožnam, jog tie žyniai, arba kunigai, kaipo išmintingesni
201  4|      didelius, vadino juos karaliais arba valdymierais mažųjų šiukštinų,
202  4|             turėjusi įvairius vardus arba privalumus pagal notis,
203  4|          ardžiusi, tą vadinę Nelaima arba Laume. Noris jiedvi įtarliojo
204  4|               Ir taip gerąją galybę, arba Laimą, vadino Krūvine nuo
205  4|         Vadino Vaisgamta, jog gamtą, arba natūrą, veisė arba skalsino.
206  4|            gamtą, arba natūrą, veisė arba skalsino. Duoklė nuo duoti,
207  4|       žvaigždės visados reiškė laimę arba nelaimę. Žvėrinė, arba Krūminė,
208  4|         laimę arba nelaimę. Žvėrinė, arba Krūminė, nuo krūmo, jog
209  4|          akalsino ir gausino. Liela, arba didelė, nesgi buvo didelė
210  4|               reikia didžios laimės" arba: "Mažą laimę šiandien teturėjom".
211  4|             Guže nuo žodžio gužuoti, arba keliauti, nesgi ji keleivius
212  4|         piktą daranti, todėl Nelaima arba Laume vadinama buvo; turėjo
213  4|             žmogui nelaimingas notis arba darydama nuopuolius; vadino
214  4|           nujotas". Vadino ją Kauke, arba Gauke, jog nuo vieno turtus
215  4|            ir taip toliau. Kas Laima arba Nelaima yra buvusi, nuo
216  4|           Kuri čia tave indėvė suka, arba piauna?" Ką patvirtina skiautelė
217  4|              žodžio aukauti, vadino, arba giriose ir šėtruose po visų
218  4|      ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien sako, stonus,
219  4|      stigavoja, jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais
220  4|           savo prekės dievo, Kuronu, arba Kronu, vadinamo, nuo kurio
221  4|              gyvenančius, parusiais, arba parusėnais. Paskui atėję
222  4|           vadinamas krivė krivaitis, arba kūrėjas, gyvenęs, po kairės
223  4|    Pašaliuose to klajumo buvę žynių, arba kunigų, namai ir kitų žinyčios
224  4|            brangesnėmis zaslonkomis, arba užlaidinėmis. Apsukui ąžuolo
225  4|               Lietuvos kunigaikščio, arba didžiojo gaspadoriaus, įkurta.
226  4|            sienoj buvusi sukrautuvė, arba koplyčia, kurioje buvę sukrauti
227  4|             baldai, reikalingi auką, arba apierą, atliekant. Apačioj
228  4|          laikę. Ant tos sukrautuvės, arba koplyčios, buvęs pavietis,
229  4|          koplyčios stovėjęs aukuras, arba altorius, beje, kur auką
230  4|      altorius, beje, kur auką kūrino arba gyvulius, Perūnui pašvęstus,
231  4|              į antrą dangaus ženklą, arba Zodiaką, rudenį atsitolindama
232  4|          ypatingų tos lietos kunigų, arba žynių. Vidury viršaus to
233  4|      siuntinius pasiteirauti Rusnės, arba Panemunio, žinyčios apie
234  4|           Vilniaus žinyčios. Rusnės, arba Panemunio, žinyčia apreiškusi
235  4|             turėjusi dvikežį skersį, arba kryžių, kurį, kaipo kokias
236  4|              išeiti į tolimą kelionę arba ką sunkų dirbti panedėly
237  4|              parusėnai ir žemgaliai, arba kuržemininkai, minėdami
238  4|           rusnės, nuo žodžio rusėti, arba amžinai degti, tai yra jog
239  4|           tenai amžina ugnis rusėjo, arba kūrinos, vienok vardai tų
240  4|          senovės raštuose yra rusne, arba rusene, vadinama, nuo to,
241  4|         tenai mukti; kaipogi žyniai, arba kunigai, patys tegalėję
242  4|         gandrus, blezdingas, varnus, arba kniauklius, šarkas, triškius,
243  4|           piktos dvasios jau lobius, arba skarbus, jau rūmus ir pilis
244  4|              pat už šventus aukurus, arba altorius, ant kalnų, kuriuos
245  4|         kuriuos vadino auko kalnais, arba alko kalnais, ir viešpilais,
246  4|            meldės ir dievams aukavo, arba juos vaišino, kaip šiandien
247  4|         šventomis vadinamos karmūšų, arba kovų, vietos, tai yra laukai,
248  4|            arti, kasti tokias vietas arba laukus turėjo sau už visų
249  4|         vyresnybės per tokias vietas arba kapus naują vieškelį vesti
250  4|   nepasiduotų; nesgi žodis milžinas, arba meldžionis, paeina nuo melsti,
251  4|               Parusius ir Žemgalius, arba Kuršą, dievą maldauti už
252  4|          kaulus tenai sudėjo vėlėms, arba žemelės ūkėjoms, tai yra
253  4|              buvo garsūs karvedžiai, arba atmonai, garbingi įstatytojai,
254  4|            nuo to vadino viršaičiais arba šventbroliais tokiais buvo
255  4|       Vaidevutis, Kernius, Kukaitis, arba Kukvaitis. Kada ir už ką
256  4|             didi daugybė buvo žynių, arba kunigų. Ir taip raštininkas,
257  4|           šildantis, ženklus smerčio arba sveikatos matę, ir taip,
258  4|        įvairių darbų, beje: kūrėjai, arba kūrėjaičiai, vaidelaičiai,
259  4|            jį skelbė per savo žynius arba tarnus; nesgi jo klausė
260  4|      žemaičiai, žemgaliai, latuviai, arba kuržemiai, bet dar lybiešiai
261  4|             atsaką per kitus žynius, arba jo tarnus, gausiąs. Paprastai
262  4|           valdžią, įduodamas lietos, arba ūkės, lazdą, krivūle būk
263  4|               sako, - lazdą parnešė" arba: "Kaip aš neklausysiu lazdos
264  4|           bet lazdos savo vyresnybės arba kūrėjų kūrėjo klausąs, neminėdami
265  4|          didesniu buvo už patį rykį, arba, kaip šiandien sako, karalių.
266  4|             gyveno, buvo pas žinyčią arba šventą vietą, kame šventoji
267  4|        viešpatie, kas tie per rūmai" arba: "Kas tie per rūmus".~   
268  4|         abelnai vadino vaideliotais, arba vaidelietais, nuo žodžių
269  4|           godojami už kitus kunigus, arba žynius. Vadinos kūrėjaičiais,
270  4|              vyresniesiems žodį davė arba įsakymus kūrėjų kūrėjo skelbė,
271  4|             lietai. Visi tie žyniai, arba kunigai, buvo be pačių,
272  4|           nuo žygio, jog jie žygius, arba reikalus, kūrėjų kūrėjo
273  4|           kūrėjo atliko ir jo lazdą, arba įsakymus, nešiodami skelbė
274  4|            dworzanin, jog prie rūmų, arba dvaro, kunigaikščio gyveno.
275  4|              dar kunigai viršaičiai, arba vyriškaičiai, vadinami,
276  4|            Vadinos dar puotininkais, arba ragučiais, tie kunigai,
277  4|          kurie ant švenčių aukaudami arba puotose gerdami iš ragų
278  4|             Maitinos kunigai aukomis arba dovanomis, kurias svietas
279  4|         įstatymų, ant kožnos šventės arba viešių pasakoti svietui
280  4|        nenori, to ir kitam nelinkėk" arba: "Kas tau netinka, to ir
281  4|             baisioms karėms kilstant arba jas nubengus. Kad, iškilminę
282  4|           išvyturęs raudoną vėliavą, arba papartį, įdavė kareiviams,
283  4|            beje, ant metinių viešių, arba švenčių, aukavo viršaitis
284  4|              viršininkas vaideliotų, arba žynių, susirinkus taip pat
285  4|              jam nuo to didi iškada, arba žala, nutiks; kaipogi šiandien
286  4|             vasarojų giltinė parovė, arba pasuko". Perūnas draudęs
287  4|            pakėlęs namiškiams puotą, arba gėrynę, jog jį Perūnas nuo
288  5|                              VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖS~   Lig nepradėjus
289  5|        atliekamos ketverios šventės, arba viešės, nuo žodžio visi,
290  5|             buvo pavasario, Trimpos, arba Jorės švente vadinama, kurią,
291  5|              susiedams linksmą Jorę, arba pavasarį, kurie, prasidžiugę
292  5|             midaus kaušą, ant stalo, arba skomio, stovintį, paėmęs,
293  5|           minavojau.~VAINIKŲ ŠVENTĖ, ARBA VIEŠĖS~    Raštininkai rašo,
294  5|            šventę minavonei įkūrimo, arba sutvėrimo, šio pasaulio
295  5|             dėkavodami savo Perūnui, arba Tičiui, kurs juos savo šilima
296  5|            Titis leido, Titis leido" arba, kaip šiandien kad bažnyčios
297  5|            kur žemaitis ir žemgalis, arba, kaip šiandien kad sako,
298  5|              naudos.~APJAVIŲ VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~    Apjaves gėrė,
299  5|             tą įprotį.~ILGIŲ VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~    Tą šventę šventino,
300  5|               suvisu į namus parėjus arba ant žiemos įsikūrus, nu
301  5|             susikibusios tanciavojo, arba tupiniavo, dainuodamos: "
302  5|             namo kertes žemeliukėms, arba vėlėms, tai yra dūšioms,
303  5|    ilgėdamies mirusiųjų tą darantys, arba vėlių dienos, nuo to, jog
304  5|           visą gyvenimą šiame sviete arba nepalaidotos, todėl baldės
305  5|       raudine vadina.~KALĖDŲ VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~    Kalėdos lietuvių
306  5|      gaspadorius į trobos sieną vinį arba ragą, o žyniai į žinyčios
307  5|             Šiandien dar Žemgaliuose arba kuršininkų namuose gal regėti
308  5|                Tarp tų metų švenčių, arba viešių, buvo dar mažne,
309  5|           dar mažne, sakau, paviešės arba gėrynės, su šventenybėmis
310  5|         svietui padarę.~    Apkulas, arba gaubjaują, nuo žodžių gaubti
311  5|           pačių namiškių linksmybės, arba gėrynės, beje: rudenį gyvulius
312  5|         koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti, beje, it būt gaspadorius
313  5|           visados gyrė gėrimo raugą, arba raugutį; prašaleičiai, nepermanydami
314  5|       antdėję ant jo galvos pagalvę, arba podušką, nutroškino, nesgi
315  5|              it žvaigždės spindulius arba, aiškiau sakant, rindos
316  5|             vietą turimi. Tokį rogų, arba kapus, pylė visuotinai ne
317  5|             manyti nuo kapų Parutės, arba Birutės, Palangoj, Živilės
318  5|         Lietuvos karaliaus Mintauto, arba Mindaugo, pas Naujapilį,
319  5|          panemunėj. Supilti tą rogų, arba kapus. mirusiajam kožnas
320  5|             ant kapus benuskubėčiau" arba: "Garbė dievui, dar ant
321  5|            šiandien paprastai skitų, arba kailinuočių, karalių kapais
322  5|           kapų, rogu vadinamų; gudai arba lenkai vadina juos šiandien
323  5|          trėsena, nuo žodžio trėsti, arba bėgti. Šiandien dar mylimuosius
324  5|          nesgi šiandien dar žemgalis arba kuršininkas senu įpročiu
325  5|  nuliūdusiems bestovint, gaspadorius arba kas išmintingesnis pratarė
326  5|        sukrovę, pagrįžo namo stypos, arba numirėlių vaišės, bengti.~   
327  5|          šiandien savinas jais gudai arba lenkai ir teutonai, kaipo
328  5|         viršiau minavojau, Mintauto, arba Mindaugo, Lietuvos karaliaus,
329  5|           motinų ar genčių žilavoti, arba raudoti, kaipogi toje dingsty
330  6|              To dėjęsi, tie kunigai,.arba išminčiai, sakės jiems nuo
331  6|             vadino jį kūrėjų kūrėju, arba kūrėtoju, nuo ko ilgainiui
332  6|         paskiau, paskyrę sau tarnus, arba pripadėtojus, paprastai
333  6|     pripadėtojus, paprastai žyniais, arba kunigais, vadinamus, atliko
334  6|          gauti, vis to per jį prašė, arba kuomet dievas norėjo svietui
335  6|          baltą galvą atėjom guostis" arba: "Prie tavo baltos galvos
336  6|          savęs, bet per savo tarnus, arba kunigus, davė jiems atsaką,
337  6|             Karūžasis parnešė lazdą" arba "Kaip aš neklausysiu savo
338  6|         Vadinos taip pat valdymieru, arba valdžios vyru, nuo to, jog
339  6|       valdžią turėjo.~    Tarnai jo, arba kunigai, kurie padėjo jam
340  6|               žygovais, viršaičiais, arba viršininkais, pagal tą,
341  6|        rūpinos; visi buvo bemoteriai arba našliai, vyrai regėję šilto
342  6|           svietas paprastai žyniais, arba kunigais, vadino, tarp kurių
343  6|          reikėjo traukti, žemlionys, arba kareiviai, pakėlė tarp savęs
344  6|               o pakeltojo karvedžio, arba atmono, prasidėjo, kurį
345  6|            jį didžiuoju gaspadorium, arba didžiuoju kunigaikščiu,
346  6|              beje, didžiuoju kunigu, arba lykiu, beje, karalium, nuo
347  6|              aukštesniais už kunigą, arba vyresnįjį, vadinos. Kas
348  6|         manyti, jog kūrėjas su lykiu arba karvedžiu, turėjo kartais
349  6|              Brutenis ir Vaidovytis, arba, kaip kiti rašo, Vaidevutis,
350  6|          tarusiu jam valdymierą sau, arba rykį, pakelti, kurs galėtų
351  6|       linkėjimo ir pakėlęs sau lykiu arba aukščiausiu kunigu, Brutenį,
352  6|         valdžią tarp savo karvedžių, arba pulkorių, kiti rašo, tarp
353  6|          Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, arba karvedžiai, gavę sau kožnas
354  6|           kaipogi, mirus Paruteniui, arba Bruteniui, kunigai tuojau
355  6|            taip pat pakėlė sau rykį, arba didįjį kunigaikštį, už visuomenį
356  6|           pats savo bare valdymieru, arba lykiu norėjo būti, nuo ko
357  6|              ponu, nuo žodžio paats, arba pats, pans, arba pons, pagal
358  6|              paats, arba pats, pans, arba pons, pagal įvairią suoką,
359  6|              daugybė ypatingų rykių, arba valdžionų, kurie pilyse
360  6|              vergą, vadinos rykiais, arba karaliais". Todėl tūli raštininkai,
361  6|         daugybė buvo tokių sau ponų, arba karalių, kurie, išsidaliję
362  6|          padarytose, tokių sau ponų, arba rykių, randam jau ir pačius
363  6|              Vienok tokie sau ponai, arba kunigaikščiai, turėjo klausyti
364  6|             klausyti didžiojo rykio, arba kunigaikščio, kurį sau už
365  6|             veldėti.~    Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis buvo,
366  6|             sau tarnauti su mokesniu arba duokle ar be mokesnio. Ilgainiui
367  6|              sėjo, vadinos artojais, arba jungvilkiais; kiti girias
368  6|             augino giriose sau ponui arba didžiajam kunigaikščiui,
369  6|          tokio darbo buvo antveizas, arba pristovas, kurį paprastai
370  6|          kurie buvo ar karėj paimti, arba jei, į tiesą ištikus, per
371  6|           mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis, amžius, tai yra žmonės,
372  6|              apygardas, tėvūnijomis, arba pavietėmis, vadinamas, nuo
373  6|           apygardos susirinkę sūdyti arba kitus ūkės reikalus atlikti:
374  6|             pavietu. Tokių tėvūnijų, arba pavietų, pačiuose Žemaičiuose
375  6|              18. Žarėnų, 19. Telšių, arba Platelių, 20. Veiliuonos,
376  6|               Raseinių, 23. Šiaulių, arba Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~   
377  6|        pripadėtoju buvo šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti,
378  6|             į karę vedė, ir tekūnas, arba vizius, gudiškai voznius.~   
379  6|           žyminas, kursai ūkės žymę, arba pečiotį, saugojo, bei ūkės
380  6|         nugriebė tą, kurs jam abydą, arba iškadą, buvo padaręs, beje,
381  6|  nugriebtasis nebnorėjo savo gyvulio arba daikto apent atgauti, tad
382  6|           nuo savo pusės nusiųstų du arba tris vyrus į iškados vietą,
383  6|    stigavojant; "Aš savo galvą dedu" arba: "Aš savo galvą duodu, jei
384  6|     Vargdienis, neturėdamas ašvienio arba javų, savo dirvą ar pievą
385  6|            koksai buvo jos įnešimas, arba pasoga, paprastai užrašydavo
386  6|      užmuštojo galvą, kurie pinigai, arba mokesnis, vadinos vyrgalve,
387  6|          mokesnis, vadinos vyrgalve, arba vyrgulda, kursai žodis paeina
388  6|            paeina nuo vyro ir galvos arba nuo vyro ir žodžio guldyti,
389  6|              vyro ir žodžio guldyti, arba nuo žodžio vokiško geld -
390  6|                 pašoks į sausą medį" arba: "Tas sulauks sausos šakos";
391  6|        nedorą žmogų: "Šunies kąsnis" arba: "Šunys pamestą neėstų,
392  6|            palindęs, turėjo atkaukti arba atloti tais žodžiais: "Tai
393  6|          pragėrė.~    Senovėj miera, arba saikas, ilgumo ir platumo
394  6|        platumo toksai buvo: nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka,
395  6|            turėjo saviep 12 nykščių, arba colių. Uolektis, arba mastas,
396  6|       nykščių, arba colių. Uolektis, arba mastas, tris kurpes, sieksnis
397  6|            versta, nuo žodžio versti arba verpti, beje, ženklinti,
398  6|               bačka, vežimas. Miera, arba saikas, tekumo buvo: lašas,
399  6|              ir taip toliau. Svaras, arba voga: grūdas, svaras, stukas,
400  6|               3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6.
401  6|               5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo,
402  6|             ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines,
403  6|        visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos. Dieną su nakčia
404  6|         nakčia dalijo į 24 valandas, arba adynas, kurias taip vadino:
405  6|           taip vadino: 1. sambrėškis arba brėkšta, 2. santėmis arba
406  6|            arba brėkšta, 2. santėmis arba sutemo, 3. vakaras, 4. nuovakarės,
407  6|              prieš aušrą, 11. aušta, arba švinta, 12. mažoji pusrytėlė,
408  6|             priešpietis, 17. pietai, arba pusdienis, 18. pakaitis,
409  6|               sako: "Vieni giruliai, arba girionys (taip vadino toj
410  6|              visų girionų žemaičiai, arba aušrėnai (aestii), orę testeigę,
411  6|             ir taip patys žemlionys, arba vyčiai, pradžioj tearė ir
412  6|              ne vien pačių žemlionų, arba vyčių, buvo lygios tėviškės,
413  6|            vos penkis, šešis tarnus, arba, kaip šiandien vadina, padonuosius,
414  6|          kelti, visų pirma sau ponai arba tėvūnai suvadino senuosius
415  6|        teiravimos vadinos ūkės dūma, arba roda, nesgi pirma turėjo
416  6|            didysis kunigaikštis kare arba ūkės rėda, vienok negalima
417  6|      lietuvių įstatymai yra Smulkio, arba Zamolksio, kursai būk įstatęs,
418  6|     įstatymus svietas vylęsis dangų, arba gyvenimą visų viešpaties,
419  6|            sėdėjęs pasaulio Tėvūnas, arba Perūnas, kuriam tarnavę
420  6|              tarnavę devyni atmonai, arba kairės vyrai, aiškiau sakant,
421  6|              kalno buvęs dar skomis, arba stalas, atmainą žmogaus
422  6|               kuriuos patys kunigai, arba dievo garbės vyresnieji,
423  6|      mirdamas dar sau devynias opas, arba ronas, savo ragotine būk
424  7|      nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs" arba: "Benuliūdo, it žirgo nustojęs",
425  7|       Benuliūdo, it žirgo nustojęs", arba: "Džiaugias, ar ne žirgą
426  7|               juodbėris, šviesbėris, arba skaistbėris, briedplaukis,
427  7|               Senovėj karės apdaras, arba karės įkapės, maž teįvairavo
428  7|              ant tos pačios sermėgos arba koboto antsimovęs meškena
429  7|             tiek buvo vario grandžių arba sagčių antmautų, kiek buvo
430  7|         antroj rankoj turėjo turčią, arba skydą, kuria nuo neprietelių
431  7|              neperšokęs, nesakyk op" arba: "Nepravėdinęs nesakyk šaltas",
432  7|        Nepravėdinęs nesakyk šaltas", arba: "Darydamas gudriai, veizėk
433  7|             gudriai, veizėk į galą", arba: "Gudraudamas kuomet noris
434  7|      baisiausią kariauną platburnių, arba totorių, paveikė, kurie
435  7|          Žemaičiuose pilies kalnais, arba nuo žuvėdų pilimis, tebvadina.~   
436  7|          anga tebuvo. Pusėj to kalno arba atkalnėj buvo aplinkui taškas,
437  7|              Padaugavy baudžiavomis, arba lažais, ir mokesniais, todėl
438  7|            Diena mano - amžius mano" arba: "Diena būtoji", arba: "
439  7|          mano" arba: "Diena būtoji", arba: "Ne saulės amžių gyvensiu",
440  7|              saulės amžių gyvensiu", arba: "Pūsta tavęs ar manęs",
441  7|               Pūsta tavęs ar manęs", arba sako: "Nuo baimės mirusiam
442  7|          skambina." Taip latviežiai, arba, kaip prašaleičiai kad rašo,
443  7|          jiems pirma jų žvalgytojai, arba špiegai, sakė visa gausiant.
444  7|         tokiu būdu kėlė sau karvedį, arba atmoną, kurs juos turėjo
445  7|              į karę, ir šimtininkus, arba pulkorius, nuo žodžio pulti,
446  7|       vėliavas į karę nešė ir įrašą, arba reistrą, kareivių savo apygardos
447  7|       vyresnybės skyrime žemgalėnai, arba kuržemininkai, iki šiai
448  7|        Kartais pakėlė sau karvedžiu, arba atmonu, svetimos tautos
449  7|       kūrėjas būt jo valdžią mažinęs arba varžęs karei esant. Vienok
450  7|              turėjo visus žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas
451  7|         reistro išpaišė. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis
452  7|              tarp tų pačių žemlionų, arba vyčių. Paskui Lenkų karaliai
453  7|              vyresniuosius; atmonas, arba didysis karvedys, regėdamas
454  7|          kaip kame galėjo ir sumanė, arba puldinėjo į svetimus kraštus
455  7|          dešimtininkas, šimtininkas, arba pulkorius, nuo žodžio pulti,
456  7|            Lygia dalia pilies vyras, arba pilies ponas, turėjo sau
457  7|              gauja vadinos kariauna, arba vaisku, noris lig į vieną
458  7|              ilgai tiems žemlionims, arba vyčiams, reikėjo karėj būti
459  7|          dviejų valakų. Tų žemlionų, arba vyčių, senovėj Lietuvos
460  7|           turėjo ypatingas liecybas, arba privilijas, savo krašto,
461  7|          kuriame nieksai baudžiavos, arba lažo, nežinojo, tiktai kožnas
462  7|            tuo pačiu bus sau ponais, arba žemlionimis, iš gudiškumo
463  7|            nuo žmonių pasavino žemę, arba gruntą, ir juos pačius ėmė
464  7|            500 jotų, kartais po 5000 arba 6000 pagal didumą šeimynos
465  7|              mažiau apygardų vyčiai, arba žemlionys, susibloškė į
466  7|              trumpesni, stripiniais, arba strypais, vadinami, kurių
467  7|            vylyčias iš savo seidokų, arba temptinių, prisiartinus
468  7|               mušė jį savo strypais, arba stripiniais. It arti susirėmus,
469  7|              su akmeniniais kirviais arba, aiškiau sakant, kūjais
470  7|            jautojos per savo žynius, arba kunigus, kokią laimę turėsiantys
471  7|          nutvėrė pirmąjį žvalgytoją, arba špiegą, tad, pririšę jį
472  7|          ąžuolo, pervėrė jam vylyčia arba aksčia širdį ir veizėjo:
473  7|              pačios grobio griesenos arba dėl terionės neprietelių
474  7|      vokiečiams Parusy, Žemgaliuose, arba Kurše, ir Padaugavy, kruviną
475  7|          kunigaikščiui ir jo tarnams arba kunigams. Trečiąją gavo
476  8|             Nesgi šiandien žemgalis, arba latvis, pasakodamas prašaleičiui,
477  8|              vienas sakos viecinyku, arba vietininku, esąs, beje,
478  8|        žinoma Lietuvos krašto prekė, arba tavoras, nekaip pati jos
479  8|           kraštą esanti sala Abalos, arba Basilėja, arba Raumonija
480  8|          sala Abalos, arba Basilėja, arba Raumonija vadinama, ant
481  8|      žemaičiai prekiojo su valakais, arba ryimonimis, šiaurės žvėrimis
482  8|              leido gintarus į rytus, arba saulėtekį, buvo upės Daugava,
483  8|    paskuojosios, tekėdamos į Uksinę, arba Juodąją jūrą, bogino gintarus
484  8|       vadinos, kuriuos gudai jazyci, arba jazigi, beje, pagonimis,
485  8|         kailiais, užvis su žuvėdais, arba žvejonimis (sueones), taip
486  8|      atskiedė lietuvius nuo Uksinės, arba Juodosios, jūros ir nuo
487  8|         kuriuos šiandien Pomeranija, arba Pamariu, vadina, iš kurio,
488  8|          lietuvių girionų, eruliais, arba giruliais, vadinama, buvo
489  8|        beparsigrūsti per tuos lenkus arba gudus į savo namus, nes
490  8|          pradėjo plėstis. Dioskuras, arba Salpilė, Uksinėj pajūry
491  8|             jog Mugapily buvo gatvė, arba ūlyčia, kurioje patys lietuviai
492  8|            tegyveno, nuo ko Parusių, arba Prūsų, gatve vadinos.~   
493  8|               vadinamus Pamedžionys, arba Pamezonija, Pagirionys (
494  8|             žinoti, jog tų vokiečių, arba karės brostvininkų, visas
495  8|            žemaičius, jog Mindaugas, arba Mintautas, jų karalius,
496  8|          tiktai Žemaičių medininkai, arba šios dienos žemaičiai, nesikrikštijo
497  8|       pačiose pilyse, bet gaspadose, arba karčemose, gaspadoriais
498  8|              ir paskuoją savo įtaką, arba uostą, upės Šventosios ties
499  8|             vienų ir antrų Podolijų, arba Lietuvos tyrų, apgalėjo
500  8|       Lietuvos tyrų, apgalėjo Krymą, arba senovės Kimeriją, Mažąją