Story

 1  3|       didelius sėtinius, it žmogaus galvos, po 12 svarų sveriančius,
 2  3|         saujos grūdus ant jaunosios galvos, tardamas: "Dievai mūsų
 3  3|           kurios iki pat savo gyvos galvos neišsižadėjo ir nuo neprietelių
 4  3|              arba: "Nuo tavo baltos galvos atėjom paguodos ir malonės
 5  3|      svečios drobės nuometą sau ant galvos vyturti ar sermėga apsivilkti,
 6  3| patvirtintas, kursai iki savo gyvos galvos rėdo ir kurio karalius negali
 7  4|      raudoną, barzdą garbanotą, ant galvos liepsnas tvaskančias, rankoje
 8  4|          ten negalėjo prisiartinti, galvos savo nepadėjęs. Pats tiktai
 9  4|        prisiartinti, nepadėjęs savo galvos. Su tais šventais vandenimis
10  4|         Viešpatie, prie tavo baltos galvos atėjom paguodos klūkti",
11  5|             blaivą kaspiną aukščiau galvos iškėlusis, o dešinoje rankoj
12  5|             kunigai, antdėję ant jo galvos pagalvę, arba podušką, nutroškino,
13  5|          tėvui, vargutės rutula ant galvos noris trinytį nuometą.~   
14  6|             arba: "Prie tavo baltos galvos glaustis". Tas kūrėjų kūrėjas
15  6|               Lig šiol dar negal iš galvos lietuviams to iškulti, kurie
16  6|          jau amžinai, jau lig gyvos galvos.~    Visa tauta buvo išsidalijusi
17  6|        rubos, tuojau metė žemyn nuo galvos savo kepurę, rodydamas tuo,
18  6|            žodis paeina nuo vyro ir galvos arba nuo vyro ir žodžio
19  7|      neprietelių nuogandos ant savo galvos tarp tauro ar briedžio ragų
20  8|         niekaip senovės nuometų nuo galvos savo mesti, noris kitą apdarą
21  8|          bet turėjo žemės sūde arba galvos sūde ant jo skųstis ir per
22  9|       mokėti ir nuo kožno pilionies galvos pusę svaro sidabro duoti