Story

 1  1| užaugusios, vienok niekas nežino, kuo metu tenai žmonės yra gyvenę
 2  3|           būdo, dabos ir tikybos, kuo būtinai indijonims pavėdavo,
 3  3|       namai ne vien nelepino, bet kuo didžiau skudrino ir stiprino
 4  3|        juos mirusius ir norėdamos kuo veikiausiai apent juos regėti,
 5  3|        namus įėjusiam, neturėdami kuo jo pamylėti, pradeda verkti
 6  3|   sermėgas, būdu, daba, kalba maž kuo teįvairauja nuo kitų lietuvių
 7  3|       rugius po miežiais it žolę, kuo tankiau želiančią, žiemai
 8  4|        dievą nuomonę ir tuo rodo, kuo anie kitą kartą yra buvę.
 9  4|           ir auginę, idant turėtų kuo įsikibti lipdami ir pasiilsėti
10  4|        vyresnybės netaupė, jei ta kuo metu norėjo jiems ką norint
11  4|            tokioj dingsty liepsna kuo didžiau dar aukštyn tvaskėjusi.
12  4|       mėnesio, ant kurios laiptos kuo metu reikia aukauti; į to
13  4|      kurie būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai karojo, ką
14  4|           šiandien sako, karalių. Kuo metu yra jis tokią valdžią
15  5|       svieto maloniu yra buvęs ir kuo jis gėrėjos ir džiaugės
16  5|         jau tuo visa jam atlikęs, kuo kaltu yra buvęs; ir taip
17  6|          rodydamas tuo, jog nė su kuo kitu, kaip tiktai su dievu,
18  6|  viršininkais, pagal tą, kaip kas kuo rūpinos; visi buvo bemoteriai
19  7|          pirma ant to, kaip ir su kuo turi grumtis, nesgi įpratę
20  9|         Tuo yra pinigai prekyboj, kuo kraujas žmogaus kūne, nesgi,
21  9|        ant galo ir į pinigus; bet kuo metu sidabro pinigai atsirado