Story

 1  1|           vaisingos dirvos buvo, ten šiandien palšų smilčių vilnys,
 2  1| stigavoja, kaipogi tebepasakoja: ten ežeras užrukęs, kitur po
 3  1|   giriomis vadinamos buvo medės, ten šiandien nė medalių nebėr.
 4  1|          paskaitomi, lygia dalia ten pat regimos šulinės ir tvankos,
 5  3|     Albiją; bet paskiau įsigrūdo ten nuožmi tauta, gudais vadinama,
 6  3|       eina, sako toliau, jog nuo ten prasidėjusi jų tauta, kame
 7  3|      rymionis, kame grūdus malė, ten pat ir duoną kepė. Tose
 8  3|          noris mėnesienoj. Nesgi ten jos turtai, gražybė ir goda
 9  3|          nesgi tada pačių bočius ten pat namie kiekvienam savo
10  3|        ėjo ar keliavo dainuodami ten, kur juos tėvai ar didieji
11  3|  giedrojant, šąlant ar dergiant, ten pat ežere ar upėj nutrinko.
12  3|      apverčia; kame žemė išdega, ten, regis, niekas neauga, todėl
13  4|       nesgi, kur nespindi saulė, ten niekas ir neauga. Nuo tos
14  4|        dėl parodymo, jog nieksai ten negalėjo prisiartinti, galvos
15  4|         įmestas, nedegęs. Toliau ten eidamas, radęs apygardą,
16  6|         sūde neparodė, tad pats, ten pat po suolu palindęs, turėjo
17  7|      smerčio: jei čia vergu - ir ten vergu, jei čia liuosu -
18  7|       vergu, jei čia liuosu - ir ten liuosu; užvis, sako, regėdami,