Story

  1  1|           kaipogi visa, kas tenai yra, dievo parėdymu anksčiau
  2  1|           gyvenimo geistų. Vienos yra buvusios šiame pasauly tokios
  3  1|          noris raštai tyli, kitos yra tokios, kurias žmogus pats
  4  1|     šiandien tankiai upių grevose yra randami ąžuolai, į geležį
  5  1|       kasant tenai žemes, randami yra sukloti sluoksniai įvairios
  6  1|        akmenėlių, tarp kurių daug yra sraigių kaušelių, jau į
  7  1|       visi tie sluoksniai regimai yra nuo jūros vilnių sukloti,
  8  1|           vienok, kada tenai jūra yra gulėjusi, nieksai nė pirm
  9  1|       Žemaičių jūra per 1000 metų yra per kelias uolektis nusekusi.
 10  1|         neminavoja. Nuo ko regima yra, jog tuo kartu, jau svietui
 11  1|          jų nebminavojo. Taip pat yra senovės raštuose įrašyta,
 12  1|            vadina, kurios regimai yra buvusios po jūrą vadalojamos,
 13  1|           staiga nusenkant jūrai, yra tenai palikę, bet kada tas
 14  1|        tenai palikę, bet kada tas yra nutikęs, to nė vienas nežino.
 15  1|          pradžioj 15 amžiaus daug yra minavojamų privilijose,
 16  1|            dėl to tankiai girdima yra dejuojant, jog pievos neželiančios,
 17  1|     nežino, kuo metu tenai žmonės yra gyvenę ir arę. Taip pat
 18  1|       pylas per versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos,
 19  1|         ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo.~   
 20  1|          rodo.~    Čia jau regima yra, jog nuo tokių pasaulio
 21  1|    tepaliko.~    Tas dar taip pat yra žinomų, jog ne vieni tokie
 22  1|           nuo amžių, pilni raštai yra prirašyti.~    Jei tiktai
 23  1|            bet jau gilioj senovėj yra perkentėjusi didžiai didelius
 24  1|       aiškiai numanyti, jog angis yra turėjusi savo ypatingą tikybą,
 25  1|       kurie viena kalba su svietu yra kalbėję; pati tauta plačiai
 26  1|       gyvenusi ir didžias pažines yra turėjusi su tolimais kraštais,
 27  1|      kalnėnų ir žemaičių, giminės yra buvusi lopšiu Indų žemė;
 28  1|    kalnėnų ir žemaičių kalba. Tas yra dar stebuklingesniu, jog
 29  1|          ermyderiai ūkės ar žemės yra atvarę Lietuvos tautą iš
 30  1|   šiandien dar nežino; tas tiktai yra žinomu, jog seniai, pirm
 31  1|     seniai, pirm gimimo Kristaus, yra jau randama gyvenanti Uksinės
 32  3|           Kristaus lietuvių tauta yra jau randama gyvenanti Uksiniuose,
 33  3|       Žemaičių pajūrių, it vidury yra kalva, daugiau nei per šimtą
 34  3|       marę, tarp kurių didžiosios yra: Niperis, Tyrulė ir Isteris,
 35  3|        tarp kurių didžiosios upės yra: Daugava, Nemunas, Pragaras
 36  3|      einant, tame sluoksny krašto yra tyrai, beje, neapregimi
 37  3|          valdymierais turėjo; jog yra buvusi didžiai turtinga,
 38  3|   įšleitėj pietinėj ir padunojais yra gyvenusi ta getų, arba lietuvių,
 39  3|       rymionų ir trakionų, regima yra, jog tos visos tautos gilioj
 40  3|       gilioj senovėj vienus tėvus yra turėjusios, nesgi ne vien
 41  3|           mums stigavoja. Kas dar yra stebuklingesniu, jog kad
 42  3|           sako: "Einant į šiaurę, yra kalnai, Arkiniais vadinami,
 43  3|          kiaušrijais. Kas regimai yra, jog prekėjai, skaugėdami
 44  3|          ir stotis, sako, nevalna yra, nes turi ant pilvo išsiristi.
 45  3|           žodis sam, kaip sakiau, yra lietuviškas, žemumą rodąs;
 46  3|           žodžių žem ir land, tai yra Žemasis kraštas, kaipo viršiau
 47  3|      krašto vadino Samländer, tai yra žemaičiai, beje: žmonės,
 48  3|        land - kraštas sudėtu, tai yra rytų kraštas, arba Austurland,
 49  3|        kalbų nuo to rados: žinoma yra visiems, jog visu Žemaičių
 50  3|          žodžiai - rytų, aušros - yra vardais šios dienos Žemaičių
 51  3| lietuviško, antro teutoniško, tai yra iš lietuviško kurti ir teutoniško
 52  3|      einąs, Kuršu lig šiai dienai yra vadinamas. Vadino dar žemgaliais
 53  3|      vadino kraštą Letgalija, tai yra - Lietuvos galas, kame Lietuvos
 54  3|        gudiško žodžio jazyci, tai yra pagonys. Lietuviai, Juodojoj
 55  3|            kalne ar pakalnėj, tai yra jūron linkui, gyveno. Nes
 56  3|           rėdyti; nesgi nuo dievo yra leista, jog kožna tauta
 57  3|    letgaliai ir livonai tie patys yra žemaičiai ir lietuviai;
 58  3|        jei šiandien nekurių kalba yra ir perkreipta nuo likusiųjų
 59  3|          Žemaičių jūra, už kurios yra žemė, Skandija vadinama,
 60  3|          per girios tenai senovėj yra buvusios, tas tepaklausia
 61  3|       sako: "Vaikeli, ta bažnyčia yra girios vietoje pastrūnyta,
 62  3|           tarp kitų medės apynojų yra m. 1456 garsiais minavojami
 63  3|           namus įsteigti. Kas dar yra didesniu, girios juos šildė
 64  3|      gerbė ir godojo.~    Tas dar yra stebuklingesniu, jog tose
 65  3|        duonkepis pečius iš vidaus yra kuriamas, kuriame valgyti
 66  3|        pieną, nuo ko pieno kamara yra vadinama; ta troba buvo
 67  3|  reikalingą daiktą turėjo. Pasaka yra užrašyta, jog, apkyrėjus
 68  3|            kūnų savo ramdyti, tai yra pertis, ir meilavę jo šventenybės,
 69  3|        kiemu, nuo ko ir visa buta yra vadinama kiemu, arba kaimu;
 70  3|           išmanyti, vienok žinoma yra, jog lietuviai, kalnėnai
 71  3|           kas per gyvenimai tenai yra buvę; todėl nėra ko stebėtis,
 72  3|         Mėmaičiai, Meškeliai, tai yra Rudės, Mėmos ir Meškio vaikai.
 73  3|         ojų; kaipogi šiandien dar yra tariama: tą, sako, išlojo
 74  3|         darytis; vienok sunku dar yra lyčių tos dabos, šiandien
 75  3|           Todėl žirgai jų dainose yra didžiai garbinami, kaip
 76  3|        iki šiol pasakojau, regima yra, jog jų kraštas, oras ir
 77  3|       drąsinant rūpesningą žmogų, yra sakoma: "Kur dingsi, gyvas
 78  3|        sutikę, nesgi šiandien dar yra tariama: "Žinia, vyras,
 79  3|         stambūs ir resni žaliūkai yra galintys prieš vargus ir
 80  3|          kaipogi šiandien tariama yra: "Kaip smogsiu, tai žegterėsi", "
 81  3|        Pūsta tavęs ar manęs", tai yra: tepusto vėjai tavo vietoje
 82  3|           kibsiu", nuo ko tariama yra: "Tas eina, - sako, - ant
 83  3|      lykinis skaitlius 3, 5, 7, 9 yra laimės skaitlium vadinamas;
 84  3|         mylintys, kaipogi tariama yra: "Melagis pasaulį pereis,
 85  3|       galą veizėjo, kaip šiandien yra tariama: "Veizėkim, - sako, -
 86  3|          ir taip rašo: "Lietuviai yra didžiai geros širdies ir
 87  3|       įpročiu šiandien dar sakoma yra: "Duok žodį, žodis atėjo"
 88  3|           žodis atėjo" arba: "Kas yra žadėta, tą reik ir attiesti",
 89  3|        todėl dar šiandien tariama yra: "Liuosas lab ir po kere
 90  3|         užkakinti"; toksai žmogus yra nuo jų neapkenčiamas. Namų
 91  3|       kaipogi šiandien dar sakoma yra: "Vyženos ir sopagus pragyvena";
 92  3|              šiandien dar tariama yra: "Nėr mėsos per kiaulieną", -
 93  3|      skaisčios mergaitės. Kas dar yra stebuklingesniu, rūstoj
 94  3|  neapvežėjo; ir taip šiandien dar yra sakoma: "Slinki, tė kiaušį;
 95  3|        einantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: "Žirglioja, it bites
 96  3|     pirmieji žodžiai jos širdgilo yra: "Vaikeli brangusis, - sako, -
 97  3|       kloti; nuo to paties regima yra, jog juo sumitusi buvo merga,
 98  3|        dar daina dėl persergėjimo yra dainuojama mergaitei ištekant.
 99  3|      šiandien senu įpročiu sakoma yra: "Aš tau leisiu mano dukterį
100  3|          išsijautotų ar vis tiesa yra, ką piršlys apie jį buvo
101  3|      kalaviją, rodydamas tuo, jog yra karės vyru, jog, ištekėjusi
102  3|         atkaliai parodytų, jog ji yra karės vyro duktė, ūkės vilkėja
103  3|       dieną vėdlių gaspadinė, tai yra viešnė, turėjo pasielgti,
104  3|           pasirodyti, ar turtinga yra, nesgi nuo jos turtų apie
105  3|            kas per Lietuvos žmona yra, kuri savo išminčia, gudryba,
106  3|       pieno tenai nebuvo. Kas dar yra stebesniu, vis pačių valgiai,
107  3|         kartus ratus, ar nesugedę yra ir ar įvažiuos laimingai
108  3|     rodydamas tuo, jog tame kieme yra žmonės geros širdies, pakeleivingus
109  3|            rodydamas, jog negirtu yra; jei jis tenai ant vienos
110  3|      Smailumas ir lielio leidimas yra visų didžiausiom ydom motriškųjų,
111  3|      pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namuose ugnį ir
112  3|       jauniejiem, tardamas: "Toks yra galas nedoros meilės", kurią
113  3|    paskesniuose laikuose visa kas yra užrašyta apie tą daiktą
114  3| vargdienių žmonių iki šiai dienai yra šventai užlaikomas, ir taip
115  3|       svečiui, jog visi, kas vien yra kieme, taip jį myli. Ant
116  3|       šnekėjo, todėl šiandien dar yra sakoma: "Kas girtas nebagotas,
117  3|     nesigobėjo, kaip šiandien dar yra sakoma: "Ne saulės amžių
118  3|           vaišinę, todėl šiandien yra sakoma, gavus koki keistą
119  3|   kiekvienas, jog didžiai karingi yra buvę, drąsūs, kantrūs bei
120  3|      gyventi. Dėl to ne stebuklas yra regėti senovėj lietuvius,
121  3|         stiprume visa jo sveikata yra, todėl nuo viso to, kas
122  3|      minavojau.~    Lietuvis, tai yra kalnėnas arba žemaitis,
123  3|   kalnėnas arba žemaitis, visados yra linksmos širdies žmogus;
124  3|     atlieptinai, nuo ko ir dainos yra taip pat sutartinėmis vadinamos.
125  3|     vadžiodami. Tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau
126  3|           Tokie Lietuvos trimitai yra jau minavojami 1180 gudų
127  3|         ir varinėmis; jų gaudesys yra trumpas ir kimus; smuikais,
128  3|         šiandien dar kame-ne-kame yra girdimi. Garsus raštininkas
129  3|      todėl nuo senų laikų tariama yra: "Lietuvis išjoja į girią
130  3|      skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti. Lygia dalia
131  3|      kraštas, - sako jis, - noris yra platus, tačiau neturi stiprių
132  3|         jau poniškas. Tame krašte yra vyriausiu perdėtiniu storasta,
133  3|           vadinamų, geria. Žmonės yra drąsūs, skudrūs ir ant karės
134  3|    noragais, ne geležies, tas dar yra stebuklingesniu, jog jų
135  3|   stebuklingesniu, jog jų grumtai yra kieti, ne smiltėti. Paprastai
136  3|          arti. Tame krašte, sako, yra traškančios girios ir lieknai,
137  3|           vaško teturi ir didžiai yra baltas. Girios yra jų turtų
138  3|        didžiai yra baltas. Girios yra jų turtų klėtimis, bitės
139  3|        veisias. Iki šiol dar daug yra tarp žmonių netikėlių, kurie
140  3|         visokios veislės Lietuvoj yra smulkūs. Žmonės nuvargę,
141  3|           nesgi kožnas gyventojas yra prie žemės prikaltas. Į
142  3|        žodis teisybės nuo sūdžios yra auksu sveriamas. Gyventojai
143  3|           vokia ir kulia. Tas dar yra stebuklingesniu, jog klausiant,
144  3|          dainą pavėdauja. Tas dar yra ypatingesniu tarp vyriškųjų
145  3|        trimitais vadinamus, kurie yra graudingo balso, kartais
146  3|  vyženomis ar kojenomis. Ratai jų yra be kokio gelžgalio, kuriuos
147  3|  važiuojančių, tad toksai biaurus yra braškesys - aulolo aulolo -
148  3|          grįžtant, vasarojum.~    Yra taip pat kitas pragumas
149  3|           rugiai atentį metą taip yra derlingi ir tankūs, jog
150  3|     arkliu aria, nesgi jų gruntai yra didžiai lengvi.~    Tokį
151  3|       visa prapultų, noris grūdai yra būtinai pavėdūs ir tos pačios,
152  3|        tesėja pagal tą, kaip žemę yra išgyventi galima; ir taip
153  3|     nekaip žemaičiai, nesgi Kalne yra šilčiau, nekaip Žemaičiuose,
154  3|      javus nuo lauko nuvokia. Tas yra stebuklingu, jog, pasėjus
155  3|          šv. Joną. Visi tie javai yra nuvokiami, iškuliami ir
156  3| neprietelių.~    Tas dar pas juos yra ypatingu, jog, jei kas randas
157  4|           išperėjo visa, kas vien yra regimu šiame pasauly, kaipogi
158  4|           kutinančia visa tą, kas yra, kaip sakiau, regimu ir
159  4|           nesgi, saulei įspindus, yra šilčiau ir visa rodos linksmesniu
160  4|       arba Tičiu, arba Papiu, tai yra tėvu, nuo to, jog jis, kaip
161  4|   pradžiai laiko nėra žinomo, tai yra be laiko. Vadino jį taip
162  4|          beje, jog jis viršininku yra, arba valdymieru, kursai
163  4|      šiandien dar svieto pasakose yra minavojamos, taip pat skaitlius
164  4|  skaitlius devyni iki šiai dienai yra dar už laimingą turimas,
165  4|      devintinės taip pat šiandien yra permanomas. Pats Lasickis
166  4|           jog jų kalboj kas kitas yra Perūnas, arba Perkūnas,
167  4|        perkūnija, kaipogi Perūnas yra įkūrėjas viso pasaulio,
168  4|         visą pasaulį, o perkūnija yra jo galybė, kurią jis reiškia;
169  4|      žodžiu šiandien dar nuo visų yra žinomu ir permanomu, kaipogi
170  4|        debesis, arba: "Papis, tai yra tėvas, subildėjo", arba: "
171  4|           tititi, oi tititi", tai yra: "Oi Titi, Titi"; priminti
172  4|          ir lietuviai apgudę, tai yra kurie į gudus jau išvirto,
173  4|       žodžiais: "Och tititi", tai yra: "Oi Titi, Titi". Ir taip
174  4|         rodo, kuo anie kitą kartą yra buvę. Čia dar jei priminsim,
175  4|        toliau. Tada nuo to regima yra, jog viršiau minavoti Perūno
176  4|        minavoti Perūno privalumai yra ne ypatingi dievai, nes
177  4|          ir čia, jog tuodu žodžiu yra lietuvišku lielum per lielą,
178  4|           pajūriuose (Sarmatorum) yra žmonės garbinantys savo
179  4|        Perunal.~    Nuo to regima yra, jog lietuviai, atsidangindami
180  4|          Perūnas užlaikę. Kas dar yra stebuklingesniu, jog tokios
181  4|         patvirtinimo viso to, kas yra sakyta, gana bus pridurti
182  4|          tą dar pridursiu. Žinoma yra visiems šiandien, jog didžiame
183  4|       daug vardų pramanė. Tas dar yra minėtinu, jog lietuviai,
184  4|        pas save kad darė.~    Tas yra dar stebuklingesniu, jog
185  4|           Nesgi tame daikte tokia yra senovės raštuose žinia įrašyta.
186  4|          nedirbo. Žinoma taip pat yra visiems, jog lietuviai pagonys,
187  4|     baldės, kaip šiandien dar kad yra kalbama pasakose, jog dūšios
188  4|          nuomonę apie dievą ilgai yra užlaikę, ką stigavoja ne
189  4|        kaip patarlėj šiandien dar yra sakoma: "Eik sau po Trimpų",
190  4|     Bandganiu, ir iki šiai dienai yra dar ašvienių ir gyvulių
191  4|      išsiplėsti, vienok linkėtina yra, idant žinovai Lietuvos
192  4|         išreikštų, nesgi šiandien yra dar tariama: "Eik sau po
193  4|         jo garbės kalbėjo, regima yra, jog tą patį Perūną garbino,
194  4|            gadas, gadyba nuo visų yra permanomi, ir taip žodis
195  4|        raštuose rasti, ar Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok,
196  4|    turėjusi, kaipogi šiandien dar yra tariama į susyžusį žmogų,
197  4|     neįtiktų", nes kokia ta duktė yra buvusi, to negal rasti;
198  4|        rasti; jog saulės vyriškiu yra buvęs mėnuo, tą mums senovės
199  4|         jog saulė verkusi, ir tas yra žinoma, nesgi iki šiai dienai
200  4|     žinoma, nesgi iki šiai dienai yra žolelė, saulės ašarėle vadinama.
201  4|      žmona Giltinė; kokius vaikus yra turėjęs, taip pat nėra žinoma;
202  4|          žinoma; bet kaip Smertis yra ne vienoks, taip ir Giltinė
203  4|        amžiną ugnį kūrinę. Žinoma yra kožnam, jog tie žyniai,
204  4|           valdžia ir rėda randama yra kunigų rankose, nesgi anie
205  4|          iki šiolei dar pasakomis yra po svietą minavojamos. Tarė
206  4|           bet ir tarp negyvų, tai yra medžių, akmenų, upių, ežerų,
207  4|          to šiandien dar girdimos yra pasakos po svietą apie vilktrasas,
208  4|          laimė, kaip šiandien dar yra tariama: "Tam daiktui, -
209  4|        Mogile; ir taip sakoma dar yra: "Kuri čia tave giltinė
210  4|            Kas Laima arba Nelaima yra buvusi, nuo šios pasakos
211  4|          aukas, kaip šiandien dar yra sakoma į žmogų, didžiai
212  4|     žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, į kurią,
213  4|         nuo prašaleičių tuo vardu yra vadinama. Toje žinyčioj
214  4|       kurioje ugnis rusėjo, Rusne yra praminę, o patį kraštą Parusniu,
215  4|          Romove vadinamos, toksai yra aprašas. Didelėj lygmėj
216  4|            Vilniaus, žinyčia taip yra aprašyta. Vietoje, kurioje
217  4|          rūmai kūrėjų kūrėjo, tai yra aukščiausiojo kunigo ir
218  4|       kaip angis, vienok pritirtu yra daiktu, kad lietuviai, Vilniuje
219  4|           šiandien Raseinių pilis yra, nuo kuries Raseiniai ir
220  4|           arba amžinai degti, tai yra jog tenai amžina ugnis rusėjo,
221  4|         užgesyti, kas niekų kalba yra, nesgi ir pačiu vandeniu
222  4|          didelumo ir šventumo tie yra minavojami: vieną Dionizas
223  4|       kuri vieta senovės raštuose yra rusne, arba rusene, vadinama,
224  4|           buvo ir iki šiai dienai yra gerbiamos ne dėl jų šventybės,
225  4|       taip liepkauliai iki šiolei yra visų geriausiu ūkininkų
226  4|      nesproginėja, o liepų žiedai yra visų geriausiomis bičių
227  4|          kiekvienam per prityrimą yra žinoma: kaipogi, išskynus
228  4|         privalumų; ir taip žinoma yra, ievų žievės sukaištos visų
229  4|          visų vaisčiausia plėstra yra, kurioms žydint didžiai
230  4|       šventais. Be to, dar žinoma yra, jog dideli ir seni medžiai
231  4|       amžiaus mažne vieni medžiai yra randami ženklais rubežių.~   
232  4|           nusitinka. Nesgi žinoma yra, jog kielė parlėkusi ledą
233  4|           kitų biaurybių. Regimai yra, jei šiandien tą daro kalnėnai
234  4|           dėl kokių priežasčių tą yra daręs, raštuose senovės
235  4|        kaip šiandien iš gūdiškumo yra sakoma, apieras jiems darė,
236  4|            arba kovų, vietos, tai yra laukai, kuriuose su neprieteliais
237  4|      pasakos šiandien dar visiems yra žinomos, kaipogi pagal tas
238  4|           melsti, kaipogi visiems yra žinoma, jog šiokie tokie
239  4|         arba žemelės ūkėjoms, tai yra žemėj gyvenančioms dūšioms,
240  4|        taip daug pramonių, regima yra, jog didi daugybė buvo žynių,
241  4|    gyvenąs, rašo, pilni jų kiemai yra kunigų, žynių, burtininkų,
242  4|   jautotis savo atentės. Tas pats yra buvęs angis tarp pagonių,
243  4|           sako, karalių. Kuo metu yra jis tokią valdžią įgavęs,
244  4|     svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su Lietuvos tauta,
245  4|          svietui sakęs. Skelbiama yra raštuose, jog daugybė kūrėjų
246  4|    galvotis, nesgi nuo senų laikų yra jau įtariama, ką patys jų
247  4|       patys jų vardai rodo, kurie yra ar pramanyti, ar nuo prašaleičių
248  4|         tarti, jog jie antveizais yra buvę ne vien šventos girios
249  4|         ar nelaimę; vienok žinoma yra, jog tarp našlių buvusios
250  4|          ką jis sakė, pačia tiesa yra, dėl patvirtinimo jos, palipęs
251  4|      nutiks; kaipogi šiandien dar yra sakoma, jog perkūnas vejąs
252  5|       viens kitą vaišindami; kaip yra keturios dalys metų laiko,
253  5|         Jono nakčia, kuri visiems yra žinoma; rodos, jog šventino
254  5|         šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: "Tą žmogų yra dievas
255  5|     įpročiu yra sakoma: "Tą žmogų yra dievas leidęs ant svieto",
256  5|        leidęs ant svieto", nesako yra sutvėręs, kurs žodis, šiandien
257  5| nepragaištų pasauly, nesgi žinoma yra visiems, jog apie šv. Joną
258  5|            jog apie šv. Joną oras yra visų jaukusis ir malonusis.
259  5|          randama raštuose, tiktai yra žinomi keli žodžiai vienos
260  5|           būdama, vienok šiandien yra geistina, idant žinovai
261  5|        Kalne, taip ir Žemaičiuose yra sekama; vienok geistina
262  5|          kaip šiandien kad sakoma yra, suvisu į namus parėjus
263  5|     žemeliukėms, arba vėlėms, tai yra dūšioms, ant žemės baldančioms,
264  5|        dingsty dainuojamos, tokia yra. Paskui tą bluką sudegino,
265  5|      tylusonys vadinos, kurie jau yra minavojami sandarose metų
266  5|     mirusiajam ant svieto maloniu yra buvęs ir kuo jis gėrėjos
267  5|         šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: "Tas neraudojo savo
268  5|       visa jam atlikęs, kuo kaltu yra buvęs; ir taip šiandien
269  5|       buvęs; ir taip šiandien dar yra tariama į neturtingą skolininką: "
270  5|         jį pasimelsti. Tokių kapų yra dar šiandien visoj Lietuvoj
271  5|   laukuose, užvis didi daugybė jų yra Rogačiovo pilies laukuose,
272  5|           ir pilis pati Rogačiovo yra praminta nuo tų kapų, rogu
273  5|         tokius kapus łotewki, tai yra lietuvių kapai. Paskesniuose
274  5|            nuo žodžio stipti, tai yra mirti; nesgi šiandien dar
275  5|           mūsų Jonis nustipo, tai yra numirė. Čia reikėjo nabaštiko
276  5|           pajūry visiems šiandien yra žinomi. Ir taip, kur vien
277  5|    šiandien dar nelaimės paukščiu yra vadinamas, nesgi, rudenį
278  5|           numirėlius šiandien dar yra sekamas, bet jei primins
279  5|    Žemaičiai pagonys taip didžiai yra dori žmonės, jog vieno jiems
280  6|             1]~    Sunku šiandien yra aiškiai ką apie senovės
281  6|           tą išrašiau.~    Žinoma yra, jog rėda kožnos tautos
282  6|        žmones pamokytų, kas jiems yra geru ir priderančiu; žmonės,
283  6|  stigavodamas žmonėms, jog toksai yra linkėjimas jų dievo. Ir
284  6|        parodyti, jog tokiu tikrai yra, gyveno ypatingai, prasišalinęs
285  6|           savo dvaro lazdos", tai yra įsakymo, nuo ko lenkai paskui
286  6|          vadino skurczypałka, tai yra sukurčiaus lazda, jog jie
287  6|        jųdviejų darbuose šiandien yra sunku. Regis, jog, kėlusis
288  6|        tuojau regėsim. Tas tiktai yra aiškiai žinoma, jog svietas,
289  6|            jog jo bočių probočius yra buvęs nuo svieto pakeltu
290  6|      randamo, tiktai tokia pasaka yra užrašyta, jog būk sekmajame
291  6|          mulkiais būti; pirm visa yra reikalinga kliautis, nesgi
292  6|    reikalinga kliautis, nesgi kas yra gaspadorium, tas aiškiai
293  6|      broliumi, vienok čia regimai yra, jog karvedys norėjo kunigo
294  6|          nuo gimimo dievobaimingu yra ir klauso veikiau dievo
295  6|           kūrėjų kūrėjas Brutenis yra visados reiškėju. Ant ko
296  6|        tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė,
297  6|       savo sūnų, kurių vardai tie yra: Litvo, Samo, Sudo, Nadro,
298  6|         jog valdžia kūrėjų kūrėjo yra buvusi daug didesnė už valdžią
299  6|        visa tas, ką čia išrašiau, yra yna pasaka, nekaip būti
300  6|    žiuponais, kurie jau 9 amžiuje yra randami Žemaičių krašte,
301  6|           taip rašo: "Žemaičiuose yra daugybė ypatingų rykių,
302  6|           arba umžis, amžius, tai yra žmonės, amžinai vergaujantys.
303  6|       vyrais nuspręstų, kaip didi yra iškada. Nusprendus iškadą,
304  6|          iki šiai dienai paprasta yra, iškadą nuo svetimo prityrus
305  6|      kaipogi šiandien dar tariama yra ką norint stigavojant; "
306  6|            kurios prisiekos tokia yra skvarma įrašyta senovės
307  6|          šiandien dar Žemaičiuose yra sekamas ir vadinas dalį
308  6|         kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: "Tas, - sako, -
309  6|    suplėšydino, kaip šiandien dar yra sakoma į nedorą žmogų: "
310  6|         lietuviais, todėl daugiau yra žinomų išgalių apie jų karės
311  6|     atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne svetimos, bet lietuvių
312  6|           ir taip toliau taip pat yra lietuviški, ne svetimi.~   
313  6|          dirvos, sako, ne sodomis yra, bet kame kurs apsigyvenęs
314  6|            nuo kurių, kaip žinoma yra, vaidai, barniai ir netaikos
315  6|     Žemaičiuose didžiai vėlai dar yra regimas: kaipogi veizint
316  6|          visi dar lygias tėviškes yra tebturėję. Kas dar yra didžiau
317  6|   tėviškes yra tebturėję. Kas dar yra didžiau stebuklingesniu,
318  6|        neturėjo valsčių, kaip kad yra randama paskesnėse gadynėse
319  6|           daugiau tuose kraštuose yra svieto buvę, nekaip šiandien.~   
320  6|        tuo rūpinos. Tokie sueimai yra jau žinomi baltoj senovėj,
321  6|           to, kaip sakiau, regima yra, jog, noris kūrėjų kūrėjas
322  6|        ūkės rėda, vienok negalima yra jųdviejų veikimuose aiškios
323  6|      darbai priderėjo; tačiau tas yra žinomu, jog svietas buvo
324  6|     veikti lietos reikaluose. Kas yra teisingu, nesgi kas neša
325  6|        senieji lietuvių įstatymai yra Smulkio, arba Zamolksio,
326  6|          namuose godos vietą, tai yra nebvadinę žmona, tiktai
327  6|     suspaudime ar rūpesny tariama yra: "Šitai, - sako, - noris
328  7|          ir paskesniuose laikuose yra garbinama ir nuo senųjų
329  7|       atdavęs. Nesgi šiandien dar yra sakoma į rūpesningą žmogų: "
330  7|       tiek vardų arklių, kiek anų yra lietuvių kalboj, ir taip:
331  7|           Licwiaki bocwiaki", tai yra lietuvėliai batvinėliai,
332  7|            todėl senovės raštuose yra randama, jog toks su savo
333  7|         su savo pačtu išjojo, tai yra su savo tarnais.~    Kariavo
334  7|      būdami, kaipogi šiandien dar yra sakoma: "Griovio neperšokęs,
335  7|          kovų vengė, nesgi žinoma yra, jog metuose 1340, grumdamies
336  7|        tenai susitalpinti. Žinoma yra, jog; Algirdas ir Kęstutis,
337  7|       senu įpročiu pilies kalnais yra vadinamos.~    Paskiau,
338  7|     žemaičiai gynės senovėj, gana yra tiktai priminti kantrybę
339  7|     pirmieji žodžiai jos širdgilo yra: "Vaikeli brangusis, - sako, -
340  7|           kokių kapų šiandien dar yra didi daugybė, kaip viršiau
341  7|            Vienok tas vėl visiems yra žinoma, jog vyresnieji kunigai
342  7|           1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių
343  7|   pasirodyti, kaip didžiai drąsiu yra, pirmasis puolė ant neprietelių.
344  7|   šiandien bepasakyti, tas tiktai yra žinomas, jog pilių saugoti
345  7|    pakarčiui ėjo. Taip pat ir tas yra žinomas, jog kožnam, žemę
346  7|    neprietelių gyniojant, tariama yra, jog nuo dviejų valakų.
347  7|         ant dievo, kurio įsakymas yra: mylėk artimą savo kaipo
348  8|         sekas, kaip didžiai plati yra buvusi senovėj jo tautos
349  8|           ir kaip tolimas pažines yra ana turėjusi, jei visus
350  8|     krašte gyvenantys pirmaisiais yra buvę, kurie anapus jūros
351  8|        upės visu pajūriu Žemaičių yra žinomas, kuomet kurios tenai
352  8|       tolimesnius šiaurės kraštus yra per jūrą lankę.~    Gilioj
353  8|      vadino sakal. Paskiau žinoma yra, jog penicijonys statė gintarus
354  8|     vienoje saloje, Basilėja, tai yra šventa, vadinamoj, prieš
355  8|      minėti, jog gintaras senovėj yra buvęs brangiu daiktu, nesgi
356  8|           dar Žemaičiuose tankiai yra randami žemėj Nerono ciesoriaus
357  8|          Valakų žemės ir Žemaičių yra buvusi senovėj perdaug didi,
358  8|           iš Žemaičių ėjo į Rymą, yra žinomas.~    Žemaičiai senovėj
359  8|        tenai nuo neatmenamų laikų yra buvęs paties Herodoto amžiuje,
360  8|        dailumu ir gražumų būtinai yra pavėdžiais į auskarus ir
361  8|    viršiau minavojau. Tai regimai yra, jog žemaičiai leido juos
362  8|          viršiau regėjom, didžiai yra šaltas ir akmenuotas, ir
363  8|        antpuoliai į Žemaičių žemę yra buvę tankūs, tą mums stigavoja
364  8|        vis dar pilimis nuo žuvėdų yra vadinamos; bet ir žemaičiai
365  8|         mugės pilia, nesgi žinoma yra iš raštų, jog tenai trys
366  8|          ir sidabrą, nesgi žinoma yra, jog Mugapily buvo gatvė,
367  8|          toje pusėj, nesgi žinoma yra, jog Alfredas Didysis, anglų
368  8|          tautoms į vergus. Žinoma yra, jog dešimtajame amžiuje
369  8|     matysim, jog tenai tūlos upės yra ištiestos dėl vytinių varymo,
370  8|         neminavoja, vienok regima yra, jog senovių senovėj didžiai
371  8|           didžiai plačiai prekyba yra buvusi tuose kraštuose,
372  8|      kraštuose, jei tūlos jų upės yra patiestos.~    Nes galan
373  8|        prasiplatino, nesgi žinoma yra, jog pilys Vitesbės, Medininkų,
374  8|        saulėlydžio tautas. Žinoma yra taip pat, jog jau metuose
375  8|       vadina, kad kitų upių mugės yra jomarkais vadinamos, į kurias
376  8|          apžėlusios, šiandien dar yra regimos pavilny. Leido visados
377  8|          pavynastis, lažas, donis yra lenkiški žodžiai, ne lietuviški.~   
378  8|       žinodami, jog daug platesnė yra Lietuva už Lenkų žemę ir
379  8|        pusvelčiui imtų; nes sunku yra išlepusiam žmogui skaninių
380  8|          ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto.
381  9|           PINIGAI SENOVĖJ~    Tuo yra pinigai prekyboj, kuo kraujas
382  9|         apsistoja, kaipogi žinoma yra, jog viens pats žmogus,
383  9|           senovėj tikos, tas pats yra buvęs ir lietuvių tautoj,
384  9|          Senovės raštuose randama yra, jog žuvėdų karalius, vardu
385  9|     karalius nuveikęs, bet ką jis yra su ta pilia daręs, nėra
386  9|          kurioje šiandien Liepoja yra), per 14 dienų tenai būdamu
387  9|      Lietuvos graižių.~    Žinoma yra, jog senovėj sidabro arba
388  9|        tris dešimtis grivinų, tai yra dešimtį kapų Lietuvos grašių
389  9|       šimtą vengrų raudonųjų, tai yra dvi kapi Lietuvos grašių
390  9|         arba penkis gudų rublius, yra lietas ir įkapotas dvejoj
391  9|            jog jis turi dvi kapi, yra 28 prabos sidabro, abu galu
392  9|     patreinių ir taip toliau, tai yra turintys po du, tris ar
393  9|        raudonieji, nes to amžiaus yra žinomi, ir taip metuose
394  9|       pinigėlio, arba skatikėlio, yra jotas, tai yra kareivis
395  9|        skatikėlio, yra jotas, tai yra kareivis šarvuotas, kalaviją