Story

 1  3|          kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo;
 2  3|             suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, upėmis
 3  3|      sukrauta. Šalip tos ubladės po vienu stogu buvo kamarėlė, kurioje
 4  3|             trečioji šienui, jau po vienu stogu, jau ypačiai; vadinos
 5  3|       plauko avis teblaiko. Ir taip vienų avys buvo rudos, tie ir
 6  3|             paristi, taurą ar šerną vienu siūčiu nudaužti, to vien
 7  3|           šerną ant savęs skriejant vienu smūgiu nublokšti arba karėj
 8  3| apdegusiuosius, pirma pūrus sėja ir vienu arkliu aparia ir apakėja,
 9  3|             negal regėti. Žemaičiai vienu arkliu aria, nesgi jų gruntai
10  3|            Žemaičiuose, tačiau visi vienu laiku javus nuo lauko nuvokia.
11  4|          sau negeidžia, kaip tiktai vienų turtų. Pats kūrėjų kūrėjas
12  6|            Ant ko būk visas svietas vienu balsu atsiliepęs: "Visi
13  6|       tyruose, viršiau minavotuose, vienu savo piesu tesirūpina, beje,
14  6|            jūrą mauriojantys, ir jų vienų žemėj gintarai tesantys
15  7|            tarpu susiskliautę puolė vienu muntuliu ant neprietelių,
16  7|         idant neprietelius negalėtų vienu trūkiu antjoti ar anteiti
17  8|          Kijevą, išvarė totorius iš vienų ir antrų Podolijų, arba