Story

  1  1|               dievo parėdymu anksčiau ar vėliau ilgainiui persikeičia,
  2  1|               į padanges ramstydamos, ar ąžuolai, šimtais metų skaitantys,
  3  1|             ne vieni tokie žemės, oro ar jūrų ermyderiai blaškė ir
  4  1|         ženklą, sako: "Mirk, vaikeli, ar doru žmogum būk ir namų
  5  1|             Nes kokie ermyderiai ūkės ar žemės yra atvarę Lietuvos
  6  3|               varu iš Azijos išvaryta ar šių turtų pasmilusi, nieksai
  7  3|               vaikus ir pačias kailių ar tūbų polubiuose važiojantys,
  8  3|             didžiuodamies klausinėjo, ar bėra kame giminių šiame
  9  3|     žemaičiais, pagal tą, kaip, kalne ar pakalnėj, tai yra jūron
 10  3|                pagal tą, kaip, medėse ar jūros pašaliuose, gyveno.
 11  3|                nesirūpindami apie tą, ar visa tauta taip vadinos,
 12  3|              visa tauta taip vadinos, ar tiktai ta viena vieta. It
 13  3|            užvirtę, kuriuos pavasario ar rudens tvanai tevokė, o
 14  3|            tos ant jos gulinčio beržo ar ąžuolo. Dar metuose 1564-
 15  3|            Keleivis keliaudamas vilkų ar meškų suletentu taku keliavo,
 16  3|            gaudesio, šovose siuvančių ar po medžių žiedus ūžiančių;
 17  3|            viešpatavo; lapui iškritus ar žiemą keleiviai nuo žvaigždžių
 18  3|         pragyvenus tenai, nuo gaidžio ar šunies balso namus savo
 19  3|            misti, o kelio nesant, upe ar upeliu namus savo pasekti.~   
 20  3|               žiburiuodami ujo vilkus ar meškas nuo bandos iš laidaro
 21  3|          meškas nuo bandos iš laidaro ar, vaikais dar baltplaukiais
 22  3|            paukščių bei putnių augino Ar lesino, nekaip patys galėjo
 23  3|            taip, idaint balsą gaidžio ar šunies savo susiedo galėtų
 24  3|        pasitiekti ojų nuo savęs remti ar antram pagalbą duoti, jei
 25  3|           nesikiša į svetimus barnius ar vaidus, atsako: "Ne mano
 26  3|           pusėj pakalniui. Per penkis ar šešis sieksnius nuo didžiosios
 27  3|          kurių kartelių krovė medžius ar rudenį mėsą kabinėjo džiovinti,
 28  3|            Ant pat vidurio tos duobės ar ugnavietės skersai tųdviejų
 29  3|               ir permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos, vasarą
 30  3|             kaip reikėjo, namo tvarte ar tose kūtėse galvijus šėrė.
 31  3|              tos kūtės buvo dvilinkos ar trilinkos, tad jos buvo
 32  3|            arba tarp pačių dvilinkųjų ar trilinkųjų kūčių buvo laidaras,
 33  3|         klėsti, nuo žemės per uolektį ar pusantros pakeltas ant trinkų
 34  3|         pusantros pakeltas ant trinkų ar didelių akmenų, grįstas
 35  3|            galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas; it pusėj
 36  3|           durys, didžiosios nuo pietų ar rytų, mažosios nuo užpakalio;
 37  3|           trobos kertę galėjo paristi ar laukan išnešti. Norėdami
 38  3|             ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių ugnį ir paleido
 39  3|              ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip
 40  3|          tinklus mezgė žuvims žvejoti ar žvėrims gaudyti, riužius
 41  3|             trobesys vadinos stogine, ar daržine, pailguotinas ketvirtainis,
 42  3|   ketvirtainis, į kurį javus, šiaudus ar šieną krovė; paprastai buvo
 43  3|              stoginėse netalpino javų ar pašaro, tad krovė ant lauko
 44  3|               krovė ant lauko į žagus ar bragus, kupetas taip vadinamas;
 45  3|           buvo ketvirtainis su šiaudų ar stembrų stogeliu, o žagas
 46  3|             puikos, beje, nasturcijos ar kitos palaipinės žolės,
 47  3|               arba rentiniu per vieną ar du rąstu apriesta, idant
 48  3|              grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ėjo tenai džiaugtis
 49  3|         gadynės, kad lietuvė, kalnėnė ar žemaitė, velijos mirti,
 50  3|            nebuvo, tad po galutiniais ar šalutiniais trobos langais
 51  3|           užtvertas, be kurio žemaitė ar kalnėnė tarės ne mergaitė
 52  3|             buvo ąžuolas kiemo vidury ar sodne, šimtais metų savo
 53  3|              kurių lietuvis, kalnėnas ar žemaitis, praskintoj laukymėj,
 54  3|              negut rudens tylią naktį ar žiemą speiguotie garsas
 55  3|       speiguotie garsas šunų lojančių ar gaidžių giedančių, sklydurdamas
 56  3|              leido kareivį jotą vieną ar du, tris - pagal tą, kaip
 57  3|            pusūkiu, o jei du trobesiu ar vieną namą teturėjo, tad
 58  3|                beje, numirė, pragaišo ar išėjo kur kas nebgrįžtinai;
 59  3|            nakties laiką, reiškė lytų ar giedrą ir skelbė įvairiu
 60  3|               bevažiuojąs, tardamas: "Ar aš čia koksai vergas ratgaly
 61  3|             kyšojo, nuo kurių geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo.
 62  3|           ranka kurį tarp jų palytėjo ar žodžiu užgavo, tas ant vietos
 63  3|      teįtenkinsi", arba: "Pūsta tavęs ar manęs", tai yra: tepusto
 64  3|            tepusto vėjai tavo vietoje ar mano kritusio, arba: "Kas
 65  3|               tavo kaktoj", tai čia - ar tave, ar mane raus giltinė; "
 66  3|           kaktoj", tai čia - ar tave, ar mane raus giltinė; "Liksiu,
 67  3|              padeda". Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu buvo,
 68  3|              dangus apklote, o alkūnė ar akmuo pagalve buvo, kruviną
 69  3|            vargus, keliavus, kariavus ar sunkų darbą po žiauriu oru
 70  3|           Niekų darbu neužsiėmė, ūkės ar lietos reikalais tesirūpino,
 71  3|               nedera"; maž ką teįgavę ar teįsteigę, ir tuo džiaugės,
 72  3|           nepeši". Ką norint veikdami ar dirbdami, vis į galą veizėjo,
 73  3|            beje, krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau
 74  3|             juokias, tardami: "Mulki, ar tu nori pono gobį tavo darbu
 75  3|            nesgi, kame keliavę, vargę ar viešpačių rūmuose linksminęsi,
 76  3|        neužmirščiau", arba: "Nuliūdo, ar ne namus pardavęs", ką dainos
 77  3|             kaklas atdaras speiguotie ar giedrotie visados taukšojo.
 78  3|             ilgesnę, įsimovęs, ūdrine ar barsiukine kepure antsivožęs,
 79  3|          kepure antsivožęs, vyženomis ar kojenomis apsiavęs, girioj
 80  3|            kojenomis apsiavęs, girioj ar dirvoj brūzdė, nesgi, į
 81  3|              į karę tiktai traukdamas ar viešėti vedamas, sopagus
 82  3|               veizėti, jaukurų kirsti ar medžiagos ir padarynės butai
 83  3|          butai sau tiekti, darganotie ar speiguotie nė kokios sau
 84  3|             meškena, lūšena, briedena ar taurena išeigos jam drabužiu
 85  3|               viešėti jodamas, bendrų ar genčių lankyti keliaudamas
 86  3|            genčių lankyti keliaudamas ar į karę traukdamas. Vasarą
 87  3|           karę traukdamas. Vasarą arė ar šieną piovė visados po marškinių,
 88  3|            atvašų vainiku antsiklėstę ar tūbo bryliu antsimovę, tankiau
 89  3|        ilgesnes už vyrų dėvėjo, juodi ar margi sijonai visas puošė,
 90  3|               jei vyriškųjų, rezginės ar vyženos, tiktai vyrai vilnonais
 91  3|                tiktai vyrai vilnonais ar marškonais autais vyturo
 92  3|            pailguotinas, retai juodas ar pilkas; paskesniuose laikuose
 93  3|             sage vadino, kuria lynant ar dergiant galėjo apsisiausti;
 94  3|             tinkamos nuo vieno peties ar nuo abiedviejų numesti,
 95  3|              vasarą ant žemės pablaka ar išsitiesę, kaip šiandien
 96  3|               plikos vejos, dembliais ar meškenomis pasikloję, sriuoibalą
 97  3|           duona pasikąsdami, iš maldų ar raugtinių ir kitų kodžių.
 98  3|       Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra; jei tam kartui
 99  3|       džiovinta jautienos, briedienos ar kiaulienos mėsa; batvinių
100  3|          džiūvusią, žalią valgė namie ar kelionėj; sėtinius ir batvinius
101  3|               mažumui, kepė ant iešmo ar ant anglių, jei daugiui,
102  3|           vandenį, midų, alų, beržinę ar klevinę sulą ir girą iš
103  3|               stotkelį, medžio, molio ar skardos, senu įpročiu taurele
104  3|              brūzdė, jaukurus, rąstus ar ronus kirsdami, keres svarstydami,
105  3|            jau spąslais, jau tinklais ar slastais gaudydami, kiti
106  3|       takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo, kiti ant
107  3|            neprietelių karėj graudino ar lietos žygius ir keliones
108  3|            žodžiai žemaičių berneliui ar mergelei godos žodžiais
109  3|             puspliki lyjant, sningant ar dergiant į pastogę nelindo,
110  3|               per pusnis ir pūgas ėjo ar keliavo dainuodami ten,
111  3|        dainuodami ten, kur juos tėvai ar didieji siuntė; reikiant,
112  3|            priegulę jojo, paukštinėjo ar su paaugusiaisiais į sunkius
113  3|                kaip mietininkę eglelę ar pušelę viena ranka it kanapę
114  3|        sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi, taurą ar
115  3|              ar briedį paristi, taurą ar šerną vienu siūčiu nudaužti,
116  3|            motiejus". Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo; ir
117  3|              Slinki, tė kiaušį; sako: ar nuluptas?" arba: "Knakso
118  3|                vampso it tarsi svieto ar žmogaus neregėjęs".~   
119  3| tviskinėjantys žiemos laiku, su bočiu ar bobute vilnas kedino, gijas
120  3|           gijas vijo, plunksnas plėšė ar vyženas vyžo didiesiems,
121  3|              turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyženų
122  3|             dieną su žvėrimis giriose ar laukuose su neprieteliais
123  3|          pragumu pratinos, kaip mešką ar šerną ant savęs skriejant
124  3|            ūkės vyrais, lietos vyrais ar karės vyrais, nesgi lietos
125  3|               savo liuosybės graudino ar su meškomis ir vilkais giriose
126  3|            sau pirkti, už gudo, lenko ar vokiečio tekėti už visų
127  3|             turėjo; atkaliai, kalnėnė ar žemaitė, noris molio motiejų
128  3|           noris molio motiejų kalnėną ar žemaitį gavusi, tuo vien
129  3|       svetimas". Šiandien dar žemaitė ar kalnėnė, išgirdusi svečioj
130  3|              žmona, bedirbdama pievoj ar dirvoj, sugriuvo, pasiilsėjusi
131  3|          pasiilsėjusi tenai ant ežios ar pradalgės, pati namo klėby
132  3|              vėjai tildė, kitus liepų ar beržų šakos, lopšiuose įguldytus,
133  3|    suopuojamus migė, kitus, po laukus ar pievas tviskinėjančius,
134  3|         pievas tviskinėjančius, lytus ar kruša skalbė; jei to jiems
135  3|          pasitiko, giedrojant, šąlant ar dergiant, ten pat ežere
136  3|               dergiant, ten pat ežere ar upėj nutrinko. Šiandien
137  3|               vargą vargti speiguotie ar giedrotie per nieką sau
138  3|       iškaršti tėvo namuose mergaitei ar eržilui goda buvo, jei tiktai
139  3|               kaipogi ilga mergausena ar jaunikausena ant jų pačių
140  3|             nes narsių žaliūkų lietos ar ūkės vyrų veizėjo, kaipogi
141  3|               artimuosius savo gentis ar didžius prietelius, leido
142  3|               gyvenimą ir išsijautotų ar vis tiesa yra, ką piršlys
143  3|              žirgą, ragotinę ir kardą ar kalaviją, rodydamas tuo,
144  3|             jam prieš savo tėvo kardą ar ragotinę ir jaučių porą,
145  3|              suvodbos pusę metų buvus ar ilgiau teatdavė, pagal tą,
146  3|            tuo tarpu kas norint vieną ar antrą tarp jaunųjų išvainotų
147  3|          jaunų dienų ir jaunų draugių ar rasi minėdama nežinomą savo
148  3|          naktį, smuikams smuikuojant, ar, kaip šiandien sako, muzikantams
149  3|               o večieji užstalėj midų ar alų vempė ir šnekėjo, vėdlių
150  3|              maž temiegodami per tris ar keturias naktis, trečiąją
151  3|             keturias naktis, trečiąją ar ketvirtąją dieną vėdlių
152  3|          pasielgti, beje, pasirodyti, ar turtinga yra, nesgi nuo
153  3|             buvo diena, kurioje garbė ar gėda vėdliams prasidėjo,
154  3|            skanių skanesnių, kepenių, ar pečenkų, kvepiančių kvepiantesnių
155  3|         turėjo, viens su kitu kalbėjo ar dainavo, vėdlių tiktai marčelga
156  3|    nenumanydami.~    Atėjus trečiajai ar ketvirtajai dienai, kartais
157  3|            marčią sekė, idant žinotų, ar į tuos pačius namus ją vėdliai
158  3|            verkiančią, taip dainavo: "Ar tu neturėjai tetušio, matušės,
159  3|           neturėjai tetušio, matušės, ar tu mūsų nemylėjai, ko netekusi
160  3|         žiburiu po tris kartus ratus, ar nesugedę yra ir ar įvažiuos
161  3|             ratus, ar nesugedę yra ir ar įvažiuos laimingai į kiemą,
162  3|             kokia norint nelaimė kely ar kieme nenutiktų ir linksmybė
163  3|         vyriškasis metė pinigą į midų ar alų, o motriškosios praeidamos
164  3|            jaunu būdamas, esi regėjęs ar bočius savo ir tėvus pasakojančius
165  3|           širdis, benorėjo, tas valgė ar gėrė; noris vėdlių smuikai
166  3|               vadui savo žodžio avelę ar raištį, o ši atkaliai jaunajam
167  3|              jaunajam savo marškinius ar pirštines. Nuo ko tūli prašaleičių
168  3|             kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį taip numylėti
169  3|           kėpių arba plonių kvietinių ar pūrinių, kakaly ar ant anglių
170  3|          kvietinių ar pūrinių, kakaly ar ant anglių keptų, kuriuos
171  3|          tebvadina, arba pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom,
172  3|              už liuosybę savo tautos, ar, girdamies savo gyvenimu
173  3|            kokio tokio daikto geriamo ar valgomo nebuvo jų namuose,
174  3|           vien ginkluoti namie brūzdė ar kelionę keliavo, bet pačiose
175  3|         pratintis, kaip juos paveikti ar gorinti savo skudrumu, greičiu
176  3|        gorinti savo skudrumu, greičiu ar spėku. To neminint, tankiai
177  3|               tarp pačių baltsermėgių ar pilksermėgių ir rudsermėgių
178  3|            gadynėj lietuvis, kalnėnas ar žemaitis, norėdamas dar
179  3|            norėdamas dar liuosu mirti ar po seno gyventi, turėjo
180  3|           tuojau klausė: "Ką beveiki, ar sveikas? Sveikas, Naujų
181  3|         Reikalaudami ko nuo ko norint ar paguodos sau ieškodami,
182  3|         sveikatos atėjom pasiteirauti ar pasijautoti" arba: "Nuo
183  3|             sveikas", pagėrus svečiui ar pavalgius, taip pat jam
184  3|             tapę, kas subatą ežeruose ar upėse maudės, žiemą pirtyse
185  3|               juoda būt dirvose arusi ar pievoj šienavusis, nesgi
186  3|         vienas nesibijojo, bet sirgti ar luošu tapti nė vienas prie
187  3|          kaklo nenorėjo, nesgi sergąs ar luošas, regėdamas nebišgysiąs,
188  3|            peršalti, giriose brūzdami ar tolimas keliones keliaudami.
189  3|             Vasaros vidu įkaitę upėse ar ežeruose, kaip sakiau, maudės.
190  3|               nuo putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis vaistėjos,
191  3|          kaišenomis vaistėjos, įkirtę ar padūrę, sviesto sulčia užpylė,
192  3|           užpylė, kad nekirmėtų, koją ar ranką palūžę, gluosnio metūgėmis
193  3|             kits kitam atitraukė koją ar ranką, nudegusį ugny putelių
194  3|               straipstį, pirštą, ausį ar nosį žąsies ar kiškio taukais
195  3|           pirštą, ausį ar nosį žąsies ar kiškio taukais tepė, girgždėlei
196  3|          vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas prie
197  3|         nevargstąs, visados niūniuoja ar dainuoja. Nuvargęs ar rūpesningas
198  3|       niūniuoja ar dainuoja. Nuvargęs ar rūpesningas saviep niūniuoja,
199  3|         jaunuomenė, iš mauknos karklų ar blendies padirbę pavasariais,
200  3|              darbą dirbdami, ilsėdami ar linksmindamies; ir taip
201  3|                kuriais namus strūnijo ar dailidavo, patys sau kalė,
202  3|        nuometą sau ant galvos vyturti ar sermėga apsivilkti, nesgi
203  3|           toje žemėj akylų didžturčių ar kunigų, kurie būt suteikę
204  3|               bet tam, kurs dėl lobio ar skaugės kitų, galinčių ką
205  3|      gelžiniais noragais; jei tą metą ar atentį nepaderėjo javai
206  3|           nepaderėjo javai dėl giedrų ar lytų taip, kaip svietas
207  3|           miestuose, taip ir kiemuose ar sodose gyvenantys, didžiai
208  3|               lėbauti, valgomą daiktą ar drabužį neklausdamas paimti
209  3|           dieną darbą dirba, atsako: "Ar nereikia ir nedėlios dieną
210  3|            sermėgas dėvi, pilies gase ar kieme nė kokiu kitu drabužiu
211  3|        sermėga, visi austos vyženomis ar kojenomis. Ratai jų yra
212  3|            taip į tokias dirvas per 6 ar 8 metus mėšlų nebveža.~   
213  3|             ir sėja.~    Nuvokę pūrus ar miežius, paskui tose naujose
214  4|            sakoma: "Ką paperėjo, sūnų ar dukterį?" vietoje - ką pagimdė.
215  4|         nužvarbęs eidamas prie ugnies ar į šiltą trobą įžengdamas
216  4|             užsikėtęs koksai kalnėnas ar žemaitis (nėra žinoma) po
217  4|         smerčio pasiversti į gyvulius ar į kitus kokius daiktus.
218  4|             ir turtingais, kareiviais ar ūkininkais, dailidėmis ar
219  4|             ar ūkininkais, dailidėmis ar rankpelniais. Linksminęsi
220  4|              vylyčias, kardą, seidoką ar svilksnį, darbininkui kirvį,
221  4|           kūno ir apsireikšti gentims ar svetimiems, palikdamos kokį
222  4|           vien kiek pradėdami valgyti ar gerti mėčioję žemyn pirmuosius
223  4|          jiems taupyti svetimą mokslą ar kokią žinią sekti, kas vis,
224  4|          žalesa; vadino jį Sausjurgiu ar Šlapjurgiu, pagal tą, kaip
225  4|               senovės raštuose rasti, ar Perūnas yra turėjęs pačią,
226  4|            Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis
227  4|          dievo, ko buvo reikią tautai ar giminei, ir jo įsakymu būk
228  4|        dvasios tenai pasitiko, piktos ar geros gyvenančios. Nuo to
229  4|       paukštis jos kūdikėlį nepagautų ar žvėris kad neprarytų; tuo
230  4|            virbelio nulaužti, žvėries ar paukščio medžioti; žmogus
231  4|             tenai reikalingą padargai ar padarynei medžiagą. Todėl
232  4|        saugoja, neleisdama jų kirsti, ar ne mulkis tas būtų, kas
233  4|          vaistėdamos nuo ligos kokios ar badu mirdamas, bet dar pačiuose
234  4|             dar pačiuose savo namuose ar šalip namų leidžia jiems
235  4|          naujieną į jo namus parneštų ar, beilsėdamas prie jo, padėtų
236  4|           patys upių, ežerų, šventais ar šventomis vadinamų, šiandien
237  4|            kapus naują vieškelį vesti ar žvizdrą iš tokių kapų į
238  4|          žaltį būt užgavęs savo kieme ar negerbęs, tam tuojau būt
239  4|          prieteliai, norėdami žinoti, ar jų gentys sergantieji mirs,
240  4|              gentys sergantieji mirs, ar išgis; tie ligoniai, pagal
241  4|             ko svietas gedavo, dejavo ar reikalavo, kalbėdami su
242  4|         Perūnu, reiškė jam jo paguodą ar karonę; todėl žodis kūrėjų
243  4|           didžiojoj karšaty, beje, 70 ar 80 metų turįs, tegalėjo
244  4|         kaipogi šiandien dar lietuvis ar kalnėnas, guosdamos viešpačiui,
245  4|               karaliui, kunigaikščiui ar jomylistai visagalinčiam,
246  4|             jų vardai rodo, kurie yra ar pramanyti, ar nuo prašaleičių
247  4|               kurie yra ar pramanyti, ar nuo prašaleičių rikliai
248  4|              vyras išmintingas našlys ar bevaikis, nuo svieto perdėtas.
249  4|               žvalgionys, kurie laimę ar nelaimę moterims lėmę. Pučionys,
250  4|        nekuriose notyse reikšti laimę ar nelaimę; vienok žinoma yra,
251  4|       neprieteliais, didžias pergales ar nuopuolius, badus ir marus
252  4|            atlikdavo ant kalnų, kalvų ar ant akmenų po dideliais
253  4|           pažinyčį kokiai noris esant ar būsiant nočiai, beje, badams
254  4|          būsiant nočiai, beje, badams ar marams, giedroms ar didiems
255  4|            badams ar marams, giedroms ar didiems tvanams ar audroms
256  4|           giedroms ar didiems tvanams ar audroms didelėms ir baisioms
257  4|             švenčių, aukavo viršaitis ar viršininkas vaideliotų,
258  4|         duonos šmotelį ant torieliaus ar midaus kaušą ar taurę ir
259  4|            torieliaus ar midaus kaušą ar taurę ir tuo nešinas, tris
260  4|               tokiu pragumu: ūkiantis ar žaibuojant ir iš tolo krušai
261  4|              iš tolo krušai kriokiant ar kitai kokiai baisiai nočiai
262  4|              kartus apsuk savo rugius ar varstą, trigubai tais žodžiais
263  5|         maldos žynys, įsikandęs taurę ar kaušą, neprikišdamas rarikų,
264  5|         išėjęs javų piauti su šeimyna ar su talka, visi linksmindamies,
265  5|          aukas. Po tos maldos šeimyna ar talka kibo į javus, kuriuos
266  5|            lėmė atentį metą, laimingą ar nelaimingą, pagal tą, kokias
267  5|               bites pašluosčius, midų ar alų padarius, ragino ir
268  5|               apgėrę pakarčiui midaus ar alaus po kaušą, toj pačioj
269  5|              nelaidota vėle vadinos.) Ar neturėjai gražią žmoną,
270  5|             ko numirei? Ulele! Ulele! Ar neturėjai plačią giminę,
271  5|        gentimis verkė, ašaras į molio ar stiklo kaušelius lašindamos,
272  5|              jei kurs gentis nenorėjo ar negalėjo verkti, tas turėjo
273  5|               neraudojo savo matušės, ar tetušio". Liovusis giedoti,
274  5|             vylyčias, ragotinę, kardą ar kalaviją, visų meilingąjį
275  5|              supylė pelenus į molinį, ar akmeninį indą ir, tenai
276  5|              laidojo, pridėdami kardą ar kirvį, motriškosioms varpstę
277  5|            valgių pakasę tenai į žemę ar į kaulinyčią sukrovę, pagrįžo
278  5|              kokį garsų savo viešpatį ar valdymierą, ne vien atmenamuose
279  5|              mirusiųjų tėvų ir motinų ar genčių žilavoti, arba raudoti,
280  5|         snigsiant, žiemą speiguosiant ar audrosiant, tas paukštis,
281  5|              speigus, pusnis ir pūgas ar darganas ir it tarsi globos
282  5|                ir taip, mirus motinai ar tėvui, vargutės rutula ant
283  6|            nesgi senelis iškaršęs, 80 ar 90 metų turįs, baltais rūbais
284  6|            vietą, taip pat senelį, 70 ar 80 metų turintį, ir į tą
285  6|               sau pašalpą geru žodžiu ar alga samdyti. Tas tebus
286  6|             Rumšos vaikai. Jei būt du ar trys broliai vienoj vietoj
287  6|               su mokesniu arba duokle ar be mokesnio. Ilgainiui didieji
288  6|               vadinos tie, kurie buvo ar karėj paimti, arba jei,
289  6|          abydytojo išsipirkti turtais ar pinigais, nesgi tas, kam
290  6|              vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus
291  6|             atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko
292  6|          vadinamo, gudiškai storasta, ar rasi nuo žodžio vieta, į
293  6|               iškadą javuose, pievose ar giriose, tuojau abydytasis
294  6|                beje, atėmė jam gyvulį ar daiktą kokį pagal tą, kaip
295  6|              apent norėjo savo gyvulį ar daiktą atimti, tad turėjo,
296  6|         abydytasis nugriebtąjį daiktą ar gyvulį pagrąžino nugriebtajam,
297  6|           užkakinti gyvuliais, javais ar šienu turėjo. Žemaičiuose
298  6|             bet paprastai po ąžuolais ar po kitais dideliais medžiais
299  6|           dideliais medžiais palaukėj ar pamedėj vyrai žemlionys
300  6|               galėjo skundėją užmušti ar už vergą sau paturėti, kaip
301  6|        ašvienio arba javų, savo dirvą ar pievą kitam išnuomojo, už
302  6|            nuo antro paskui pusę javų ar šieno gavo. Jei kas, galvijo
303  6|     neturėdamas, gavo nuo antro veršį ar kumelį, paauginęs jį dėvėjo
304  6|               dėvėjo iki trijų veršių ar metų, paskui grąžino augybę
305  6|              pinigais. Jei kas, radęs ar sugavęs bites, neturėjo
306  6|              su tuo turėjo anie jūroj ar sviete laimės sau veizėti.
307  6|             lygumo, o seseriai vienai ar kelioms turėjo duoti pasogą
308  6|             visų artimiausiam genčiai ar visų didžiausiam prieteliui,
309  6|         senovėj užmušti patį užmušėją ar jo visų artimąjį gentį,
310  6|          didžiajam kunigaikščiui tris ar keturis tokius graižius
311  6|      nuokaltimę, sūdžioms antrus tris ar keturis graižius už sūdą,
312  6|               vieža buvo duobė, per 3 ar 4 sieksnius žemėj iškasta,
313  6|            kurie svetimas bites kieme ar girioj bartis išlaužė, prikalus
314  6|             prikalus bambą prie aulio ar drevės, varė apsukui pliekdami,
315  6|         neteisingai buvo antrą įtaręs ar iškernojęs, jei to sūde
316  6|              vieną valaką.~    Miera, ar saikas, storumo buvo: žiupsnis,
317  6|              neprietelius gyniodamos, ar nuo to, jog vietoje gyveno
318  6|        senovėj neturėjo, bet laukuose ar giriose po visų dideliaisiais
319  6|           visų dideliaisiais ąžuolais ar kitais medžiais ir vos paskutiniuose
320  6|             kokią noris pavietę lauko ar girios, kas vadinos vyrus
321  6|     Neprisileidžiant pačiai savo vyro ar skundžiantis ant jo, pačią
322  6|              nedorą sūnų, aklą, luošą ar ligotą, negalintį nei karėj,
323  6|               senu įpročiu suspaudime ar rūpesny tariama yra: "Šitai, -
324  7|       rūpesningą žmogų: "Ko nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs" arba: "
325  7|          nustojęs", arba: "Džiaugias, ar ne žirgą gavęs"; kaipogi
326  7|          erkelės kumelėlės į bažnyčią ar į mugę, tad velijas pėsčias
327  7|    motriškosiomis važiuotas, atsako: "Ar aš koksai vergas ratgaly
328  7|        bažnyčią, mugę, dvarą, susiedų ar prietelių lankyti arti ar
329  7|             ar prietelių lankyti arti ar toli visados jis jotas keliauja."
330  7|             Patį arklį pirma apnasriu ar brizgilais, paskesniuose
331  7|             koboto antsimovęs meškena ar briedena, ar kito kokio
332  7|       antsimovęs meškena ar briedena, ar kito kokio žvėries kailiu,
333  7|         gebėjo įsinerti, jog meškenos ar briedenos galvena apmovė
334  7|            ant savo galvos tarp tauro ar briedžio ragų arklio uodegą
335  7|              veidą savo dar mėlynėmis ar anglija nutepė. Jei tokių
336  7|             pat būdu apsimovė tūbiniu ar dembliniu kyriejum, kurio
337  7|           užmušęs; apsiavęs vyženomis ar kojenomis, sieksninį kardą
338  7|            kojenomis, sieksninį kardą ar mietinį kalaviją pašonėj
339  7|           bardišiai, kalavijai akmens ar uolos buvo; antroj rankoj
340  7|                laidė pėstieji strypus ar akmenis iš svilksnių. Nesgi
341  7|             šarvuotis geležies lopais ar mezginiais, taip pat geležies
342  7|           arklį, idant, vienam kritus ar užmušus, antras kad prie
343  7|              ginklą pakėlę darganotie ar speiguotie dieną ir naktį
344  7|       perlaužti.~    Namie kariaudami ar ištraukę į svetimą kraštą
345  7|           kurių krašte grobį griedami ar į aiškią mūšą ištikdami,
346  7|              dalia ir pily grumdamies ar tenai lauždamies neguro.~   
347  7|               turėjo visų pirma jotas ar pėsčias, šokdamas per statinį,
348  7|              tokį supylė upės vingyje ar viduryje versmių. Paskui
349  7|              Paskui tame kalne palikę ar iškasę gilią gilesnę duobę
350  7|         negalėtų vienu trūkiu antjoti ar anteiti ant pilies viršaus,
351  7|              su pilia akmeninių plytų ar žemių zomatais aptvėrė,
352  7|             levai staipės ant uolinių ar akmeninių sienų, tūkstančiais
353  7|              iš svilksnių akmenaičius ar vylyčias iš seidokų ar strypais
354  7|    akmenaičius ar vylyčias iš seidokų ar strypais mušė neprietelius,
355  7|         gyvensiu", arba: "Pūsta tavęs ar manęs", arba sako: "Nuo
356  7|          sugautąjį neprietelių atmoną ar kitą karvedį, pririšę žirgo
357  7|               neprietelių karvedžiams ar atmonams, kuriuos kariaudami
358  7|             jo neprietelių, ant vario ar geležies rinkių sumovę,
359  7|               apimant po tėvų, genčių ar nupirkus, visados valsčionys
360  7|           vietas, ant kurių kareiviai ar kiti nabaštikai buvo palaidoti;
361  7|          neprietelius, badu marindami ar mušdami, kaip kame galėjo
362  7|           vyčiams, reikėjo karėj būti ar visados ginkluotiems rubežius
363  7|    neprietelių, taip pagal tą daugiau ar mažiau apygardų vyčiai,
364  7|             stiprino jotį apgulimuose ar apstojimuose pilių, taip
365  7|    Neturtingieji šarvų vietoj meškena ar taurena apsimovę kariavo,
366  7|         stokojant, apsimovė tūbiniais ar plaušiniais it gelžiniais
367  7|          slapstydamos kirbose, balose ar giriose, niekados nuo neprietelių
368  7|           nežinių antpuolę, sumurdyti ar sugauti; todėl nuo visų
369  7|              smarkesniai galavo žemyn ar sunkiais darbais lig smerčio
370  7|           Antroji teko kūrėjų kūrėjui ar kunigaikščiui ir jo tarnams
371  8|              kūrinantys medžių vietoj ar pardavojantys artimiems
372  8|          dievo ašaromis, kiti topolių ar pušų taip pat iškoriavusiomis
373  8|             jei ne pirkti, bent vogti ar sau galą jūroj gauti; jog
374  8|       norėdami ką norint tenai pirkti ar parduoti.~    Paskui, valdant
375  8|            galėtų keliauti su šunimis ar ašvieniais, kaip kame galima
376  8|          paliktas, o meškena, taurena ar briedena neb kyriejum bebuvo.
377  8|              iki šiolei mezliava javų ar pinigų, nuo svieto duodamų,
378  9|             norint sau įsteigti kirvį ar dalgį, reikėjo duoti tris,
379  9|           avis tam, kurs turėjo dalgį ar kirvį, ir atkaliai, norėdamas
380  9|              norėdamas sau įgyti tris ar keturias avis, turėjo antram
381  9|             antram atduoti savo dalgį ar kirvį. Ilgainiui keitė daiktus
382  9|           pinigai buvo prasti luitai, ar šmotai, aukso ar sidabro,
383  9|              luitai, ar šmotai, aukso ar sidabro, kuriuos ne skaitė,
384  9|          antram už kokį norint daiktą ar gyvulį davė aukso ar sidabro
385  9|           daiktą ar gyvulį davė aukso ar sidabro svarais ar latais,
386  9|              aukso ar sidabro svarais ar latais, pagal brangumą arba
387  9|             kaipogi lietuviai nulietą ar nukaltą sidabro vienmulinę
388  9|               svaras buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas,
389  9|           idant kožnas artojas, laidė ar griovkasys, radęs žemėj,
390  9|        sidabro buvo dalijamas į 8, 10 ar 12 ir daugiau dalių, kurios,
391  9|            sidabro buvo padalytas į 8 ar 10 dalių, nesgi tas lykis,
392  9|             padalijo į dešimtį pinigų ar daugiau apvalių, kaip šios
393  9|          turėjo tris, keturis, penkis ar šešis saviep mažesnius pinigėlius,
394  9|              yra turintys po du, tris ar šešis saviep mažesnius pinigėlius,