Story

 1  1|            žinom, jog atmenamai dar tiek išteriojo girių ir medžių,
 2  3|       kožnas skaitytojas, regėdamas tiek trobesių vieno gyventojo,
 3  3|            jei kurs kiemas neturėjo tiek trobesių, vadinos pusūkiu,
 4  3|          kulšis surakino, ant kurio tiek vario sagčių antmautų buvo,
 5  4|         žino, jog pačių žodžių nėra tiek jų kalboje, kiek jis dievų
 6  4|           ją ir per save išmetė, ir tiek kartų būk tą daręs, kiek
 7  5|             neprietelių neveikė per tiek amžių lig šiai dienai išnaikinti;
 8  5|             aukso ieškodami, vienok tiek jų dar liko, jog per ilgus
 9  7|          Nuo to retoj kalboj terasi tiek vardų arklių, kiek anų yra
10  7|          šikšniniu diržu, ant kurio tiek buvo vario grandžių arba
11  7|          sieksniais aukštą ir mažne tiek pat storą; nuo neprieinamosios
12  7|       Klaipėdą, o Algirdas su antra tiek iš Žaliosios girios per
13  8| įsimetusiems vokiečiams parduoti už tiek, kiek jiems patiko duoti,
14  8|         negali, nes turi atduoti už tiek, kiek jam vokiečiai pasiūlos.
15  9|     lazdelėj esančių, ir taip sakė: tiek dešimtų arba tiek šimtų
16  9|             sakė: tiek dešimtų arba tiek šimtų kapų Lietuvos grašių