Story

  1  1|             šiandien iškasti žemėje jų kaulai, noris nė vienas
  2  1|       paties pramanymo rašto nežino jų ir neminavoja. Nuo ko regima
  3  1|        rašyti, nė pasakomis nieksai jų nebminavojo. Taip pat yra
  4  1|      būdamos, neišdžiūvo; tuo tarpu jų tarpuose ant nubrindusios
  5  1|         galvų plaukus į garbanas, o jų kailį sudeginusi į anglį,
  6  1|             kurių tiktai viena pati jų kalba it žalia bruknelė,
  7  1|          kalbą, kuria mes šiandien, jų vaikai, galim didžiuotis
  8  2|     privalumus, apie daugybę dievų, jų žinyčias; žyniai, arba kunigai,
  9  2|       žyniai, arba kunigai, įvairūs jų vardai pagal įvairų jų įsiėmimą;
 10  2|      įvairūs jų vardai pagal įvairų jų įsiėmimą; aukos ir aukurai,
 11  2|       pabūklės ir ginklai; pilys ir jų gynimos; didybė godos karėj
 12  2|            godos karėj mirusiųjų ir jų minėjimas.~§ V~Prekyba namie
 13  2|           Senovėj lietuvių pinigai, jų vardai, pirma svaru sveriami,
 14  3|        Indijos kilimo buvo, jau nuo jų būdo, dabos ir tikybos,
 15  3|         narsius neprietelius, nesgi jų kapuose šiandien randami
 16  3|            kurie, skaugėdami getams jų turtų ir norėdami juos pačius
 17  3|         vienok getai ir prieš tokią jų galybę drįso kariauti, kuriuos
 18  3|         dešimtį metų tenuveikė ir į jų vietą savo naujukynus, arba
 19  3|          rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti į girias ir versmes
 20  3|           kraštuose, jog, veizint į jų kalbą ir lyginant su kalba
 21  3|            kojomis, ilgaausiai, jog jų ausys žeme velkančios, kuriose
 22  3|       jautenų austos, vienok niekas jų ilgaausiais, arklakojais
 23  3|          iškreiptais per nemokėjimą jų kalbos; ir taip pirmasis
 24  3|       Žemaičiai (Semnones) esantys. Jų tikyba senovę jų rodo. Laikui
 25  3|           esantys. Jų tikyba senovę jų rodo. Laikui atėjus, siuntiniai
 26  3|             jog nuo ten prasidėjusi jų tauta, kame esąs visų valdymieras
 27  3|           kraštu, nuo to, jog pagal jų kraštą nuo tos pusės, kaip
 28  3|            ir juos nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų Žemaičių jūros,
 29  3|           pagadinto vardo latuviai, jų kraštą Latvija. Dar juo
 30  3|            kursai Ketlerį, paskuojį jų mistrą, pakėlęs į Kuršo
 31  3|             ir duonos neturi; visas jų kraštas marėmis aptekęs
 32  3|             girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo,
 33  3|          ant tvorų, taip ir šie ant jų kamienų ir stuobrių augdami
 34  3|          kanapynai niūksojo, o tarp jų kuokštai beržynų, liepynų,
 35  3|            šunkeliu vadina: kaipogi jų šunys it kumeliai dar kudloti
 36  3|          negali nuo tų kelių žodžių jų didelumą įsitėpti, kas per
 37  3|          oro, bet dar klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga,
 38  3|             o nuo speigų ir darganų jų kailiais dangstės ir siaustės;
 39  3|            žmogaus gyvenime, jog be jų niekaip negalėjo gyvoti,
 40  3|            gerbė, kurių malka pagal jų nuomonę reikėjo šventą ugnį
 41  3|           saugojo, bet ant didesnio jų orumo visų dideliojo ąžuolo
 42  3|              bažnyčių neturėjo, bet jų vietoj buvo ąžuolynai ir
 43  3|          taip gyvenant, nebuvo tarp jų nei įžodžiui, nei įtarčiai,
 44  3|        skaugei vietos. Pakajus tarp jų buvo jiems visų pirmąja
 45  3|             bei Kalne.~    Pirmasis jų trobesys tose giriose vadinos
 46  3|         buvo mažosios durys, o šaly jų langelis nuo saulėtekio,
 47  3|      loviuose vėlė; trumpai sakant, jų namas buvo trobesys, kuriame,
 48  3|    neatmenamų amžių iki šiai dienai jų dainose taip didžiai garbinamos;
 49  3|             toliau; nes jog tankiai jų vaikai netoli nuo tėvo kiemo
 50  3|         rogėse ir šlajose. Antrasis jų bendras buvo gaidys, kursai
 51  3|         juodas vilnas turėjo, o nuo jų patys vaidinos juodsermėgiais,
 52  3|            rasi ta barva vilnų rodė jų kiltį arba jų pirmuosius
 53  3|            vilnų rodė jų kiltį arba jų pirmuosius geradėjus ir
 54  3|            avis, kurias šie amžinai jų minavonei taip didžios sau
 55  3|            šiai dienai teblaiko dėl jų garbės, ir kiekviena minia,
 56  3|       teisingai pasakyti.~    Kitas jų lobis buvo bandos ir arklių
 57  3|    apsiliuobti, paeina. Arklys buvo jų karės draugu, nesgi ne vien
 58  3|      ratgaly vilktis!" Todėl žirgai jų dainose yra didžiai garbinami,
 59  3|        dabar reikia žvilgterėti ant jų būdo ir dabos. Jau nuo to,
 60  3|          pasakojau, regima yra, jog jų kraštas, oras ir erti namai
 61  3|            nuožmūs žvėrys nenugrėsė jų įsikurti traškančiose giriose,
 62  3|         neteisingai ranka kurį tarp jų palytėjo ar žodžiu užgavo,
 63  3|           gelbėjo gaištantį, viešės jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės,
 64  3|             teisybė per amžius tarp jų klestėjo, noris jų namų
 65  3|             tarp jų klestėjo, noris jų namų durys ant medžio kaškų
 66  3|          Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu buvo, o pailsis
 67  3|       pastiprinti.~    Pažinės tarp jų ne vylium, bet bendryba
 68  3|            lab ir uodega". Tas tarp jų turtingu vadinos, kas nuo
 69  3|            gadynių negali atsigirti jų būdo ir taip rašo: "Lietuviai
 70  3|            Žydai padegiai, pasimetę jų širdies meilingumu, pragyvena
 71  3|               toksai žmogus yra nuo jų neapkenčiamas. Namų savo
 72  3|       lepnis, skaitydamas apie tokį jų valgį, švypterės, bet jei
 73  3|      tamsiame urve smirdėti. Antras jų didžiai čėdijamas sriuobalas
 74  3|      apmaudo, jog niekados negalėjo jų nuveikti; kartais, ir užmušę
 75  3|          jei iki šiai dienai tebėra jų kalboje, drabužį gerbiant,
 76  3|  paaugusiųjų tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas
 77  3|        ranką ilgesnis". Nesgi pagal jų nuomonę tariama buvo: "Ožka
 78  3|        atliko, nesgi kiekviena tarp jų už didžią godą sau turėjo
 79  3|            palaidotas, nesgi, pagal jų nuomonę, svetimoj žemėj
 80  3|        kitoms darbą dirbant, vienus jų kūdikius, ant pradalgės
 81  3|      mergausena ar jaunikausena ant jų pačių naudos buvo. Nesgi
 82  3|            turtingų vyrų ir negeidė jų turtuose tižti ir lepintis,
 83  3|       apdaryti. Pinigų nežinojo, ir jų niekam nereikėjo, nesgi
 84  3|              tarp kurių vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium,
 85  3|            pynė (kursai medis pagal jų nuomonę žiemą ir vasarą
 86  3|             pergalėti ir marčią nuo jų išveržti, vienok be kraujo
 87  3|          visame gyvenime, jei seksi jų įsakymus ir trūsiai vilksi
 88  3|             ir visų išmintinguosius jų įpročius ir įstatymus išjuokė
 89  3|          bet ir vardai pačių svečių jų kalboje tą tebstigavoja,
 90  3|          kalboje tą tebstigavoja, o jų šašuolėtis tarp vargdienių
 91  3|            su jais galėjo. Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį,
 92  3|           geriamo ar valgomo nebuvo jų namuose, kuriuo nebūt savo
 93  3|      tankiai išmintingam svečiui, į jų namus įėjusiam, neturėdami
 94  3|         pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose giriose liulėte
 95  3|     tautomis, kurios tankiai dyko į jų kraštą įsigrūsti ir juos
 96  3|          juos ant karių, bet patsai jų karingas būdas tenai traukė,
 97  3|             žalas ir gieždamies ant jų apmaudą, nusiaubė plačiai
 98  3|         platesniai, toli tolesiniai jų kraštų sritis, belikdami
 99  3|       goslingų žodžių veltui ieškos jų kalboje, nesgi, būdami romaus
100  3|            ir dėkavodami, jog vaišę jų priėmė, arba, kaip jie kad
101  3|          mergvaikių paklausais tarp jų neantsiklausi. Vasarą kas
102  3|          nesgi balti drabužiai buvo jų visų didžiausia išeiga,
103  3|         patys žodžiai, šiandien dar jų kalboj tebesantys, kaip
104  3|         tvirtinti; ir taip pirmuoju jų darbu buvo savo kūną gryną
105  3|            džiaugsmu. Visų didžiąja jų linksmybe buvo viešės, beje,
106  3|        viršiau minavojau. Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi, iš
107  3|             tancino. Antras įrankis jų linksmybės buvo kanklės,
108  3|            gelžinėmis ir varinėmis; jų gaudesys yra trumpas ir
109  3| linksmindamies; ir taip kožna notis jų gyvenimo turėjo sau ypatingą
110  3|           raštininkas Rėza, sulasęs jų kelias dešimtis, apskelbė
111  3|          Vokiečiams užgulus jūrines jų pilis, beje: Klaipėdos,
112  3|          moka arti", kaipogi, pagal jų nuomonę, žmogus, ką paregėjęs,
113  3|           tą turi padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai, strūnos,
114  3|           sermėga apsivilkti, nesgi jų staklės, skietai, mastuvai,
115  3|              lankčiai, vytuvai buvo jų vyrų dirbti. Tą jų gebėjimą
116  3|             buvo jų vyrų dirbti. Tą jų gebėjimą ant visokio amato
117  3|            yra stebuklingesniu, jog jų grumtai yra kieti, ne smiltėti.
118  3|      didžiai yra baltas. Girios yra jų turtų klėtimis, bitės paprastai
119  3|       vyženomis ar kojenomis. Ratai jų yra be kokio gelžgalio,
120  3|           pačių medžių nekerta, bet jų šakas pagenėja, idant dirvų
121  3|           tankūs, jog arklys negali jų išbristi, ir iš vieno grūdo
122  3|            vienu arkliu aria, nesgi jų gruntai yra didžiai lengvi.~   
123  4|         kuriais sekdamos pagal būdą jų kalbos, gali dar didumą
124  4|             gali dar didumą senovės jų tikybos numanyti ir išrašyti.
125  4|         įsidėti, nuo ko paskui visą jų nuomonę apie dievą galės
126  4|                  Tas Perūnas, pagal jų nuomonę, reiškęsis svietui
127  4|       turėjusius rodo, bet dar pati jų kalba iki šiai dienai tą
128  4|     prašaleičiai, bet nepermanydami jų kalbos, parašė, jog lietuviai
129  4|          kalbą, tad būt žinoję, jog jų kalboj kas kitas yra Perūnas,
130  4|          kurie į gudus jau išvirto, jų kalba kalba ir tikybą seka,
131  4|           girdėdami prašaleičiai ir jų kalbos nepermanydami tarė
132  4|       bestiją, ant galo, stokodamas jų vardų, parašė, jog žemaičiai
133  4|          jog pačių žodžių nėra tiek jų kalboje, kiek jis dievų
134  4|          važiodamos po žemaičius ir jų midų gerdamas, girdėjo žemaičius
135  4|        Titis leido", nepermanydamas jų kalbos, parašė Didis Ledo,
136  4|              noris, ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas
137  4| Strijkauskis sako toliau, jog buvęs jų dievas, Lelium po Lelium
138  4|       pasavino, vienok ką tas žodis jų kalboj neša, taip pat nė
139  4|         dievą su žodžiais, šiandien jų kalboj tebkalbamais, gana
140  4|             pavėdumas į vieną antrą jų kalbų stigavoja. Taip pat
141  4|           nuomonę apie dievą, kokią jų praprobočiai indijonys turėjo,
142  4|           šaltenių ir lieknų, idant jų krikščionys neįurštų ir
143  4|     gyvendami, netingėjo.~    Pagal jų nuomonę dorieji žmonės lig
144  4|         nelaiku atėmę, tiems mirus, jų dūšios ėjusios į gyvulių
145  4|           raganos tuoįtimpos žarnas jų tąsančios, kurios, tūkstančius
146  4|             atlikti, kurie taip pat jų įsakymus didžiai saugoję,
147  4|         saugoję, nesgi neattiesiant jų ne vien dievai, bet ir pačios
148  4|           tuojau regėsim.~    Pagal jų nuomonę į dangų eiti ir
149  4|           stigavoja ne vien žodžiai jų kalbos, bet ir senovės raštai,
150  4|          viešių įstatymus visa, kas jų buvo, negalėjo būtinai išsisaugoti
151  4|            klausiami, atsakyti, bet jų išminčiai ir kunigai kitą
152  4|        nuomonę apie jas turėjo, jei jų takus žinojo ir nuo jų laiko
153  4|          jei jų takus žinojo ir nuo jų laiko sekės, kaip tuojau
154  4|            guvesnius ir gudresnius, jų įsakymų klausė, kaipo įsakymų
155  4|      svietas, neišmanydamas ko, nuo jų teiravos ir jautojos, kaipo
156  4|         svietui sakę. Neminsiu kitų jų pramonių, čia gana bus pridurti
157  4|          įsitėpime, o regėdamas dar jų keršas krames, tarė juos
158  4|             gyvų daiktų tarės regįs jų valdymieras, bet ir tarp
159  4|     prityrimą, jog vieniems žmonėms jų veikaluose ir darbuose bei
160  4|             kuri vieniems padedanti jų veikaluose; tą galybę vadino
161  4|         buvo nekurios tariamos, jog jų pasirodymas nelaimę svietui
162  4|           indėvės tiekusios; vardai jų buvę: Verpėja, Metėja, Audėja,
163  4|            Mogilė trukinusi jas nuo jų darbo, gailindama joms šiokius
164  4|          šioms bevampsant, gadinusi jų audeklą. Tam žmogui, kurio
165  4|           su ja ir skudrinusi kitas jų darban, pasakodama apie
166  4|             kurios žinyčias turėjo, jų ūkininkai nebuvo taip liuosais,
167  4|           žemaičiai, kaipogi regėjo jų ūkininkus išskaidytus į
168  4|            ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtajame
169  4|             šventa ugnis ant garbės jų buvo kūrinamai tarp žinomųjų
170  4|         dienai yra gerbiamos ne dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos,
171  4|           dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos, kaip tuojau regėsim.
172  4|        medžiagą ir namų padarynę iš jų sau tiekė, iš tošių ir mauknų
173  4|          putelius dėl to taupė, jog jų vaisiais ne vien paukščiai
174  4|       nekaip grūdais. Šiandien dar, jų gedaudami, sako: "Ai dievali,
175  4|             skaninti", nesgi, pagal jų nuomonę, mėsa ir lašiniai
176  4|             kitus medžius gerbė dėl jų naudingų privalumų; ir taip
177  4|             žydint didžiai nekenčia jų kvapo pačios gyvatės, nuo
178  4|            ne dėl šventumo, bet dėl jų naudos gerbė tuos medžius,
179  4|           neregi, jog tokios girios jų klėtimis buvo, kaipogi tenai
180  4|             bitės, visų naudingieji jų gyvuliai, taip pat giriose
181  4|          mito. Ant galo girios buvo jų pilimis ir mūrais, kurie
182  4|       girias ir lieknus, tad ne dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos.
183  4|           dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos. Šiandien kiekvienas
184  4|             reikia stebėtis į tokią jų išmintį, nekaip juoktis
185  4|       gerbia ir saugoja, neleisdama jų kirsti, ar ne mulkis tas
186  4|            būtų, kas tartų, jog dėl jų šventybės tą daro. Vienok
187  4|            turi dėl to, jog ne vien jų niekas nevalgo, negut vaistėdamos
188  4|          buvo galvą padėję. Ne vien jų narsybę ir kantrybę gėrynėse
189  4|            pramone nieksai nedrįsta jų kušinti, negut vyresnybei
190  4|           Žemaičių pajūrius, norėjo jų gyventojus nuvergti, per
191  4|           žinodami, su kokiu svietu jų probočiai grūmės, patys
192  4|            bevaikės maldavusios nuo jų vaisumo, lakindamos juos
193  4|          garbingi įstatytojai, didi jų tautos išminčiai, ne kaip
194  4|        amžiaus gyvenąs, rašo, pilni jų kiemai yra kunigų, žynių,
195  4|           prašaleičių teirautis nuo jų apie savo likumą, nes pervis
196  4|     prieteliai, norėdami žinoti, ar jų gentys sergantieji mirs,
197  4|          išgis; tie ligoniai, pagal jų nuomonę, naktimis prie tos
198  4|            Vytautas, jau pasigailęs jų ašarų, jau krūpaudamas,
199  4|             įvairūs vardai buvo nuo jų įvairių darbų, beje: kūrėjai,
200  4|             dievais kalbėjo ir, nuo jų pamokslą gavęs, svietui
201  4|    pradžioje savo įsikūrimo, tad ir jų kunigai neniekino tuo įrankiu,
202  4|            savo gyvenimą. Sako, būk jų buvę nuo Brutenio laiko
203  4|          yra jau įtariama, ką patys jų vardai rodo, kurie yra ar
204  4|        įvairių kunigų pagal įvairią jų vyresnybę ir įvairius darbus,
205  4|          vadinami. Pirmaisiais tarp jų buvo regimai tie, kurie
206  4|       svietui teisybę attiesė; sako jų dvylika buvus, bet, minint
207  4|          gal aiškiai stigavoti, jog jų devyni tebuvo, kaipo artimiausieji
208  4|             ant to, jog vienas tarp jų šventame pamedy metuose
209  4|        pataiką apreiškė; apie kitus jų darbus nėra žinoma. Paskiau
210  4|            elgtis atentėj, kas buvo jų tikybos viena dalia, trumpai
211  4|             neprieteliais, priešaky jų stovėti, kareivius drąsinti
212  4|             kareiviams, kaži ką ant jų barstydamas. Pabengus maldą,
213  4|           tą atlikdavo lauke, nesgi jų žinyčios buvo be stogų,
214  5|     verkdami ir rūpindamies. Tai ir jų šventės buvo minavonėmis
215  5|         Ledo, nuo ko paskydo paskui jų raštuose niekų zaunos, no
216  5|     stigavodami, jog tas Didis Ledo jų dievu buvęs. Nesgi žodis
217  5|       minavojau, bet ką tie žodžiai jų kalboj reikštų, patys nesupranta
218  5|       dainuojamų, surinktų, rasi iš jų aiškiau galėtų išsijautoti
219  5|         prie tos dievo dovanos nėra jų genčių ir pažįstamųjų mirusiųjų,
220  5|          jiems minavonę, vaišindami jų vėles per 4 nedėlias. Vaišino
221  5|          ragų, kurie jau patys, jau jų šakos metų skaitlių rodo.
222  5|         prašaleičiai, nepermanydami jų kalbos, parašė, būk žemaičių
223  5|          viršiau regėjom, jog kapai jų buvo už šventą vietą turimi.
224  5|        laukuose, užvis didi daugybė jų yra Rogačiovo pilies laukuose,
225  5|           trečiam - trečioji, pagal jų greitumą ir skudrumą. Nuo
226  5|           nekurie dievmeldžiai tarp jų tarės garuose valgių regintys
227  5|            valgančius, ir girdintys jų šnabždesį. Jei tuo laiku
228  5|       palikimų, kaip dabar minavoti jų kapai, kurių nei žiaurus
229  5|        aukso ieškodami, vienok tiek jų dar liko, jog per ilgus
230  5|         minavoinė, kaipo būt esanti jų bočių probočių žilos senovės
231  5|           tauta, visur tenai paliko jų kapai minavonei, kurie daugioj
232  5|         artintis, krūpaudami, idant jų nesumaitotų". Antrasis,
233  5|         visados stangiai saugojo ir jų dievo gyvojo garbinti negaišino
234  6|         norėjo taip surėdyti žmones jų draugėj, idant, ko jiems
235  6|          dievo rėdant, todėl klausė jų pamokslo it valios dievo.~   
236  6|           jog toksai yra linkėjimas jų dievo. Ir taip padėjo jis
237  6|            ir mozūrai, kurį ne vien jų vyresnybės, bet ir pačios
238  6|            80 metų turintį, ir į tą jų darbą svietas nesikišo.
239  6|       pakelti, kurs galėtų stipriau jų ūkę valdyti; abejojančiam
240  6|          norėję, kad jos gyventojai jų valios klausytų, kaip kad
241  6|           klausytų, kaip kad klausė jų kareiviai karėje; to dėjęsi,
242  6|      juokęsi iš vargstančių. Toksai jų elgimos būk sukėlęs sviete
243  6|            kaipo savo žudytojus, ir jų rūmus sudeginęs.~    Veltui
244  6|         ilgainiui tokį sandarą tarp jų būk padaręs: "Nė vienas
245  6|             delčią, o dabar išvydęs jų veidus. Tuo tarpu Vaidovytis
246  6|         rykių, randam jau ir pačius jų vardus ir pavardes išrašytas,
247  6|          vis taria, jog žemė esanti jų veldėme, kurios niekas nuo
248  6|          veldėme, kurios niekas nuo jų negalįs atimti neigi niekam
249  6|         neigi niekam dovanoti kaipo jų pelną". Kožnas toksai gyvenimas
250  6|            pačią tevedė; vieni tarp jų vadinos pasėlininkais, kiti
251  6|         kiemai taip pat vadinos nuo jų tėvo vardo, beje: Drupiai,
252  6|        Žibininkai, Žadeikiai, nesgi jų tėvas buvo vadinamas Drupis,
253  6|            juos medžioklėn, sergėjo jų lizdus, kad niekas perint
254  6|       saugojo, kad niekas nebaidytų jų raistui esant, vadinos vebrininkais;
255  6|          siaubdami, lig ant galo tą jų narsybę kunigai amžiais
256  6|            vadino savo šeimyna, nes jų vaikai liuosais tapo ir
257  6|      pagastai dalijos į dešimtines, jų vyresnieji vadinos pristovais.
258  6|            tie davė jiems duonos, o jų arkliams avižų, kaipogi
259  6|        pinigai didžiai reti buvo ir jų niekam nereikėjo.~
260  6|            ne važiojos, nesgi pagal jų nuomonę ratuose vilktis
261  6|              visa paveldėjo, it būt jų sūnus buvęs.~    Mirdamas
262  6|            mažus vaikus, tad pavedė jų globą savo visų artimiausiam
263  6|       randamų senovės raštuose apie jų ūkės rėdą, aiškiai išguldytų.
264  6|             yra žinomų išgalių apie jų karės būdą, nekaip apie
265  6|            po jūrą mauriojantys, ir jų vienų žemėj gintarai tesantys
266  6|            tesantys randami; laukai jų ir dirvos, sako, ne sodomis
267  6|           pradžioj tearė ir tesėjo. Jų tėviškės mažne visų buvo
268  6|        svetmoterius gyvus deginę, o jų pelenus ant skerskelių išbarstė,
269  6|      skerskelių išbarstė, ir vaikai jų negalėjo kunigais tapti.
270  6|      galėjęs sudeginti, nesgi pagal jų nuomonę tariama buvusi,
271  6|           ir ligotus dėl numažinimo jų sopulių ir patrumpinimo
272  6|             sopulių ir patrumpinimo jų ligos deginti ant dievų
273  7|            į Rygą nė vienas daiktas jų raštuose nėra taip didžiai
274  7|       plaušomis ne vien pačius, bet jų galvas ir ausis lig narių
275  7|             žiebai netvyksterėtų ir jų nepakrėstų, stovinčių be
276  7|             tarp savęs susimokę, ir jų trimitų balsas rodė jiems,
277  7|        kaipogi neišžengiamos girios jų pilimis, o pačių narsybė
278  7|           pačių narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir
279  7|   gyvenantys, turėjo eiti pakarčiui jų sergėti, nuo ko šiandien
280  7|    Nejermilės pilių, tas stebėsis į jų narsybę ir kantrybę.~   
281  7|             nedrįstų iš savo pilies jų antpuldinėti. Taip užsitvėrę
282  7|          vyrais vadintis, jog tenai jų darbus atlikdavo, bet ir
283  7|          krašte, lig neištraukę ant jų į karę, pirma savo pelnelį,
284  7|          degėsius, kame jiems pirma jų žvalgytojai, arba špiegai,
285  7|      neprietelių karėje didžiuosius jų vyresniuosius gyvus dievams
286  7|       užmušę, galvas nupiovė ir, iš jų kaukolių padirbę sau kaušus,
287  7|     gėrynėse linksmindamies gėrė iš jų minavonei savo narsybės,
288  7|       tikybos atlikimu, nesgi pagal jų nuomonę tas tiktai tegalėjo
289  7|            taip didžiai garbino dėl jų narsybės ir kantrybės, bet
290  7|             mokslą teturėjo, vienok jų drąsybė, narsybė ir kantrybė
291  7|          pilies saugojo ir uždarius jų raktus pas save laikė, be
292  7|        galėtų stengti.~    Kariauna jų buvo sukelta iš raitųjų
293  7|        turėjo kariauti.~    Ginklai jų buvo įvairūs pagal įvairią
294  7|   neprieteliams, pėstieji laidė ant jų akmenaičius iš savo svilksnių,
295  7|           bet ir savo karės žirgus, jų galvas ir kojas lig pirmųjų
296  7|      tuoįtimpos malti kartais, daug jų paėmę ir nežinodami kur
297  7|        nenorėdami jiems vergauti ir jų gyvuliais būti taip, kaip
298  7|         būti taip, kaip jau vergavo jų broliai kraugeriams vokiečiams
299  7|            tenai nusigalavo. Vienok jų nė tuo negalėjo nugrėsti.~   
300  8|          teisybę rasim, nesgi pagal jų žinią Odinas, pirmasis visos
301  8|       išdžiovinę, be kurių trobesių jų javai ant lauko nuo lytų
302  8|            visi žemaičiai žino, jog jų krašte nuo senovių senovės
303  8|             žvejyba darbavos, nesgi jų krašte, kaipo didžiai šaltame,
304  8|             tenai savo javus, o nuo jų gavo geležį, varį, druską
305  8|          tenai rėdės; tas, girdamas jų gerą širdį ir dėkavodamas,
306  8|            Žuvėdų žemės, nekaip nuo jų atkaklybės, nesgi jų kraštas,
307  8|            nuo jų atkaklybės, nesgi jų kraštas, kaip viršiau regėjom,
308  8|              atrėmę nuo savo krašto jų antpuolius, ėjo per jūrą
309  8|          antpuolius, ėjo per jūrą į jų žemę patiems atmonyti, kuriuos
310  8|             pergalėjo, bet ir pačią jų buveinę, Sigtune vadinamą,
311  8|            reikalavo, bet smilkalui jų bažnyčiose. Lygia dalia
312  8|            su žuvėdais, buvo sugavę jų karalienę, kurią paskui
313  8|       žuvėdų prekėjas, atpirkęs nuo jų, nebgrąžino jos karaliui,
314  8|       pajūrius, gyveno ir tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai savo
315  8|          tuose kraštuose, jei tūlos jų upės yra patiestos.~   
316  8|            amžiaus žemaičių prekyba jų pajūriuose pradėjo možėti,
317  8|             tą lenkams, ėmė terioti jų pačių kraštą ir taip tenai
318  8|          Mindaugas, arba Mintautas, jų karalius, persikrikštijęs
319  8|            tokią geležį, kuri javus jų gadinanti. Storasta, krūpaudamas,
320  8|           ir žemgaliais, neišvarytų jų laukan per jūrą, to dėjęsi,
321  8|          suteikti Lietuvos žemėj ir jų krikščionišką tikybą užlaikyti
322  8|        vokiečiams į lietuvių globą, jų prekyba per jūrą dar didinos
323  8|             niekam nebtiko, kaipogi jų valgis ir gėrimas nebskanus,
324  8|            šeimyna begėrė, o vergai jų putrą besrėbė. Kas kokį
325  8|        neišeiti, o idant prikimštas jų skilvis visokiais skaniniais
326  8|             kad vyrams nebtiko toks jų apdaras, jos vis jiems tarė: "
327  8|          galvų, tad jūs nebatginsit jų su savo skaleliais nuo savo
328  8|       išlepusiems pinigų reikėjo, o jų niekur negalėjo gauti, todėl
329  8|             svetimų kraštų nereiktų jų gabenti ir pirkti ir per
330  8|         lietuvių, nugis atstoję nuo jų, pasidavė turkams ir pradėjo
331  8|          nei aitros liuosybės, goda jų širdy buvo išdilusi, kūno
332  8|           ne dvasios tamprybė, rėdė jų darbus; ant didesnės dar
333  8|           padaryti ir taip išlepino jų diduomenę, kuri neb goda,
334  8|            pasidarė gaspadoriais, o jų gyventojai nudriskusia šeimyna;
335  8|     savindamies neteisingai sau ant jų vyresnybę, įvairiais pragumais
336  8|    mokesnius antmesdami, jau gruntą jų savindamies, amžinai po
337  8|   skaitydamas prancūzų gazetas apie jų ermyderį, antsiskaitęs,
338  8|           to, jog tas įstatymas dėl jų pačių naudos gyniojo jiems
339  8|    atnaujinti ir minavonei savo nuo jų išsiliuosavimo tenai naują
340  8|        pilionis, ne vien mažindamas jų skarbą, bet trukindamas
341  8|             skarbą, bet trukindamas jų sūdus; ir taip, kad ponas
342  8|            šyžino įkandin vokiečius jų dievo garbėj, norėdami juos
343  9|        lietuvius nebuvo pinigų irgi jų niekam nereikėjo, todėl,
344  9|   gyventojus išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu. Toliau eidamas
345  9|             rastasis pinigas, nesgi jų vardai, noris visados vienoki
346  9|       graižis ir kapa, bet svarumas jų didžiai įvairus pagal tą,
347  9|             spėriai gal pažinti nuo jų žymės: kaipogi ant visų