Story

  1  1|          dėl to vien, idant žmogus ne šio svieto, bet antro gyvenimo
  2  1|          Kokius ermyderių palaikus ne vien senovės raštuose gali
  3  1|      riogso, tačiau nieksai nežino nė pasakomis, koks juos tenai
  4  1|         jūra yra gulėjusi, nieksai nė pirm keturių tūkstančių
  5  1|           rastą žmonėms pramanius, nė pasakų apie tuos ermyderius
  6  1|            žemėje jų kaulai, noris nė vienas raštininkas nuo paties
  7  1|           svietui pradėjus rašyti, nė pasakomis nieksai jų nebminavojo.
  8  1|            ir Parusiais vadinamas, ne vien lig Kauno ir Žaliosios
  9  1|           kada tas yra nutikęs, to nė vienas nežino. Trečia, tą
 10  1|            Žemaičiais tebsivadina, ne vien pirm 500 metų didi
 11  1|           buvo medės, ten šiandien nė medalių nebėr. Per tokį
 12  1|     pūsdamas, ištraukia ir iššaldo ne vien vandenį, bet ir žolių
 13  1|        nugis, nebturėdamos ūksmės, ne vien perdžiūna, bet tūlos
 14  1|           taip pat yra žinomų, jog ne vieni tokie žemės, oro ar
 15  1|        tenai matysim, jog ta tauta ne vien praėjusiuose amžiuose,
 16  1|     buvusius, nesgi tų raštų kalba nė su viena šios dienos žinomųjų
 17  1|           tą prasenovę mūsų kalbos ne raštai mūsų kunigų užlaikė
 18  1|          didžiuotis ir girtis, jog nė viena kalba šiame pasauly
 19  1|     aplamiai jo nekleisti. Nes jog ne pats tą pramaniau, ką čia
 20  3|   pamariuose šiaurės linkan, noris ne lietuviais, bet kitais vardais
 21  3|         turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet
 22  3|       manyti, jog toje jau gadynėj ne vien įšleitėj pietinėj ir
 23  3|        tėvus yra turėjusios, nesgi ne vien didi daugybė žodžių
 24  3|           būtinai sutinka: kaipogi ne vien vardai patys upių,
 25  3|      aiškiau sakant, girios marės, ne tauta. Kiti raštininkai
 26  3|          kaip mūsų z, ir taip sako ne sam, sambija, bet zam, zambija,
 27  3|        dievo garbės rusėjo, nuo ko ne vien pati sala Rusnės vardą
 28  3|          garsi žinyčia, nuo kurios ne vien pačią salą praminė,
 29  3|     parusėnus kitos kilties esant, ne livonų, arba lybiešių, o
 30  3|          niūksojo, į kurios tankmę ne vien gyvulys, bet ir žmogus
 31  3|         įeiti, nesgi, kaip sakiau, nė kokio kelio nebuvo; todėl
 32  3|          jog tos girios buvo jiems ne vien pirmąja pastoge ir
 33  3|             kuriuos paupiais rinko ne vien dėl savęs alui ir midui
 34  3|           niekaip negalėjo gyvoti, ne kame kitur, tiktai tose
 35  3|     didesniu, girios juos šildė ir ne vien nuo biaurių darganų,
 36  3|            juo didžiau jį saugojo, ne vien tūlus medžius, bet
 37  3|        žinios girių kunigo nieksai ne vien žalio virbelio išlaužti,
 38  3|        šventais kirviais tegalėjo. Ne vien buvo perdėti ant tų
 39  3|        barnius ar vaidus, atsako: "Ne mano kiaulės, ne mano pupos"
 40  3|          atsako: "Ne mano kiaulės, ne mano pupos" arba: "Kas man
 41  3|           to vadinamas, jog po juo ne vien duoną ir pyragus, bet
 42  3|      trinkos; į kurias pirtis vedė ne vien svečius ir pakeleivingus,
 43  3|        kurį valgį ir gėrimą svetys ne visai teskomėjęs. Atėjus
 44  3|      svietą versti sodose gyventi, ne vienkiemiuose, kaip tuojau
 45  3|           ir žemaitė nebūt keitusi ne vien į aukso rūmus, bet
 46  3|           žemaitė ar kalnėnė tarės ne mergaitė esanti.~
 47  3|          buvo visados arčiau namo, ne trobos. Kas dar didžiau,
 48  3|           veizint, tarsies liekną, ne kiemą, regįs. Aplink trobesius
 49  3|           nebgrįžtinai; gyniojo jį ne vien nuo žvėrių, kuriuos
 50  3|        gyvuliais, kurie davė jiems ne vien apdarą, bet ir pavalgą.
 51  3|        buvo jų karės draugu, nesgi ne vien namuose su juo brūzdė,
 52  3|     šiandien regim dėvimus, tiktai ne geležies, bet medžio noragais
 53  3|        kraštas, oras ir erti namai ne vien nelepino, bet kuo didžiau
 54  3|       namuose, dirvose ir giriose, ne vien netižo, bet į geišį
 55  3|        Visi buvo augumo vidutinio, ne taip smulkaus, kaip rimto,
 56  3|            tai tarė, jog ir žmonės ne taip aukšti ir smuklūs,
 57  3|        nelaimes stengti. Visi buvo ne taip dideli, kaip augaloti,
 58  3|         ryžimesi atidę rodė, nesgi nė vienas nenorėjo begėdžiu
 59  3|          svetimo negeidė, minėdami ne saulės amžių gyvensiantys;
 60  3|        dovanų nedrepino, atminimą, ne vežimą, darė, kiekvienas
 61  3|      viešės jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės, išeigoj buvo
 62  3|       turėjo, tą ir žodžiu reiškė; ne kiltis, ne turtai, bet išmintis
 63  3|          žodžiu reiškė; ne kiltis, ne turtai, bet išmintis ir
 64  3|   pastiprinti.~    Pažinės tarp jų ne vylium, bet bendryba buvo,
 65  3|          bet bendryba buvo, turtus ne lėbausenai, bet astankai
 66  3|            uodegą viks". Ketančiam ne jo protu ir galia kokį noris
 67  3|         rinkdamies, kuriuos, noris ne krikščionis, taip pat šelpia".
 68  3|         tau, - sako, - tevergauja, ne žmogus"; o tiems, kurie
 69  3|  neužmirščiau", arba: "Nuliūdo, ar ne namus pardavęs", ką dainos
 70  3|           darganotie ar speiguotie nė kokios sau perskyros nedarydamas.
 71  3|      pasrėbęs, keliavo toliau. Čia ne vienas rasi lepnis, skaitydamas
 72  3|          kardu guldami ir keldami, ne vien mokėjo ir stengė nuo
 73  3|        godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštpaučiu arba geru vėju
 74  3|           tik vyrais būt vadinami, ne vaikais, nesgi visų didžiausia
 75  3|        nuomonę tariama buvo: "Ožka ne galvijas, merga ne šeimyna";
 76  3|            Ožka ne galvijas, merga ne šeimyna"; kaipogi šiandien
 77  3|        neskudrų: "Merga, - sako, - ne vyras, minkštpautis" arba: "
 78  3|            žmogaus neregėjęs".~    Ne vien didieji ir pusvaikiai
 79  3|             po kiemą tviskinėdami, nė nuo vieno nemokomi, sauprasmiai
 80  3|         toks, bent pačių pergulas, ne svetimas". Šiandien dar
 81  3|         vyrą, kursai, ją vesdamas, ne vien didį turtą sau rado,
 82  3|            veizėjo, kaipogi pačios ne vien šeimyną vienos butos,
 83  3|          iš mažų dienų sau dirbti, ne kitam kam, ir, sekdami paukščių
 84  3|        atsakančiosios pusės turėjo ne vien dovanas prieš dovanas
 85  3|     valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimi buvo. Niekas nieko
 86  3|        vien, jog jie buvo pagonių, ne krikščionių. Todėl skaitytoją
 87  3|            dar tarp pasekėjų akys, ne širdis, benorėjo, tas valgė
 88  3|         jog jaunoji buvo ūkininko, ne įnamio, duktė.~    Taip
 89  3|        gėrė savo suvodbas, kas dar ne vien atmenama tebėra, bet
 90  3|           Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkininkai, bet ir patys
 91  3|          šiandien dar yra sakoma: "Ne saulės amžių gyvensi" arba: "
 92  3|           Po vargų malonu ilsėti". Nė kokio tokio daikto geriamo
 93  3|           ūkininkai, noris visados ne vien ginkluoti namie brūzdė
 94  3|            mešką sutiksi", kaipogi ne vien reikėjo saugotis nuo
 95  3|            po seno gyventi. Dėl to ne stebuklas yra regėti senovėj
 96  3|             kalnėnus ir žemaičius, ne vien smurtus ir narsius
 97  3|        namuose visados ginkluotus. Ne vien pati vieta (kaip sakiau),
 98  3|                 Viežlybumą saugojo ne vien kalboje, apdare, induose
 99  3|        viens kito tankiau veikalu, ne žodžiu, giežė. Goslybos
100  3|        besveikam sulaukti linkėjo. Ne vien susitikęs, bet praeidamas
101  3|            pažįstamą: "Sveikas", į ne visai pažįstamą: "Būk sveikas",
102  3|            kaip viršiau minavojau. Ne vien drabužy, bet induose
103  3|            ir durų troboje staktas ne vien iš vidaus, bet ir iš
104  3|         pakaičiavo medžių ūksmėse; ne vien kiemą ir laidarą čystą
105  3|        savo prasma dirbtais. Mirti nė vienas nesibijojo, bet sirgti
106  3|          bet sirgti ar luošu tapti nė vienas prie gyvo kaklo nenorėjo,
107  3|           pirtį sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio
108  3|          raštuose randama, kuriose ne vien kūną čystijo, bet dar
109  3|         vėl ėjo į pirtį kaitintis. Ne vien vyrai žaliūkai tą darė,
110  3|            bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo,
111  3|       pasaulio viešpačių turėdami, nė apsirikę negėrė kito gėrimo,
112  3|      žiužis ir lauminėsena, kurios ne vien linksmino, bet dar
113  3|          milus įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, pačių
114  3|        beprekioti, tad, nebgaudami nė nuo kur geležies žambių
115  3|         dailidavo, patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi, nesgi šiandien
116  3|         kurie, niekame nesimokę ir nė balsės rašto nežinodami,
117  3|        arklių rietės, nes, negavęs nė nuo vieno 100 muštų medžiagai
118  3|        permanyti, todėl, nerasdami nė nuo ko sau globos, miršta
119  3|       krašto žmogus gyvulio proto, ne žmogaus, teturi, nesgi nieko
120  3|            nuspręs teisybę, ir tad ne tam bus gėda, kurs norėjo,
121  3|         Žemę aria medžio noragais, ne geležies, tas dar yra stebuklingesniu,
122  3|          jog jų grumtai yra kieti, ne smiltėti. Paprastai aria
123  3|         dėvi, pilies gase ar kieme nė kokiu kitu drabužiu apsidariusių
124  4|         žinią apie dievą išrašyti, nė kokio kito vadovo neturi
125  4|            ir pats, jog jis gyveno ne vien aukštybėse, bet ir
126  4|         pats, beje, tarė jį esantį ne vien danguje, lauke, bet
127  4|           Tokią nuomonę apie dievą ne vien senovės raštai lietuvius
128  4|             stiprink mane ir gūžk. Ne vien žemaičiai tą tebminavoja
129  4|     minavoti Perūno privalumai yra ne ypatingi dievai, nes jo
130  4|      parašė ženklą už lyčių, beje, ne tą, kurs ugnį davė, bet
131  4|        kurią, kaip viršiau sakiau, ne už patį dievą, bet už ženklą
132  4|         šiandien lenkų raštininkai ne vien įsitėpė, bet dar pasavino,
133  4|            žodžiu jų kalboje neša, nė vienas nepermano. Tai tas
134  4|           jų kalboj neša, taip pat nė vienas nežino.~    Antrasis
135  4|          vadino Kūrėju ir jį patį, ne saulę, garbino.~    Trečiasis
136  4|      lietuviai, arba kailinuočiai, ne ugnį, bet patį Perūną, arba
137  4|         senovėj turėjo su graikais ne vien pačias pažines, bet
138  4|        rytų į šios dienos buveinę, ne vien buvo atsinešę tokią
139  4|        didžios apie dievą nuomonės nė kokia kita tauta senovių
140  4|    pridurti tą, ką jau krikščionų, ne pagonų, raštininku du kunigu,
141  4|           garbino, kurs visų buvo, ne vieno kurio.~    Čia dar
142  4|           vieno kurio.~    Čia dar ne vienas gali klausti, dėl
143  4|        aiškiau dievą parodyti, jei ne per jo privalumus, kuriuos
144  4|    kalnėnai ir žemaičiai, neturėjo nė kokių stabų ir paveikslų
145  4|          daug laimingesnį, kuriame ne tu vokiečiams, bet tau vokiečiai
146  4|          dėjo daiktus į kapus, tad ne dėl atenčio darbo, bet dėl
147  4|     saugoję, nesgi neattiesiant jų ne vien dievai, bet ir pačios
148  4|        todėl, idant jas nutildytų, ne vien kiek pradėdami valgyti
149  4|          yra užlaikę, ką stigavoja ne vien žodžiai jų kalbos,
150  4|        kokią žinią sekti, kas vis, ne visiems raštą savo temokant,
151  4|       gyvulius; todėl, jai atėjus, ne vien žmonės, gyvuliai, bet
152  4|      Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis
153  4|         susyžusį žmogų, sako: "Tam nė saulės duktė neįtiktų",
154  4|       žinoma; bet kaip Smertis yra ne vienoks, taip ir Giltinė
155  4|           vienoks, taip ir Giltinė ne vienokia buvo, ką šiandien
156  4|             ir taip regim jau, jog ne vieną dievą, bet kelis dievus
157  4|           taip paskydo sviete, jog ne vien tarp gyvų daiktų tarės
158  4|            svietui reiškė. Tarė ją ne vien žmones, gyvulius, bet
159  4|          jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys,
160  4|        Trečiasis buvęs pamary.~    Ne vien tūli medžiai, bet ir
161  4|          šiai dienai yra gerbiamos ne dėl jų šventybės, bet dėl
162  4|          dėl to, jog vasaros laiku ne vien sulą, kaipo visų skanųjį
163  4|          to taupė, jog jų vaisiais ne vien paukščiai reikalingieji
164  4|    traškančiose giriose gyvendami, ne vien krūme, bet ir kieme
165  4|  nudegusius; ir taip, kaip sakiau, ne dėl šventumo, bet dėl jų
166  4|           vadina, lietos medžiais, ne šventais. Be to, dar žinoma
167  4|      rubežių.~    Toliau rašo, jog ne vien tūlus medžius, bet
168  4|           iš didžio gaspadoravimo, ne iš šventybės; nesgi kas
169  4|   gerbiamas girias ir lieknus, tad ne dėl jų šventybės, bet dėl
170  4|           kiemą liekną, kurį taupė ne dėl jo šventybės, bet dėl
171  4|        Šiandien taip pat vyresnybė ne vien girias, bet ir tūlus
172  4|           neleisdama jų kirsti, ar ne mulkis tas būtų, kas tartų,
173  4|         kokia nebūta notis, kurios ne vien senovėj negalėjo suprasti,
174  4|           šventus turi dėl to, jog ne vien jų niekas nevalgo,
175  4|         namų leidžia jiems gyventi ne dėl kito ko, kaip tiktai,
176  4|             Kožnas atsakys, jog to nė vienas išmintingas ūkininkas
177  4|            Taip pat varnai, šarkos ne vien pavokia maitas, bet
178  4|            patį darė ir kitą kartą ne dėl kito kokio lyčiaus,
179  4|             Nieksai tenai negalėjo ne vien žvejoti, bet prisiartinti,
180  4|          namus, buvo galvą padėję. Ne vien jų narsybę ir kantrybę
181  4|      narsūs vyrai buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir
182  4|           gyventojus tų kraštų, ką ne vien palaikai ginklų, randami
183  4|          didi jų tautos išminčiai, ne kaip dievai, bet kaip didi
184  4|         tenai svietui su kirviais, nė vienas nedrįsęs su kirviu
185  4|       dievo namus liepiąs griauti, nė vienas niekaip nebdrįsęs
186  4|   vyriausio valdymiero. Tie žyniai ne vien saugojo tikybos įstatymus,
187  4|            tarnus; nesgi jo klausė ne vien visi lietuviai, beje:
188  4|      skurczypałka, nuo to, jog jis ne rašto, bet lazdos savo vyresnybės
189  4|       žinojo, jog pačiuoti kunigai ne svieto vargais, bet savaisiais
190  4|            jie antveizais yra buvę ne vien šventos girios apie
191  4|        regis, jog tuo vardu vadino ne kitus kunigus, bet viršiau
192  4|         kunigai, viršiau minavoti, ne vien šventenybėmis, bet
193  4|   parūmiuose kūrėjų kūrėjo, nebuvo nė antveizais šventų vietų,
194  4|        kitam nedaryk". Tie kunigai ne vien pačiu dievo mokslu,
195  4|       visus saugoti, mokyti svietą ne ilgais pamokslais, bet patarlėmis,
196  4|             todėl pasakojo pasakas ne vien dėl daug žinojimo,
197  4|          rodydamas svietui, jog tą ne savo pramone, bet dievų
198  5|            lietuviai garbino dievą ne verkdami ir rūpindamies.
199  5|    raštuose niekų zaunos, no gudai ne vien tuos žodžius, bet ir
200  5|         daugioj vietoj minavojamas ne tikėjimu, bet įpročiu senovės
201  5|          su lazda aptalžė, jog jis ne taip elgės, kaip reikėjo
202  5|        aptalžė už jo nuodėmes, jog ne taip elgės, kaip jam priderėjo;
203  5|           taip sušaldinti, jog jis nė vien per kelias nedėlias,
204  5|        Teisiau, regis, bus vėlelė, ne ulelė; dūšia nelaidota vėle
205  5|        arba kapus, pylė visuotinai ne viena diena, bet per kelerius
206  5|         Lietuvoj didžios daugybės, ne visados ypatingų, bet tanikiai
207  5|            žemaičiai palikimą savo ne gentims, bet narsiesiems
208  5|      reikėjo nabaštiko karšinčiams ne vien lydėtojus, bet ir numirėlius
209  5|        visas puses ir sakė: "Nebėr nė dvasios". Paskui gaspadinė,
210  5|           senovės minavonių, nesgi nė vienas neparodys nei gudas,
211  5|            viešpatį ar valdymierą, ne vien atmenamuose amžiuose,
212  5|             kalnėnai ir žemaičiai, nė tokiu dar paminėjimu savo
213  5|       atilsį jam sakydami.~    Dar nė to nebuvo jiems gana, nesgi
214  5|         noris trinytį nuometą.~    Ne vienas rasi skaitydamas
215  6|            pirmasis žynys pasidarė ne vien tarpininku, bet rėdytoju
216  6|         girioj, rodydamas tuo, jog nė su kuo kitu, kaip tiktai
217  6|          šiandien dar senu įpročiu ne vien jomylistą, bet ir patį
218  6|            būt lazdos jo bijantys, ne įsakymo. To kūrėjų kūrėjo
219  6|  palaimintą save turėjo. Klausė jo ne vien lietuvių tautos žmonės,
220  6|          krieviai ir mozūrai, kurį ne vien jų vyresnybės, bet
221  6|          jį dievų valios teirautis ne vien pagonys, bet ir krikščionys,
222  6|      didžios giminės kilties vyru, ne bajoru, norėdamas tuo parodyti,
223  6|        valdžia; vienok to raštuose nė mažiausio ženklo nėra randamo,
224  6|     rinkliavomis, naujais darbais, ne vien jiems nė kokios atlydos
225  6|     naujais darbais, ne vien jiems nė kokios atlydos neduodami,
226  6|           stiprybę ir galią, todėl ne vien rykio valdžios, bet
227  6|      sandarą tarp jų būk padaręs: "Nė vienas toliau nebsididžiuos
228  6|            savo elgimesi. Atenčioj nė kokios perskyros kilty tarp
229  6|            Tie sau ponai, turėdami ne tiktai vieną sodą, bet vieną
230  6|  Žibininkas, Žadeikis, ką šiandien ne vien apygardų ir sodų vardai
231  6|       verginti, tas pats popiežius ne vien iškeikė, bet dar įstatė,
232  6|   vyresnieji raiti jodė po svietą, ne važiojos. Zigmantas II,
233  6|            Teisybę senovėj attiesė ne sūdų namuose, bet paprastai
234  6|           kaip sakiau, raiti jodė, ne važiojos, nesgi pagal jų
235  6|         vilktis vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus. Jei katrai
236  6|        stokodami aiškesnių davadų, ne siekė, bet galvą savo dėjo,
237  6|           galvą savo dėjo, jei tas ne tiesa būt esąs, ką jis antram
238  6|           galvą duodu, jei tas bus ne tiesa". Vienok vokiečiai,
239  6|          tą rodo: "Ožka, - sako, - ne gyvulys, merga ne šeimyna".
240  6|          sako, - ne gyvulys, merga ne šeimyna". Nuo to, jog senovėj
241  6|         atloti tais žodžiais: "Tai ne aš taip kalbėjau, bet it
242  6|             Laiką lykavo naktimis, ne dienomis, ir taip sako dar
243  6|     joriuoja it jūroje vilnys". Ką ne vien minavoti raštai to
244  6|  atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne svetimos, bet lietuvių kalbos
245  6|           taip pat yra lietuviški, ne svetimi.~    Antras rašytojas,
246  6|         laukai jų ir dirvos, sako, ne sodomis yra, bet kame kurs
247  6|       didžiau stebuklingesniu, jog ne vien pačių žemlionų, arba
248  6|        išleisti, iš kurių šiandien ne vien 500 joties, nes pėsčiųjų
249  6|      regėjom. Sueimavojo paprastai ne pilyse ir dvaruose, nesgi
250  6|          tris dienas tenai rymojo, nė vienas nė žodžio nepratardamas,
251  6|            tenai rymojo, nė vienas nė žodžio nepratardamas, idant
252  6|         svieto pritarimo ir žinios ne vien didysis kunigaikštis,
253  6|        įsakęs jai, idant jos vyrai ne namie pulėtų, bet po visą
254  6|          Būseną to Odino Lietuvoje ne vien senovės raštai rodo,
255  6|           tuo tarpu Odino pavardės nė kokioje kitoje tautoje nėra
256  7|            buvo garsi ir gedaujama ne vien nuo grekonų ir rymionų
257  7|            žmogų: "Ko nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs" arba: "Benuliūdo,
258  7|    nustojęs", arba: "Džiaugias, ar ne žirgą gavęs"; kaipogi senovėj
259  7|        vokiečių meldžionims į Rygą nė vienas daiktas jų raštuose
260  7|       apvyžo savo žirgus plaušomis ne vien pačius, bet jų galvas
261  7|          ant žirgų, namie augusių, ne plaušomis nuvyžtų, bet gelumbėmis
262  7|         pačias lig nuo jo įgaunant ne vieną galvą reikėjo padėti.~   
263  7|          meldžionys nuo savo pusės ne mažiau. ~    Sutikę netyčiomis
264  7|         ties Liublino pilia, kurie ne vien savo grobį atgavo,
265  7|          pilimis kamšyti, kuriomis ne vien kelią neprieteliams
266  7|            ir žemaičių tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti,
267  7|         gintis, lygia dalia neguro nė į neprietelių pilis griaudamies,
268  7|           pilis griaudamies, nesgi ne vien kaip drąsūs vyrai,
269  7|       tokia kantrybe griautis, jog nė vieną dieną atlydos jiems
270  7|         narsybę, nereikia užmiršti nė motriškųjų, kurios ne vien
271  7|     užmiršti nė motriškųjų, kurios ne vien namuose, kaip regėjom,
272  7|       dviejų pusių suremtais būti, ne vien išguro, bet mažne visi
273  7|         Nereikia taip pat užmiršti nė našlės kunigaikštienės Lucko
274  7|          platburniai minavotą pilį ne vien neįsilaužė, bet patys
275  7|       vietos liuosas mirti, nekaip ne vien šiame pasauly, bet
276  7|              Diena būtoji", arba: "Ne saulės amžių gyvensiu",
277  7|            atsakyti, jog lietuviai ne dėl to karėse narsavo, idant
278  7|        laimingesnį, gyvenimą, kame ne tu vokiečiams, bet tau vokiečiai
279  7|           sau patys vyresniuosius, ne turtinguosius ir kilties
280  7|         tenai buvo palaidotas.~    Ne vien pačius karvedžius taip
281  7|          apykartos; kėlė į tą godą ne dėl didelumo turtų, kaip
282  7| privalumais tenkinos ir buvo vyrai ne į kelnes kišami, nesgi pradžioj
283  7|        teisiau sakant, sauvalę, ir ne vien nuo žmonių pasavino
284  7|        gelžiniais šarvais, kokiais ne vien save mokėjo apvyžti,
285  7|     pririšę jį prie medžio, tiktai ne prie ąžuolo, pervėrė jam
286  7|        tenai nusigalavo. Vienok jų nė tuo negalėjo nugrėsti.~   
287  8|          vardus randa žemaitiškus, nė kokioj kitoj kalboj neišguldomus,
288  8|        taip žemaičių gintaras buvo ne vien patiems grekonims,
289  8|         svėręs. Nujau rymionys ėmė ne vien savo išeigą ir iškilmę
290  8|         prekę savo į svečias šalis ne vien žeme pagal, bet ir
291  8|           pirkti, kuriuo žemaičiai ne vien gintarus savo, bet
292  8|    lietuvių ir rymionų, gal manyti ne vien nuo daugybės rymionų
293  8|   pagonimis, vadino.~    Žemaičiai ne vien pačius gintarus leido
294  8|         pavojūs, kad kožnas dūmojo ne turtus savo didinti, bet
295  8|       kraštą, sau duonos tenai jei ne pirkti, bent vogti ar sau
296  8|          patiems atmonyti, kuriuos ne vien metuose 1087 pergalėjo,
297  8|        tenai reikalavę krikščionys ne taip dėl gražinio, kaip
298  8|         senovės kapuose gal rasti. Ne vien patys žemaičiai leido
299  8|            Emba Letgaliuose, noris nė kokie raštai senovės mums
300  8|        kurie, susinėrę su lenkais, ne vien užėmė lietuviams kraštus,
301  8|         vokiečių gynės, nebgaudami nė nuo kur geležies, noragus
302  8|            ir ką norint knebinėti, ne vien pačiose pilyse, bet
303  8|         Ant galų galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą
304  8|   Kazimieru, Lenkų karalium, leido ne vien savo prekę, bet ir
305  8|       kalnėnų ir žemaičių, niekame nė kokio ojaus neigi neprieteliaus
306  8|           rytuose, lietuviai tarės nė kokių neprietelių daugiau
307  8|      braukyti, ir, tuo pasikliovę, ne vien į karę nebesipratino,
308  8|            ir žūnančių savo bendrų ne vien negelbėjo, bet sau
309  8|            ir norėdami dar vyrais, ne mergomis būti, į kuriuos
310  8|      šiolei, kaip viršiau regėjom, ne valgis, ne gėrimas, ne apdaras
311  8|        viršiau regėjom, ne valgis, ne gėrimas, ne apdaras skiedė
312  8|             ne valgis, ne gėrimas, ne apdaras skiedė kilties vyrą
313  8|            savo pūrų ir sėsit juos ne sau, bet varnams." Taip
314  8|      sidabro rinkti, todėl reikėjo ne vien laivams medžiagą iš
315  8|          savo ūkę, o į girių vietą ne vien neįkūrė pilių, kuriose
316  8|       lėbausenos. Kas dar didžiau, ne vien pilių, bet ir dirbinyčių,
317  8|          išdilusi, kūno geiduliai, ne dvasios tamprybė, rėdė jų
318  8|         laiko, nepaslinkdami patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti
319  8|           būdami ištižę lepumuose, ne tiktai kitų, nes nė savęs
320  8|     lepumuose, ne tiktai kitų, nes nė savęs nebgalėjo paglemžti
321  8|         dėl savo rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė kokios pagalbos
322  8|       rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė kokios pagalbos nebgavo,
323  8|            ir šį vieną dirvai arti ne dėl savęs, bet dėl svetimo,
324  8|        donis yra lenkiški žodžiai, ne lietuviški.~    Tas pats
325  8|           jais provodaimes, ir tuo ne vien trukino juos nuo amato,
326  8|         prekių, nesgi tenai turkai ne vien būtinai užgulė Uksiniuis
327  8|            balną ir ginklą tiektų, ne nuo svetimų pirktų, nesgi
328  8|           pirkti ir mokėtų vertai, ne pusvelčiui imtų; nes sunku
329  8|       pilyse, atleisti nuo visokių ne vien pilies mokesnių, bet
330  8|  vyresnybės; tas sunkino pilionis, ne vien mažindamas jų skarbą,
331  8|         noris tenai pačių vokiečių nė seniai jau nė raugo nebėra.
332  8|       pačių vokiečių nė seniai jau nė raugo nebėra. Nuo to laiko
333  9|          aukso ar sidabro, kuriuos ne skaitė, bet svaru svėrė;
334  9|     lietuviai savo pinigus senovėj ne skaitė, bet svaru svėrė,
335  9|           ūkininkus, nuo kurių būk ne vieno gumbą gavusiu, išsprukusiu
336  9|       pragumu nuginkluotus žuvėdus nė vien pergalėję žemaičiai,
337  9|       įdėję jį į šiekštą, iš kurio ne vien Figilis išsiliuosavęs,
338  9|        kovo mėnesy, kuriame sudegė ne vien visas miestas, bet
339  9|     didesnius šmotelius iškapotas, ne kaip Lietuvos, o rasi ir
340  9|       Lietuvos, o rasi ir sidabras ne taip grynas. Dar metuose
341  9|           nuo to, jog juos skaitė, ne svėrė, kaip kad svėrė grašius
342  9|             kaip sakiau, skaityti, ne sverti, kaip senovėj kad
343  9|             ir taip sako: "Neturiu nė skatiko", beje, nė visų
344  9|         Neturiu nė skatiko", beje, nė visų mažojo pinigėlio.~