Story

  1  1|       kuri jūra buvusi susikišusi su Uksine, arba Juodąja, jūra
  2  1|  tankesniai liejo kraują latakais su tokiu įnirtimu, jog nuveiktieji
  3  1|  kunigaikščius, kurie viena kalba su svietu yra kalbėję; pati
  4  1|      didžias pažines yra turėjusi su tolimais kraštais, kurių
  5  1|        jos kunigų raštai rodo mus su indijonimis brolių vaikais
  6  1|           nesgi tų raštų kalba nė su viena šios dienos žinomųjų
  7  1|         didžiai sutinkanti, kaipo su kalnėnų ir žemaičių kalba.
  8  3|       pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis,
  9  3|        vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis,
 10  3|      pačios karės, kurias senovėj su persų viešpačiais ir su
 11  3|           su persų viešpačiais ir su grekonų valdymierais turėjo;
 12  3|       nuožmieji, mušės ir galavos su jaukesniaisiais per ilgus
 13  3|         juos pačius nuvergti, ėmė su jais kariauti. Ta nuožmi
 14  3|      talką sau telkti, kariaudama su rymionimis, o paveikta nuo
 15  3|    veizint į jų kalbą ir lyginant su kalba grekonų, rymionų ir
 16  3|    vadinami, metuose 1740 kariavo su turkais tuose Uksiniuose
 17  3|       radę tenai tokių gyventojų, su kuriais galėję sukalbėti
 18  3|      pažines ir prekiojo per jūrą su žemaičiais savo vientaučiais,
 19  3|         ilgainiui ir kitas vietas su kitais vardais, vienok vardu
 20  3|         suėjo į pirmąsias pažines su lybiešiais, it pajūry keliose
 21  3|        nuo gudų skiedė, nuo pietų su mozūrais, lenkais ir gudais,
 22  3|       lenkais ir gudais, nuo rytų su krieviais, nuo šiaurės su
 23  3|         su krieviais, nuo šiaurės su Žemaičių jūra, už kurios
 24  3|        jog žmogus tenai įlįsti ir su kirviu nieko padaryti neišgalėjo.
 25  3|           ilgainiui gaišo. Žmogus su gyvuliu niekaip negalėjo
 26  3|       lesino, nekaip patys galėjo su didžiu vargu. galvijus į
 27  3|   ketvirtainis, be lubų, į pietus su skliautais, kuriuose netoli
 28  3|       vadinamos, pro kurias mažne su vežimu galėjo įvažiuoti,
 29  3|       buvo, vienas šalines sienas su pačiu namu turįs, kuriame
 30  3|          vadinamas, žemajame gale su kibekliu pakumpusios šaknies
 31  3|        siena ir taip plačias, jog su visų didžiausiu šieno vežimu
 32  3|           Tos kūtės, jei susikišo su namu, darė vieną trobesį
 33  3|            kuri jungė namo sienas su tų kūčių sienomis, buvo
 34  3|            bočiai ir kiti senieji su vaikais plunksnas plėšė,
 35  3|      rąste išpiautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas; tokią
 36  3|           mažne pusę rejos užimąs su kakaliu, kurioje javus džiovino,
 37  3|          bragas buvo ketvirtainis su šiaudų ar stembrų stogeliu,
 38  3|     suolai, ant kurių voliodamies su lapuotomis beržinėmis vantomis
 39  3|         žuvia, juoda duona, alum, su gailiais vietoje apynių
 40  3|         atvejus ant krosnies, ėmę su plačiomis beržinėmis vantomis
 41  3|     draugu, nesgi ne vien namuose su juo brūzdė, bet dar jojo
 42  3|          vežimą, darė, kiekvienas su rytu gyveno, aukso ir sidabro
 43  3|      galvų raizgė, kurios tankiai su įpintais kaspinais palaidos
 44  3|        savo kojas, o motriškosios su žekėmis. Išeiginiu drabužiu
 45  3|      pasikloję, sriuoibalą srėbė, su duona pasikąsdami, iš maldų
 46  3|         ją virė, tad buvo vanduo, su miltais suvirintas, ir truputį
 47  3|          džiugina. Jei į vandenį, su miltais suvirintą, įpylė
 48  3|      valgiu misdami, per 500 metų su kardu guldami ir keldami,
 49  3|   smulkiai kaponėj sukapoję, virė su džiovinta jautienos, briedienos
 50  3|           rūpinos, o motriškosios su namų darbais ryžos. Kad
 51  3|  motriškosios stojo į karę lygiai su vyriškaisiais kariauti,
 52  3|      vieni naktį ir dieną giriose su meškomis ir vilkais grūmės,
 53  3|     priegulę jojo, paukštinėjo ar su paaugusiaisiais į sunkius
 54  3|      tviskinėjantys žiemos laiku, su bočiu ar bobute vilnas kedino,
 55  3|            kaip reiks kurią dieną su žvėrimis giriose ar laukuose
 56  3|      žvėrimis giriose ar laukuose su neprieteliais grumtis, liuosybę
 57  3|          pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė
 58  3|        savo liuosybės graudino ar su meškomis ir vilkais giriose
 59  3|            sveikesnis bus" arba: "Su rykšte kūdikio į kapus nenuvesi,
 60  3|       kūdikio į kapus nenuvesi, o su pyragu neparvadinsi". Todėl
 61  3|           motriška nueiti į kapus su rūtų vainiku per didžią
 62  3| ištįsėlius savo lietas brukant ir su mergaitėmis gluosniuojantis,
 63  3|       sandarose lietuvių parusėnų su vokiečiais, metuose 1230
 64  3|      vakarop, atkeliavus jaunajam su vėdliais į jaunosios tėvo
 65  3|          tą dieną visus numylėti, su visais gerti, bet pačiai
 66  3|         savo snukiu turėjo, viens su kitu kalbėjo ar dainavo,
 67  3|     nesant ant stalo, užgavus jam su lazda į grindis, tas tuojau
 68  3|       ištiko į kardus, ir vėdliai su pasekėjais, varžydamies
 69  3|     marčią laukan įsodino į ratus su jaunomis mergaitėmis ir
 70  3|      išgirdę vėdlių klegesį išėjo su žiburiu, midaus kaušu nešini
 71  3|       vartų, gaspadorius apžvalgė su žiburiu po tris kartus ratus,
 72  3|          dainą, tėvas tarp oriųjų su degančia žvake stovėjo,
 73  3|       kožnas duris turėjo užgauti su koja ir klabinti, it būt
 74  3|       Žynys pirma antgėrė jaunąjį su jaunąja, paskui svečius,
 75  3|  jaunosios tėvų namus, kurie buvo su vėdliais išvažiavę, ir tenai,
 76  3|     vėdlių smuikai buvo išvažiavę su marčia, vienok pasekėjiniai
 77  3|    pasekėjai, apveizėję trobesius su marčia, pradėjo gedauti,
 78  3|      nugiežę apmaudą ant piršlio, su vėdliais vėl suderėjo ir
 79  3|   vėdliais vėl suderėjo ir lygiai su piršliu vėl kelias dienas
 80  3|           užvis jei jis sukalbėti su jais galėjo. Pirmasis jų
 81  3|        sakoma tebėra: "Tas žmogus su astanka arba su rytu gyvena".
 82  3|        Tas žmogus su astanka arba su rytu gyvena". Todėl svetys
 83  3|          Ant galo reikėjo grumtis su svetimomis tautomis, kurios
 84  3|           po seno gyventi, turėjo su ginklu gulti ir kelti, idant
 85  3|            kad neištižtų. Elgimos su svietu visados buvo mandagus
 86  3|         švelnus, kame nesusitikęs su žmogum, tuojau savo mandagumą
 87  3|           delnais ir antį visados su segele susegtus laikė, mergvaikių
 88  3|  skendinius, paskui galvas šukavo su šepečiais, savo prasma dirbtais.
 89  3| užspringusiam į pečiomenčių tarpą su kumščiu niūkterėjo. Sunkiose
 90  3|       beje, pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, kaip
 91  3|       gausmu, graudingumu lyginos su šios dienos variniais karės
 92  3|        piemenėliai molio pypynes, su kuriomis pavasarį ožaičius
 93  3|          savo skvarmą į cimbolus, su stygomis taip pat gelžinėmis
 94  3|     Daugavos, kad nebgalėjo patys su svečia šalia per jūrą beprekioti,
 95  3|      pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia moka arti", kaipogi,
 96  3|        bočius lazdos sau nepirko, su ievine, savo liekne išpiauta,
 97  3|          ir tikrumu gali lygintis su visų didžiųjų meistrų arba
 98  3|            pas kurią gaspadorius, su šeimyna sėdėdamas, visus
 99  3|      šventina tokiu pragumu: visi su pačiomis, vaikais ir šeimyna
100  3|        kalbėdamas maldą, uždaužia su lazda gyvulį, paskui, kas
101  4|        kailinuočiai, stirvelėdami su egipčionimis apie pirmumą
102  4|      nuomonės lietuvių apie dievą su žodžiais, šiandien jų kalboj
103  4|          lietuviai senovėj turėjo su graikais ne vien pačias
104  4|          dienai žemaičiai būtinai su mumis (krikščionimis) vienokią
105  4|    nepasibengiantys čia ant žemės su kūnais, bet einantys į dangų,
106  4|        tenai, saldų midų gerdami, su grakščiomis žmonomis, kaip
107  4|           ženklą, kartais daiktą, su savim palaidotą, kartais
108  4|     įpročių, ilgainiui, įsipažinę su artimomis tautomis, prekiodami
109  4|    artimomis tautomis, prekiodami su jomis ir bičiulaudamos,
110  4|           savo valdymierą, kursai su savo veisle, ką norėjęs,
111  4|          keršas krames, tarė juos su karūnomis esančius. Tą patį
112  4|  karūnomis esančius. Tą patį darė su žvėrimis ir kitais paukščiais
113  4|     steigiantiems ir trūsiantiems su didesniu protu ir išminčia,
114  4|            grįžtanti namo linksma su kūdikėliu, bet, lig į savo
115  4|      kentėti, barniai ir netaikos su artimais gentimis gildžiusios
116  4|      Mogilės, tuoįtimpos grūmusis su ja ir skudrinusi kitas jų
117  4|        meilėj ir vienybėj gyvenęs su gentimis, visados karėj
118  4| kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais prekioti gintarais,
119  4|     ąžuolynas, kame upelis Vylius su upe Nerim, šiandien Vilija
120  4|        buvusi per keturias kurpes su viršum aukšta, pats aukuras
121  4|         122 apvali plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais,
122  4|         nereikia tų medžių jaukti su tais, kuriuose buvo apsireiškusi
123  4|         pikto žmogui nedaro, bet, su juo draugėj gyvendami, džiaugias
124  4|            nepadėjęs savo galvos. Su tais šventais vandenimis
125  4|          tai yra laukai, kuriuose su neprieteliais buvo grūmęsi
126  4|         nuvergti, per tris amžius su jais kariaudami, nuo kurių
127  4| drąsindami juos, idant, žinodami, su kokiu svietu jų probočiai
128  4|          grūmės, patys nekrūpautų su sau lygiais žmonėmis grumtis
129  4|    dangaus galybės pasigailusios, su tuo kūju sukūlusios bokštą
130  4|    iškirsti. Suėjus tenai svietui su kirviais, nė vienas nedrįsęs
131  4|      kirviais, nė vienas nedrįsęs su kirviu medžio palytėti.
132  4|      svietas pradėjęs kirsti, kas su kirviu, kas su skliutu,
133  4|        kirsti, kas su kirviu, kas su skliutu, kas su piūklu;
134  4|       kirviu, kas su skliutu, kas su piūklu; jau į pusę liekno
135  4|     norėdamas iš peties užsiausti su kirviu ąžuolui, sau koją
136  4|      ąžuolą kirsti, kurį ant galo su dideliu tranksmu pavertę
137  4|        įsakymus davė, kaipogi jis su dievais kalbėjo ir, nuo
138  4|        pakentė. Ką regim nutikusį su svetimomis tautomis, tas
139  4|   tautomis, tas pats yra buvęs ir su Lietuvos tauta, kad svietas
140  4|           ar reikalavo, kalbėdami su pačiu Perūnu, reiškė jam
141  4|     svietą; mėklinantis į tą, kas su šv. Vaitiekum nutiko, gal
142  4|           dievų. Burčionys, kurie su pagalba pikto lėmę. Žvaigždžionys,
143  4|       savo tautos veikalus, kares su neprieteliais, didžias pergales
144  4|     kaipogi kėlusis karei, lygiai su svietu į karę traukti, grumiantis
145  4|          karę traukti, grumiantis su neprieteliais, priešaky
146  4|           žemės ilgais apsidaręs, su kepure treineitiška antsivožęs,
147  4|            giedotojai pirm jo ėjo su žaislais ir kanklėmis, po
148  4|     stovinčio, meldės, pakaitomis su svietu giedodamas, kaip
149  4|        neprikišdamas rankų, paėmė su dantimis taurę, kurią keldamas
150  4|           buvo, jei jis susigrums su kipšu ant jo javų, jam nuo
151  4|    dėkavodamas, iš džiaugsmo pats su šeimyna besveikas lašinius
152  5|           žuvį, mėsą kepė, paskui su savo dievo dovana susirinko
153  5|   gaspadorius, išėjęs javų piauti su šeimyna ar su talka, visi
154  5|         javų piauti su šeimyna ar su talka, visi linksmindamies,
155  5|            pagrobęs jį už plaukų, su lazda aptalžė, jog jis ne
156  5|          tapti teiktųsi. Nu įvedė su iškilme grakščią mergaitę,
157  5|           ir javų vykimo, bet jei su kaire palytėjo zedlių, tad
158  5|         prie mūsų stalų tų valgių su mumis valgyti ir ragauti".
159  5|         ragauti". Tą patį darė ir su gėrimais, nulaistę visų
160  5|           susitikimą senojo laiko su jaunuoju, beje, senų metų
161  5|         jaunuoju, beje, senų metų su jaunaisiais. Tą šventę šventino
162  5|            paviešės arba gėrynės, su šventenybėmis sunertos,
163  5|        trobesį pirmąjį kartą ugnį su didžia goda įnešę asloj
164  5|        tarp savęs, ką turi veikti su ligoniu; jei gentims pasirodė
165  5|     gyvenimą ir atsisveikinus jam su gentimis ir susiedais, kunigai,
166  5|           vadinamos motriškosios, su artimaisiais gentimis apstojusios
167  5|  budėtojai giedojo, raudės lygiai su gentimis verkė, ašaras į
168  5|        aukštybėse nuo jo pusės ir su jais maloniai elgtųsi, kaip
169  5|    maloniai elgtųsi, kaip jei čia su juo ant žemės kad elgės.
170  5|       vyriškio gailėdamos, lygiai su savo nabaštiku deginos.
171  5|        kurių įstatė minavotą indą su pelenais, kur ir lakanką
172  5|          pelenais, kur ir lakanką su ašaromis įdėjo; jei nabaštikas
173  5|     minavotus daiktus, beje, indą su pelenais, lakankas su ašaromis
174  5|        indą su pelenais, lakankas su ašaromis ir kitus molio
175  5|         ir kitus molio stotkelius su gėralu, sudėjo ir akmenimis
176  5|   skolininką: "Užmokės, - sako, - su lopeta, kad bent ant kapus
177  5|    kuriuose buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas,
178  5|         kurie buvo nubirę, sudėjo su likusiais valgiais į pintinę
179  5|        lietuvių tauta, vienus dar su vardais numirėlių, tenai
180  5|          apraudoti, pargrįžę namo su gentimis ir pažįstamaisiais,
181  5|           pagonys, visame vienaip su krikščionimis elgias, tiktai
182  5|      dievų garbino, vienok pakajų su krikščionimis susiedais
183  6|            kaip patys žmonės turi su viens kitu elgtis, idant
184  6|         tautų, tas pats nutiko ir su Lietuvos tauta. Pirmasis,
185  6|            o ko nedaryti, ir kaip su viens kitu elgtis, visados
186  6|     girioj, rodydamas tuo, jog nė su kuo kitu, kaip tiktai su
187  6|          su kuo kitu, kaip tiktai su dievu, teturi darbo, ir
188  6|           kėlusis didelėms karėms su svetimomis tautomis, į kurias
189  6|       taip kūrėjų kūrėjas rūpinos su savo kunigais dvasiškais
190  6|     atvangai ir pakajui, taip pat su savo vyresniaisiais jautojos,
191  6|          gali manyti, jog kūrėjas su lykiu arba karvedžiu, turėjo
192  6|         Brutenis, kūrėjų kūrėjas, su dievų rūstybe; tas liepęs
193  6|      linksmintis antrame gyvenime su mudviejų prieteliais. Todėl
194  6|    pragydusiu ir giedodamu lygiai su malkine sugruzdėjusiu. Nes
195  6|        gyvena ir tarp savęs viens su kitu kariauja, patys geria
196  6|      varžės ūkės valdžia ir mušės su kits kitu. Nesgi jau pradžioj
197  6|        amžiaus sandarose lietuvių su gudais, metuose 1215 padarytose,
198  6|       karei, tie sau ponai turėjo su savo šeimyna lygiai traukti
199  6|       savo šeimyna lygiai traukti su didžiuoju kunigaikščiu į
200  6|    kitiems, liepdami sau tarnauti su mokesniu arba duokle ar
201  6|      graibstydami, dieną ir naktį su vokiečiais ir kitais krikščionimis,
202  6|         vietą, kurie atėję lygiai su nugriebtojo vyrais nuspręstų,
203  6|           pamedėj vyrai žemlionys su tėvūnu sujoję; kaip sakiau,
204  6|        šaliai toksai sūdas tėvūno su vyrais netiko, tad atjojęs
205  6|          įdavė jas antram gerbti, su kuriuo paskui dalijos medum,
206  6|        bebūdami, buvo nupelnę, ir su tuo turėjo anie jūroj ar
207  6|          reikėjo seseris išrėdyti su tokia pasoga, kokią tėvas
208  6|           žarnos neišėjo. Broliui su seseria susigluosniavus,
209  6|     meldės arba linksminos. Dieną su nakčia dalijo į 24 valandas,
210  6|       laiku sukilo kruvinos karės su tais pačiais lietuviais,
211  6|      vietoje gyveno ir nebklajojo su gyvuliais po laukus ir girias,
212  6|  vienokius turtus turėdami, tarės su visagalinčiuoju lygiais
213  6|          ūkės reikalus visuotinai su svietu, kaip viršiau regėjom.
214  6|       valdžia buvo didelė, nesgi, su lazda jam mosterėjus, visi
215  6|           nesgi paeina nuo žodžių su ir eimi, kuopa nuo kopti.~   
216  6|       įstatymų, tai tas pats buvo su lietuvių tauta senovėj.
217  6|       akmenis ant kaklo pakabinę, su kuriais ją po artimuosius
218  6|         vyrą kernojusi, tad pirma su rykštėmis ją plakę, jei
219  6|       paskui laimingai juokuodami su dievais gyvensiantys. Todėl
220  7|       nešė patį kareivį ir lygiai su juo mirė. Todėl jaunuomenė
221  7|            lygiai degino ant rogo su pačiu jo žirgą, paskiau,
222  7|     Klausiamas, dėl ko nevažiuoja su motriškosiomis važiuotas,
223  7|           veidą, paskui susiveržė su šikšniniu diržu, ant kurio
224  7|    pentinų nežinojo, bet, pradėję su vokiečių meldžionimis kariauti,
225  7|         arklavedžiai stojo lygiai su pačiu karės vyru į trapą.
226  7|    raštuose yra randama, jog toks su savo pačtu išjojo, tai yra
227  7|        savo pačtu išjojo, tai yra su savo tarnais.~    Kariavo
228  7|         ir taip, kaip buvo įpratę su žvėrimis grumtis, daugiau
229  7|  tūkstančių joties būt susirėmusi su antru šimtu tūkstančių neprietelių,
230  7|    minėdami pirma ant to, kaip ir su kuo turi grumtis, nesgi
231  7|     neištikdami, visados ir visur su atsarga būdami, kaipogi
232  7|          metuose 1340, grumdamies su meldžionimis, iš viso pasaulio
233  7|        Rudlaukių kovoj turėjo jau su savo talkėjais 100 000 joties,
234  7|         naudojo, užvis kariaudami su vokiečių meldžionimis, kurių
235  7|          susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji
236  7|      padargą užpakaly abaze laikė su nedaugiu sargų, kur ir sugautuosius
237  7|          lauko narsavo grumdamies su neprieteliais, lygia dalia
238  7|    neužkliuvęs, tad griovy lygiai su arkliu galą gauti; jei būt
239  7|          kovos Rudlaukių plynuose su 15000 joties Aukaimio pily
240  7|        papily gyvenančius, lygiai su pilia akmeninių plytų ar
241  7|     apgulti, reiktų daug kareivių su savim vesti.~    Kaip kantriai
242  7|        neprietelių antpuolių, tad su tokia smarkybe ėmė laužtis
243  7|    smarkybe ėmė laužtis į pilį ir su tokia kantrybe griautis,
244  7|         iš pilies išeiti ir lauke su neprieteliais grumtis, kuriems
245  7|          neprietelių, pasieniuose su vyrais kariaujančių, it
246  7|      padės ir irose pilies lygiai su kūdikėliu užsiraus, nekaip
247  7|         medų ir grakščias žmonas, su kuriomis gerdami ir juokuodami
248  7|                 Kartais, turėdami su daugiu nuožmių neprietelių
249  7|           pelnelį, beje, kubilėlį su drabužiais, iš namų į neišžengiamas
250  7|         mylių savo pačias, vaikus su pajudinamuoju lobiu į Padaugavio
251  7|     beieškant lietuvių, Kęstutis, su 15 tūkstančių joties išpuolęs
252  7|          per Klaipėdą, o Algirdas su antra tiek iš Žaliosios
253  7|         kariavęs, pasodino ant jo su visais jo ginklais, paskui,
254  7|          gal rasti. Nubengę karę, su neprieteliais derėjo tokiu
255  7|           ją į neprietelių kraštą su degančiu pagaliu, kas buvo
256  7|          kitiems lygiu, ir klausė su kitais visuomenių ūkės įstatymų,
257  7|       malkinės degino savo atmoną su karės žirgu, su pėdsekiais,
258  7|       savo atmoną su karės žirgu, su pėdsekiais, su sakalų pora,
259  7|       karės žirgu, su pėdsekiais, su sakalų pora, su ginklais
260  7|       pėdsekiais, su sakalų pora, su ginklais ir su kliautingiausiu
261  7|       sakalų pora, su ginklais ir su kliautingiausiu jo tarnu.
262  7|           vėl duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie
263  7|            ypačiai kame reikiant, su neprieteliais kariauti it
264  7|        tiktai žinią davė, kas čia su ta dalia kariaunos dedas.
265  7|        dienos į paženklintą vietą su savo tuntais sueiti.~   
266  7|          pradžioj it taip kariavo su neprieteliais, kaip jei
267  7|          kaip jei namie po girias su žvėrimis. Kiekvieno įgimtas
268  7|      amžinai vergauti tam, kam jį su jo žeme buvo kunigaikštis
269  7|           kariaudami metuose 1250 su vokiečių meldžionimis, 4000
270  7|     statyti karėn.~    Kariaujant su lenkais ir gudais, senosiose
271  7|  sutartinai kariavo, susižinodami su kitu ir norėdami vieną galą
272  7|       neprietelių, idant, ištikus su juo į aiškią mūšą, galėtų
273  7|        apsimovę, ant greitų žirgų su ilgais medžio trūbais įpuolė
274  7|           puolė ant neprieteliaus su akmeniniais kirviais arba,
275  7|      užtručytas, užvis kariaudami su krikščionimis. Jojo ir grūmės
276  7|     krikščionimis. Jojo ir grūmės su neprieteliais, ant arklių
277  7|   antsimovė baltą trinytinį maišą su rankovėmis.~    Kad jau
278  7|          jei stiprus neprietelius su didele smarkybe vis lauždamas
279  8|          jūros vilnys išmetančios su maurais gintarus, kuriuos
280  8|        rymionys, pradėję kariauti su girionais (germani), šiaurėj
281  8|          sutrukęs, pagrįžo į Rymą su tokia daugybe gintarų, jog
282  8|          laikų žemaičiai prekiojo su valakais, arba ryimonimis,
283  8|         regėjom, bet dar prekiojo su artimosiomis tautomis per
284  8|         ir žvėrių kailiais, užvis su žuvėdais, arba žvejonimis (
285  8|           šiaurės tautoms į kares su rymionų viešpačiais, beje,
286  8|        rymionų viešpačiais, beje, su Maksimu, Trajanu, Decijum,
287  8|      gimus Kristui, todėl prekyba su gintarais į tolimus kraštus
288  8|   pradėjusi platinti savo pažines su tolimais tolimesniais kraštais.
289  8|           iš Rymo po kruvinų kovų su gudais, nebgalėjo jau beparsigrūsti
290  8|          it dabar užgulę, kariavo su jais ant jūros, kuriuos
291  8|        Sigtune vadinamą, išvertę, su žeme sulygino.~    Kad taip
292  8|      įvairiai kalbančių ant mugių su savo prekėmis. Lygia dalia
293  8|           Ugriją ir turėjo pažins su tolimesnėmis dar tautomis
294  8|     amžiuje žemaičiai, kariaudami su žuvėdais, buvo sugavę jų
295  8|       kiek jiems patiko duoti, ir su jais tuoįtimpos kariauti,
296  8|        vadinamus, kurie, susinėrę su lenkais, ne vien užėmė lietuviams
297  8|        dieną žemaičiai, susibaudę su savo broliais parusėnais
298  8|         ir nuo akylumo atskiesti, su vienomis savo meškomis ir
299  8|        Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė sandarą,
300  8|         kaipogi padarius sandaras su gudų kunigaikščiais, prekyba
301  8|        visus tuos kraštus suniręs su Lietuvos ūke, išplėtė jos
302  8|    padarius sandaras metuose 1364 su Kazimieru, Lenkų karalium,
303  8|   Mugapilio ir Pleskavo ir sunėrė su Lietuvos ūke, ir per tą
304  8|           stačiai galėtų keliauti su šunimis ar ašvieniais, kaip
305  8|           ir patvirtinus sandaras su mozūrais, valakais, totoriais
306  8|      metuose 1499 nuveikę, sunėrė su savo ūke ir savo urėdus
307  8|            nesgi briedinis diržas su vario sagčiais, pirma goda
308  8|            tad jūs nebatginsit jų su savo skaleliais nuo savo
309  8|           norėjo per jūrą pažines su svetimomis tautomis antturėti
310  8|           pačiu laiku kėlės karės su žuvėdais, maskoliais, turkais
311  8|            amžinai po sūdus žudė, su jais provodaimes, ir tuo
312  8|  lietuviai ilgiau nei per 10 metų su žuvėdais varžės tuo kraštu,
313  8|           tuo kraštu, ant galo ir su lenkų pagalba nieko nenuveikė;
314  8|         kuriuo galėtų Beržinę upę su Nerim, arba Vilija, sunerti;
315  8|         angomis, idant pro vartus su ankštais vežimais ir karietomis
316  8|       kurių angas augalotas vyras su brylium nepasilenkęs negali
317  8|      storastoms nepasidavė, nesgi su tokiais žemlionimis, pilyse
318  9|          nuveikęs, bet ką jis yra su ta pilia daręs, nėra parašyta.
319  9|           nėra minavojamas. Tenai su Figiliu padalijusiu savo
320  9|            Toliau eidamas Figilis su savo būriu sutikęs ginkluotą
321  9|          ir savo tarnus paleidęs, su kuriais išlaužęs trobesį
322  9|           vyskupijos, sutaręs būk su teutonų meldžionimis Klaipėdoj
323  9|          Aukštoji ir Žemoji pilis su didžiojo kunigaikščio rūmais,
324  9|          dvi kapi Lietuvos grašių su truputėliu į vieną vengrų