Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
sykiais 1
sylos 1
syvais 1
ta 293
tabalai 1
tabalus 2
taciau 10
Frequency    [«  »]
347 ju
344 ne
324 su
293 ta
290 bet
283 nesgi
256 šiandien
Simonas Daukantas
Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu

IntraText - Concordances

ta

    Story
1 1| sprindžiu negal išmesti, jei teisybę nerodytų mums šiandien 2 1| jūros paviršių. Antra, rodo skiltys uolos, nuskilusios 3 1| vienas nežino. Trečia, buvimą jūros tame krašte 4 1| minavojamos nuo raštininkų, rodos patvirtinti, jog, staiga 5 1| pylęs, nes jog yra piltos, akys kožnam rodo.~    Čia 6 1| aiškiai tenai matysim, jog ta tauta ne vien praėjusiuose 7 1| dar stebuklingesniu, jog prasenovę mūsų kalbos ne 8 1| trumpai išrašyti pagal , kaip senovės raštininkai 9 1| nekleisti. Nes jog ne pats pramaniau, čia apie 10 1| tą pramaniau, čia apie būdą išrašiau, tai ir vietą 11 3| indijonims pavėdavo, kaip mums senovės raštininkai stigavoja. 12 3| vadinamom, kuri kalva dalija sluoksnį į dvi įšleiti: 13 3| egipčionimis, penicijonimis, kaipo rodo pačios karės, kurias 14 3| randami daiktai aiškiai mums rodo.~    Nes ilgainiui 15 3| nuvergti, ėmė su jais kariauti. Ta nuožmi ir baisi karė 10 16 3| padunojais yra gyvenusi ta getų, arba lietuvių, tauta, 17 3| išrašytos grekonų rodbalsėmis, mums stigavoja. Kas dar 18 3| įprotį, godoja dar ir kitaip girią: nieksai tenai negali, 19 3| tarnaują. Laimė žemaičių tvirtinanti. Šimtą giminių 20 3| Žemaitei. Vadino dar ir paskiau kraštą vardu, dviejų 21 3| Rymo kariauti, todėl vadino kraštą rytų kraštu, arba 22 3| žinovų Žemaičių jūros, apie rytų, arba aušros, kraštą 23 3| aukštėjais, ir žemaičiais, pagal , kaip, kalne ar pakalnėj, 24 3| masagetais ir samagetais, pagal , kaip, medėse ar jūros pašaliuose, 25 3| arba mežė, vadinama.~    Ta daugybė vardų Lietuvos tautos 26 3| ir savo prekę parduoti, vietą tankiai lankė, jos 27 3| pasakojo, nesirūpindami apie , ar visa tauta taip vadinos, 28 3| taip vadinos, ar tiktai ta viena vieta. It taip pat 29 3| livonų, arba lybiešių, o per ypatingai galėtų juos rėdyti; 30 3| norinčius dar aiškiau apie žinoti siunčiu į viršiau 31 3| kokias anie, atsidanginę į kraštą, rado, kurios be 32 3| vesdami, sako: "Vaikeli, ta bažnyčia yra girios vietoje 33 3| įstatymai Lietuvos apie dreves aiškiai rodo. Giriose taip 34 3| kampe užšaudyti stovėjo; ta arklių kūtė turėjo nuo saulėtekio 35 3| menturiai, stovėjo. Po ta lentyna kybojo kurvis, kuriame 36 3| pašarą, kurios, pagal , kaip reikėjo, namo tvarte 37 3| tris ir keturis, pagal , kaip ūkininkas turtingas 38 3| kibirkštys į stogą nelėktų. Po ta skyle trobos asloj buvo 39 3| Norėdami vakaroti, padėjo akmenį, vadinamą žibintoju, 40 3| kakalys, kuknės kuriamas, ta perdalyta siena, einančia 41 3| pieno kamara yra vadinama; ta troba buvo šiaudais klota, 42 3| gimimo Kristaus minavoja jau trobesį savo kelionės raštuose, 43 3| arba kaimu; noris tūli nori žodį kaimą per sodą išmanyti, 44 3| vieną ar du, tris - pagal , kaip daug žemės turėjo, 45 3| gyventojai, įsikurdami į namą, turėjo sau pirmuosius 46 3| šiandien dar yra tariama: , sako, išlojo jau šunys, 47 3| veislę buvo atsivedusi į kraštą, taip ir lig šiai 48 3| šiandien aiškiai numanyti, rasi ta barva vilnų rodė kiltį 49 3| begėdžiu būti, pradėjo, ir nubengė, kožnas savo 50 3| ir, jei kas ant to slygo, ištižiu vadino; varguose 51 3| skambina". širdy turėjo, ir žodžiu reiškė; ne kiltis, 52 3| nieko nedirbo, minėdami patarlę: "Šuo šunį, šuo 53 3| arba: "Kas yra žadėta, reik ir attiesti", arba: " 54 3| batvinių maišelį, bet, ir patį lig jam atimant, reikėjo 55 3| nuotakos sau kraitį klojo, ir ta garsesne nuotaka buvo, kuri 56 3| nelaime. Kas aprašys dar didybę motriškųjų meilės, 57 3| arklius ir, tenai išarė, vis sau paturėjo ir tad 58 3| buvo pasakojęs. Radę visa , kas buvo kalbėta, apent 59 3| išleisti, ir, jei anie visa patvirtino, piršlys buvo 60 3| linksmybe) vadina. Tiekės į veselę abejuose namuose 61 3| ar ilgiau teatdavė, pagal , kaip ant ūkvaizdžių buvo 62 3| tiesą ištikus, per sūdą visa atgavo antra pusė, kuri 63 3| III užgynė jiems toliau bedaryti.~    Pasitiekus 64 3| gaspadinę, kuri viešne vadinos, ta visą godą ir žmonystą jaunojo 65 3| jaunosios namuose prieš dieną, kurioje jaunasis 66 3| pranoko, nesgi reikėjo jai dieną visus numylėti, su 67 3| varžės, ilgainiui, idant perskyrimą godingesniu parodytų, 68 3| be kraujo praliejimo visą kovą taip padoriai ir bukliai 69 3| pervėrus, tėvas uždegė. patį darė ant dešiniosios 70 3| stuomenimis. Toliau vėl dainavo patį, pirmiau; taip apnešę 71 3| jaunajai akis, o jaunasis, visą laiką užstalėj persėdėjęs, 72 3| visa kas yra užrašyta apie daiktą nuo krikščionų prašaleičių, 73 3| krikščionių. Todėl skaitytoją į prašau tetikėti, iki 74 3| užmiršo ir pamynė po kojų šventą dabą savo bočių probočių; 75 3| pačių svečių kalboje tebstigavoja, o šašuolėtis 76 3| kelnes baltas perkeitė, ir ta gaspadinė visų didžiausią 77 3| kartus dienoj mazgojo, pagal , kaip tris kartus valgė, 78 3| noris tarp nuvargusių, senovės dabą. Trobų ir namų 79 3| Ne vien vyrai žaliūkai darė, bet kūdikėliai mažtiteli, 80 3| girgždant, vilnonu siūlu aprišo vietą, kurioje girgždėjo, 81 3| kalnėnų ir žemaičių, buvo ta, jog visa, ko vien reikiant, 82 3| nuomonę, žmogus, paregėjęs, turi padirbti. Ir taip 83 3| vytuvai buvo vyrų dirbti. gebėjimą ant visokio 84 3| nenuveikęs. Kurią dieną nieksai į netikėtų, jei šiandien anglai, 85 3| anglai, 40 metų buvus, nebūtų nuveikę. Pasaulis stebėtųsi 86 3| dar pridursiu bengdamas , Gvaninis, raštininkas, 87 3| gelžiniais noragais; jei metą ar atentį nepaderėjo 88 3| Beržinė, į Niperį teka, o ta paskuojoji į Uksmę, arba 89 3| ir vėl degina; ir taip į žemę, sudegusią ir neartą, 90 3| grįžtant, privaliu laiku sėja, patį metą miežius tepiauna, 91 3| vasarojų po Velykų tesėja pagal , kaip žemę yra išgyventi 92 3| kelioms nedėlioms prašokus, pačią vasarą, beje, 8 nedėlioms 93 3| dybavoja tol, kol prisuokia daryti".~ 94 4| raštuose lietuvių kalboje, mes lietuvių turėsim, 95 4| turėsim, kas nepermanomas, atmesim, kaipo svetimą.~    96 4| smertis, o šilima gyvyba, ir čia sau reikia įsidėti, 97 4| įpročiu sakoma tebėra į visa , kas žmogui nieko gero nedaro: " 98 4| reiškęsis svietui šilima, nesgi Perūną tarė esantį galybe, 99 4| gaivinančia ir kutinančia visa , kas yra, kaip sakiau, regimu 100 4| meldžiančius girdi. Ant galo tarė Perūną turintį devynias 101 4| kalba iki šiai dienai tebstigavoja. Ir taip šiandien 102 4| o gudą kaip šunį rudą". girdėdami prašaleičiai, 103 4| gūžk. Ne vien žemaičiai tebminavoja savotiškai kalbantys, 104 4| sekdamos pačia lietuvių kalba, patį randam ir visų senuosiuose 105 4| ženklą lyčių, beje, ne , kurs ugnį davė, bet pačią 106 4| didų per didį. Lenkai ir savo dievą pasavino, 107 4| gana bus dėl patvirtinimo dar priminti, jog patys 108 4| sakyta, gana bus pridurti , jau krikščionų, ne pagonų, 109 4| sako: "Didžiai būt girtina ta tauta savo apsiėjimuose, 110 4| turėjo senovės lietuviai, dar pridursiu. Žinoma yra 111 4| tuo pačiu rodo, jog jis dievą ir senovėj garbino, 112 4| namus savo mirti. Todėl, įstatymą sekdami, kalnėnai 113 4| kuodelį, tardami, jog ir mirus patį darbą reiks atlikti, 114 4| kurį ant svieto dirbo. Nes krikščionys pramanė, skaugėdami 115 4| dejuojančios, rankas narstydamos. žinodami, kalnėnai ir žemaičiai 116 4| vyresnybės netaupė, jei ta kuo metu norėjo jiems 117 4| parėdymus į savo ūkę, idant per galėtų padidinti savo valdžią 118 4| ir sekė jo mokslą, ir per klydo nuo pirmosios savo 119 4| Sausjurgiu ar Šlapjurgiu, pagal , kaip pavasaris buvo - sausas 120 4| kalbėjo, regima yra, jog patį Perūną garbino, tiktai 121 4| ženklu Perūno, kurs visa saviep glemžė ir valdė. 122 4| tebesąs latvių kalboj, aiškiai rodo: kaipogi paeina jis 123 4| duktė neįtiktų", nes kokia ta duktė yra buvusi, to negal 124 4| vyriškiu yra buvęs mėnuo, mums senovės daina rodo, 125 4| savo veisle, norėjęs, galėjęs daryti. Svietas, 126 4| turi, it veikiai įsitėpė nuomonę, kurią sekdamas, 127 4| juos su karūnomis esančius. patį darė su žvėrimis ir 128 4| būde gero ir pikto, pagal , kokios dvasios tenai pasitiko, 129 4| padedanti veikaluose; galybę vadino Laima, nuo 130 4| Laima, nuo žodžio lemti. Ta Laima turėjusi įvairius 131 4| darbus gaišinusi ir ardžiusi, vadinę Nelaima arba Laume. 132 4| parėdymo pačių kunigų. Darė krūpaudami, idant liuosybės 133 4| atėję teutonų vokiečiai į kraštą žemaičių krikštyti 134 4| kraštą žemaičių krikštyti žinyčią metuose 1250 sugriovė 135 4| kaip tuojau regėsim. Visą klajumą didžiai plati giria 136 4| būt palytėjęs savo koja šventą vietą, tad reikėjusi 137 4| numaldyti. Lygia dalia ir karoję, kurs būt toje šventoje 138 4| šventoje girioj medį nukirtęs. žinyčią pirma danai buvo 139 4| teutonų vokiečiai, atėję į kraštą svietą krikštyti 140 4| kunigaikštis, ketėdamas žinyčią strūnyti, Šventaragiui, 141 4| nusiuntusi, liepdama įdėti ženklą į ūkės žymę, nesgi 142 4| panedėly po baltosios nedėlios žinyčią sugriovė, tarp skaitliaus 143 4| minavoto 121 plytos pasitiko ir ta, kuri turėjo ženklą dvikežį 144 4| minavonei tos dienos, kurioje žinyčią buvo sugriovę, raudoti 145 4| turi; nes, idant paslėptų savo gailesį nuo lenkų kunigų, 146 4| Raseiniai, Rusnė, Rusė teisybę tebstigavoja, o 147 4| sudegus, senu įpročiu sako: " ugnelė šventa aplankė". 148 4| neminėdami taip pat ant to, jog darė didžio gaspadoravimo, 149 4| tartų, jog dėl šventybės daro. Vienok nereikia 150 4| kaipo vaistą, minėdami sau , jog tas medis esąs, kaip 151 4| Regimai yra, jei šiandien daro kalnėnai ir žemaičiai, 152 4| kalnėnai ir žemaičiai, tad patį darė ir kitą kartą 153 4| prausęsis; dėl kokių priežasčių yra daręs, raštuose senovės 154 4| šventomis vadinamų, šiandien dar tebstigavoja. Nieksai tenai 155 4| ir sutrynėjusios anglys stigavoja.~    Buvo dar 156 4| tokio nėra randama, kas didelybę praėjusiojo svieto 157 4| kapuose, bet ir raštai patys stigavoja. Lygia dalia ir 158 4| jei kas kitas būt drįsęs daryti, tam tuojau būt nelaimė 159 4| tikėti, būt buvęs išrašytu. mums aiškiai rodo kunigas 160 4| į ugnį atsukęs stovėjęs. ugnį Jeronimas it veikiai 161 4| kad šis klausęs, dėl ko kūjį šventą turintys, 162 4| žemės pakritęs. Svietas, regėdamas, nusigandęs, pradėjęs 163 4| krivūle būk vadinamą, ir liepė ta lazda savo įsakymus svietui 164 4| tariamas ir tikėjo aklai į , kas jam buvo sakoma, tad 165 4| šventa ir nepalytima.~    taip didžiai godingą vyresnybę 166 4| valią, pakeltasis dėvėjo vyresnybą lig savo amžiaus 167 4| po svietą; mėklinantis į , kas su šv. Vaitiekum nutiko, 168 4| nesgi pats žodis viršaičiai rodo. Prašaleičiai, nepermanydami 169 4| o jei kuri peržengė, , kaipo ūkės nuodėmę, dievus 170 4| toje dingsty; todėl jei kas visa atliko kaip reikiant, 171 4| lėbausenos, gėrymę. Visa atlikdavo lauke, nesgi 172 4| jei kana kados nulijo, tad turėjo dievų rūstybę. 173 4| rodydamas svietui, jog ne savo pramone, bet dievų 174 4| išmetė, ir tiek kartų būk daręs, kiek galybių Perūno 175 4| Perūno norėjęs pagarbinti. Ta malda taip pat pasibengusi 176 4| Perūnas draudęs kipšą , jog žmonėms piktą daręs, 177 5| šventes, reikia pirmiau stipriai įsitėpti, jog senovėj 178 5| linksmindamies; šiandien dar, minėdami, senu įpročiu ant 179 5| ratuodamos; parėjusios į kiemą, kuriame visi buvo 180 5| pavasarį, kurie, prasidžiugę ta linksma naujiena, suėjo 181 5| valgydamas gėrė ir linksminos. Jorę turėjo globėją ir 182 5| žinoma; rodos, jog šventino šventę minavonei įkūrimo, 183 5| senu įpročiu yra sakoma: " žmogų yra dievas leidęs 184 5| kaip juos išguldyti. Prieš šventę ėjęs svietas į šventas 185 5| šiandien dar minavojamas, rytą saulė tanciavojusi; 186 5| viens kitam dovanoję, per šventę visi lygūs buvę, 187 5| galėtų išsijautoti apie įprotį.~ILGIŲ VIEŠĖS, ARBA 188 5| VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~    šventę šventino, javus nuo 189 5| kepė. Paskui suvežė visa , buvo dievas kuriam suteikęs. 190 5| gyvulius mušti; visi esantieji patį darė lig užmušą, šaukdami: " 191 5| nusiminęs spūdino šalin. visiems atlikus, paskui 192 5| plikos nevaikščiotumėm". trigubai pasakiusi, visų 193 5| mumis valgyti ir ragauti". patį darė ir su gėrimais, 194 5| giedodami ir šokinėdami. Ta šventė buvo šventinama minavonei 195 5| būt ilgėdamies mirusiųjų darantys, arba vėlių dienos, 196 5| senų metų su jaunaisiais. šventę šventino pradėdami 197 5| laimingą ar nelaimingą, pagal , kokias žvaigždes pirma 198 5| dainuojamos, tokia yra. Paskui bluką sudegino, kaipo sunkų 199 5| valgyti. Bengias šiandien dar ta iškilmė taip pat gėryne. 200 5| kaitėjo?" etc. etc. Visa minavojo, kas mirusiajam 201 5| dienas ir naktis, pagal , kaip turtingas buvo mirusysis. 202 5| indo apačia padėjo ir visa uždengė penktuoju akmeniu. 203 5| stebulę sukalti. Ant galo žvaigždę, akmenimis išgrįstą, 204 5| kunigaikščio, panemunėj. Supilti rogų, arba kapus. mirusiajam 205 5| sukošė į verpeles ir visa iškėlė langų, it būt 206 5| to vien, jog jiems tinka ta minavoinė, kaipo būt esanti 207 5| senovės palikimu; bet veltui daro, kaipogi patys lietuviai 208 5| dienose ir šiandien dar atminimą tebdaro: eina į 209 5| nuo žmogaus gedaudamas. It patį darė ir senosios lietuvės: 210 5| ir netanciavojo; ir taip ta minavonė jiems maloni buvo, 211 5| įpročiu lig šiai dienai senovės dabą tebsaugoja, 212 5| metuose 1300, sako: " reikia lietuvius girti ir 213 6| raštuose prašaleičių, čia išrašiau.~    Žinoma yra, 214 6| ir visą pasaulį, kurį jis ta pačia šilima antturi, tas, 215 6| pasauly nebūt esą, turėjo tiesą ir klausės pasakojančio 216 6| ilgainiui ir trečiasis patį darė, tuo tarpu svietas, 217 6| kurs buvo pradėjęs apie mokyti, vadino kūrėjų 218 6| tuos, kurie tame reikale darbą atliko, vadino kūrėjų 219 6| kunigais, vadinamus, atliko darbą.~    Ilgainiui tasai 220 6| pats jo amžius didino dar jo orybę, nesgi senelis 221 6| arba viršininkais, pagal , kaip kas kuo rūpinos; visi 222 6| ar 80 metų turintį, ir į darbą svietas nesikišo. 223 6| ko turi klausyti, nesgi, pakėlus, kožno ūkininko 224 6| tad jie ilgainiui pasavino valdžią ir nuo to, regis, 225 6| būtinai niekados neilsi. Jei kas dieną savo akimis regit, 226 6| pavojaus paglemš. Tai, kad jis galėtų pasiekti, įduokit 227 6| lykiu Vaidovytį.~    Noris ta pasaka vadina tuodu vyru 228 6| drąsybė pamatavo, buklybė patvirtino. Svietas 229 6| Veltui būk Vaidovytis norėjęs ermyderį nuramdyti, bet 230 6| jums savo valią apreikšti". pačią naktį oras apsikniaukęs, 231 6| daiktai.~    Rodės, jog viršiau minavotą sutarimą 232 6| vadino valstybe; kartais valdymierą vadino ponu, 233 6| turėjo pats meilauti, idant jo dovaną didysis kunigaikštis 234 6| siaubdami, lig ant galo narsybę kunigai amžiais 235 6| tuojau abydytasis nugriebė , kurs jam abydą, arba iškadą, 236 6| gyvulį ar daiktą kokį pagal , kaip didi iškada buvo. 237 6| kepurę, rodydamas tuo, jog , jis sako, savo galvą 238 6| siekiu prie dievo, jog visa , ko manęs godingas sūdas 239 6| ir vainiką atduoti jai , nabaštikalis buvo užrašęs, 240 6| viršiau minavota, šiandien dar rodo: "Ožka, - sako, - ne 241 6| Kas liuosą žmogų vergė, šunimis suplėšydino, kaip 242 6| neprietelių, einantys į dangų linksmintis ir džiaugtis 243 6| turėję skelbti svietui , jam reikėjo tokioj dingsty 244 6| plakę, jei amžiuje būdama dariusi, tad tokią ugny 245 7| negalėjo ant žirgo pakelti, jo šuo, įkinkytas į mažas 246 7| žodžiais: "Vaikeliai, benkim barą šiandien, jums rytoj 247 7| Kariauną kėlė sau pagal , kaip reikėjo, jau didžią, 248 7| bažnyčią pastrūnijo, jog jiems dieną padėjo jis lietuvius 249 7| grieti bei pačius vergti; pritirdami, lietuviai ėmė 250 7| nevildamos viena stengti, uždegė stiebą, idant gyventojai 251 7| motriškosios, nenusiminusios ta rūsta diena savo ūkės, artinantis 252 7| buvę narsiais, jog tikėję į , jog kokiu žmogus esąs ant 253 7| gyvulio niekame nerastų ir per patį badu ir vargais išgaištų, 254 7| vertesnis dievams aukauti, , kurį nulėmė, taip pat sudegino, 255 7| vaidindami visai kariaunai kaipo , kurio įsakymų reiks klausyti. 256 7| galvą savo turėjo padėti. Ta jo valdžia tepatvėrė iki 257 7| vėliava tos apykartos; kėlė į godą ne dėl didelumo turtų, 258 7| tiktai žinią davė, kas čia su ta dalia kariaunos dedas. Tankiai 259 7| kunigaikščio buvo gavęs žemės lopelį, ant kurio 260 7| neprietelių, taip pagal daugiau ar mažiau apygardų 261 7| šiandien raštuose rasti: perskyrą, rodos, darė turtai, 262 7| mokslą skelbiantį, žynys ta aksčia permovė. Paskui dėvėjo 263 7| nebuvo gėdą turima, jei darė, vildamos, jog tuo 264 7| akmenį ir vandenį vertė kraštą, kuriame vokiečiai 265 8| tautos, kuri prekioja. It patį kožnas lietuvis, kalnėnas 266 8| šiai dienai tebesantys, stigavoja. Tas dar aiškiau 267 8| stigavoja. Tas dar aiškiau rodo, jog visų kitų tautų 268 8| raštus šiaurės raštininkų, pačią teisybę rasim, nesgi 269 8| Ilgainiui taip įsmilo į prekę, jog gintaro menką 270 8| Žemaičiai senovėj leido garsią prekę savo į svečias 271 8| žemės gautais gintarais, mums aiškiai raštai senovės 272 8| Aurėlijum ir Klaudijum, prieš paskuojį šiaurės girionys 273 8| Žemaičių žemę yra buvę tankūs, mums stigavoja šiandien 274 8| visų tebėra, ir kožnas gali regėti, neperskleidęs senovės 275 8| Parusėnai atkaliai, atmonydami lenkams, ėmė terioti 276 8| su Lietuvos ūke, ir per didžiau praplatino Lietuvos 277 8| rėdytųsi ir steigtų visa , kas gali didinti ir platinti 278 8| pačios Lucko vaškinyčios patį metą išleido per rubežių 279 8| platinti ir medes skinti, per išbaidė savo girių brangius 280 8| gabenti ir pirkti ir per savo pinigus namų svetimiems 281 8| dieną ir naktį savo ponams, patį dabar ir Lietuvoj padarė 282 8| pačių naudos gyniojo jiems daryti. Tuo tarpu prekyba 283 8| anglų. Toje pačioj gadynėj ta dar minavotina notis nutiko 284 8| visus metus, ir nuomos gaspadoriui nemokėti. Pilionys, 285 8| tuojau paniekė metuose 1775 įstatymą, kurs gyniojo bajorams 286 9| nuveikęs, bet jis yra su ta pilia daręs, nėra parašyta. 287 9| pusę svaro sidabro duoti , jog pačius gyvus paliko. 288 9| susiartinusi mušdamies, matydami, žemaičiai metę 289 9| nepatogi buvo dėvėti, tad įkapotą lazdelę sugraižė 290 9| lygina į teutonų muštinį. kapą angis kapojo į penkias 291 9| didžiai įvairus pagal , kaip svaras sidabro buvo 292 9| keturiolika pinigų pagal , kaip svaras sidabro buvo 293 9| Ilgainiui, kaip dabar regėjom, kapą dėl didesnio taikumo


IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL