Story

  1  1|            persikeičia, regis, dėl to vien, idant žmogus ne šio
  2  1|            iš jūros iškilo. Niekas to šiandien nežino neigi raštuose
  3  1|          bet kada tas yra nutikęs, to nė vienas nežino. Trečia,
  4  1|           bet ir žolių šaknis; dėl to tankiai girdima yra dejuojant,
  5  1|          ir balas, jau į tyrus dėl to vien, idant tenai galėtų
  6  1|            užsiturėjo. Vienok viso to šiandien nebėra: kaipogi
  7  1|    tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio. Nesgi senovės raštai
  8  1|            kraštą ir kuriuo keliu, to nieksai šiandien dar nežino;
  9  1|      įsitraukė į girias ir versmes to krašto, kuriame šiandien
 10  1|         tebesančios, tvirtina, dėl to vien, idant ilgainiui nepragaištų
 11  1|        minėdamas užvis didžiau ant to, jog šventi vyrai ir svieto
 12  3|   Indijonimis vadino juos rasi nuo to, jog svietas dar pasakomis
 13  3|     Kimerija vadinamoj, regis, nuo to, jog iš Uksinės marės artinantiems
 14  3|            arba kailinuočiais, nuo to, jog visados žiemą ir vasarą
 15  3|           pietinę ir šiaurinę, nuo to, jog visos upės pietinėj
 16  3|           turtų pasmilusi, nieksai to nežmo. Dar paskiau antsigrūdo
 17  3|             Visi tie prietarai ant to eina, sako toliau, jog nuo
 18  3|          žam, arba žem, žemija dėl to, jog tas kraštas buvo visu
 19  3|            minavojau, o gyventojus to krašto vadino Samländer,
 20  3|          beje, aušros kraštas, dėl to, jog teutonams nuo tos pusės
 21  3|         sudėti iš dviejų kalbų nuo to rados: žinoma yra visiems,
 22  3|            arba aušros kraštu, nuo to, jog pagal jų kraštą nuo
 23  3|         kraštas, beje: Kurland nuo to, jog tenai gyventojai amžiną
 24  3|     Nevėžio vadino medininkais nuo to, jog didžiose medėse gyveno,
 25  3|         arba Borusija, vadino, dėl to vien, idant nežinovams parodytų
 26  3|        žemaičių, lietuvių, tad nuo to, jog, nuo kelių šimtų metų
 27  3|   žvejonimis (Suenones) vadina nuo to, jog tenai pačiomis žuvimis
 28  3|      paliko girias nemieruotas dėl to vien, jog žmogus tenai įlįsti
 29  3|            metų Žemaičiuose, o nuo to galės manyti, kas per girios
 30  3|          antram pagalbą duoti, jei to būt reikę. Ir taip išimintingi
 31  3|          pupos" arba: "Kas man lig to, noris sau tepasibučiuoja".
 32  3|            karvės, jaučiai. Vidury to tvarto buvo avys, atskiestos
 33  3|            kurių vadinos gardu; už to tvarto vėl buvo kūtė, arklių
 34  3|        piesą galėjo regėti. Stogas to namo pirma buvo mauknomis
 35  3|      kaisti ir virti. Dar buvo ant to mieto, arba aksties, ant
 36  3|            buvo sudėti. Pasieniais to namo buvo platūs ąžuolo
 37  3|         Antrasis trobesys it šalip to namo viena kerčia it susikišęs
 38  3|          pat vienoj ir antroj šaly to trobesio, tarpikiu perdalyto,
 39  3|            turėjo du stiklo langu, to paties aukščio, kaip jei
 40  3|           iš kuknės kuriamas, prie to pečiaus buvo kaminas, per
 41  3|           idant nesproginėtų. Prie to žiburio motriškosios verpė,
 42  3|         kuriame ubladės nebuvo, iš to pečiaus dūmai rūko į trobą,
 43  3|        buvo duonkepis kakalys, nuo to vadinamas, jog po juo ne
 44  3|            vėliau ištvėrė.~    Nuo to kožnas skaitytojas, regėdamas
 45  3|         visados buvo vadinamas nuo to, kurs jį buvo įkūręs: ir
 46  3|          važiuoti, šunį įkinkę dėl to, jog šuo per visų didžiausias
 47  3|          jų būdo ir dabos. Jau nuo to, ką iki šiol pasakojau,
 48  3|          Šuo ant uodegos nuneš, ir to pakaks" arba: "Kaip blokšiu,
 49  3|         nesilepino ir, jei kas ant to slygo, tą ištižiu vadino;
 50  3|          laimėje nesididžiavo; dėl to karėj narsybė, ūkėj dorybė
 51  3|            linkėjo išmintingai nuo to liautis, tardami: "Vargali,
 52  3|       šerną vienu siūčiu nudaužti, to vien tegeisdami, kad tik
 53  3|            savo gyniojant.~    Nuo to kiekvienas gali minėti,
 54  3|     ritmuša antram atbloškė ir dėl to vien jau vyru vadinos; kaipogi
 55  3|     nesigaili, jog sūnus mirė, bet to, jog jis svetimoj žemėj
 56  3|         lytus ar kruša skalbė; jei to jiems nepakako ir dar įskrendę
 57  3|         pas juos kraitį kloti; nuo to paties regima yra, jog juo
 58  3|           ypačiai gyventi.~    Nuo to gali kiekvienas aiškiai
 59  3|         buvo ir žmona vadinos, nuo to, jog namuose jo žmonystą
 60  3|         nesibaidė jo ir sutiko ant to, tad patys, pakvietę du,
 61  3|    perveizėtojais jaunojo butos ir to viso, apie ką piršlys buvo
 62  3|      ūkvaizdžių iždą užmokėti; jei to geruoju nedarė, tad, į tiesą
 63  3|            vadinamas marčelga, nuo to, jog marčią martavo. Taip
 64  3|       svečiai vadinos vėdliais nuo to, jog keliavo parvėdlauti
 65  3|        pintinių vakaru vadinos nuo to, jog mergaitės, tenai susirinkusios,
 66  3|             Visas tas atsargas dėl to vien darė, idant kokia norint
 67  3|           išjuokė ir išpeizojo dėl to vien, jog jie buvo pagonių,
 68  3|       gedauti, jog nesą jos butoje to, ką piršlys buvo sakęs ir
 69  3|        paltimis kloti, o dabar šie to nieko nerandantys. Ant galo
 70  3|          Pasėkėjai girti ir it būt to nenumanantys, perskaitę
 71  3|     tauragę savo bočiaus Gedimino, to tauro, kurį jis buvo pas
 72  3|             pyragais tebvadina nuo to, jog, iš ragų gerdami, pūrų
 73  3|     prispaudimais ir neteisybėmis, to vien dėjęsi, idant svetys
 74  3|                         5]~    Nuo to, ką iki šiol pasakojau,
 75  3|        skudrumu, greičiu ar spėku. To neminint, tankiai dar kilo
 76  3|            ir po seno gyventi. Dėl to ne stebuklas yra regėti
 77  3|       sveikata yra, todėl nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino
 78  3|          juos dar sutartiniais nuo to, jog vieni trūbijo, o kiti
 79  3|    raudonuose laukuose. Gyventojai to krašto, it kaip kiti lietuviai,
 80  3|        kurie į mares pavėdauja, be to, daugybė upių irklinių,
 81  3|            rankomis pasikarti, jei to kurs nenorėtų daryti, tad
 82  4|         žinojimas lietuvių tautos, to šiandien negal aiškiai pasakyti,
 83  4|      skaugėdami didelės garbės nuo to lietuviams, ir palaikus
 84  4|           Papiu, tai yra tėvu, nuo to, jog jis, kaip geras tėvas
 85  4|         Večuoju Tėvu, Tėvaliu, nuo to, jog jis pirm viso gyvojo.
 86  4|           arba Aukštuoju tėvu, nuo to, jog aukštai, beje, danguje,
 87  4|        žodžių perėti ir grūdas dėl to, jog jis globė javus ir
 88  4|       žmonės ir gyvuliai mito, nuo to paties vadino jį Žemperiu,
 89  4|  Šeimininku, arba Gaspadorium, nuo to, jog kaip šis savo butoje,
 90  4|           ir taip toliau. Tada nuo to regima yra, jog viršiau
 91  4|         Adivarage Perunal.~    Nuo to regima yra, jog lietuviai,
 92  4|          dar dėl patvirtinimo viso to, kas yra sakyta, gana bus
 93  4|    stipriau dievo didybę įsitėpti. To linkan jei minėsim, jog
 94  4|             Zamolksis buvęs vardas to lietuvio) ir norįs išmintingu
 95  4|       atėjus, galėjusios išeiti iš to kūno ir apsireikšti gentims
 96  4|          tokias dūšias vėlėmis nuo to, jog vėlai naktį tesiskelbė
 97  4|        pasiilsėti galėtų. Pakalnėj to kalno gulėjęs baisus slykūnas,
 98  4|    didžturčiams didžiai sunku. Ant to kalno debesų aukštybėse
 99  4|          jog valdymierai tautų dėl to vien kartais įveda svetimus
100  4|            būtinai išsisaugoti nuo to, kas buvo svetimu, lygia
101  4|            kūrinę ąžuolo medžiais. To ąžuolo kamiene buvę trys
102  4|        garsus, apie kurį trumpumas to mano rašto neleidžia išsiplėsti,
103  4|         kokia ta duktė yra buvusi, to negal rasti; jog saulės
104  4|            dievų ir žmonių, ir dėl to kiekvienos tautos pradžioje
105  4|          kurią sekdamas, atėjo ant to, jog tarp pačių šiukštinų
106  4|          šiukštinų, nemindamas ant to, jog tie žalčiai ir kirminai
107  4|          ar geros gyvenančios. Nuo to šiandien dar girdimos yra
108  4|          dar tarę vieną dievą viso to valdymieru danguje esantį,
109  4|      sugavo. Tankiai dar Upine nuo to, kaip žuvų daug upėj sužvejojo.
110  4|       niekados nieko neišmokys dėl to, idant jiems visados vergautų,
111  4|        šventai kūrinti. Pašaliuose to klajumo buvę žynių, arba
112  4|           naktį kūrinusis. Kamiene to ąžuolo buvę trys uoksai,
113  4|         arba žynių. Vidury viršaus to aukuro buvusi įlinkmė, taip
114  4|         kuo metu reikia aukauti; į to bokšto sieną liuobėję Naujų
115  4|         arba rusene, vadinama, nuo to, jog tenai amžina ugnis
116  4|           mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio trobelę padirbęs.
117  4|            pilį įkūrė ir nuo kelmo to ąžuolo, regis, Kelme praminė,
118  4|         klysta, nesgi neminėja ant to, jog tos girios ir medžiai
119  4|         Klevus ir beržus gerbė dėl to, jog vasaros laiku ne vien
120  4|   šermukšnius, ievas, putelius dėl to taupė, jog jų vaisiais ne
121  4|          medžiais, ne šventais. Be to, dar žinoma yra, jog dideli
122  4|            neminėdami taip pat ant to, jog tą darė iš didžio gaspadoravimo,
123  4|          ežius už šventus turi dėl to, jog ne vien jų niekas nevalgo,
124  4|     biaurybių. Kožnas atsakys, jog to nė vienas išmintingas ūkininkas
125  4|           lyčiaus, kaip tiktai dėl to paties, dėl kurio šiandien
126  4|        smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, jog šiandien
127  4|     svetimos vergybos, kuriuos nuo to vadino viršaičiais arba
128  4|           mano rašto neleidžia čia to man išguldyti.~    Taip
129  4|             kurs ligonis išgysiąs, to šašuolėtis veidu į ugnį
130  4|            šildęsis, kurs mirsiąs, to šašuolėtis pakalą į ugnį
131  4|          lietuvį skurczypałka, nuo to, jog jis ne rašto, bet lazdos
132  4|         kūrėjo klausąs, neminėdami to, jog lietuviai savo lazda
133  4|           tos gadynės raštų, negal to regėti, bet jei antžvelgsim
134  4|          paklusnumą įkūrė: kaipogi to linkan kunigai išguldė slaptis,
135  4|   aštuoniolika metų turįs, vienok, to neminėdami, rodo jam visų
136  4|       rūstybės ir dėl patvirtinimo to, ką buvo svietui sakęs.
137  4|       kūrėjo 51, bet už teisingumą to skaitliaus negal galvotis,
138  4|     paskuojuoju Žemaičiuose. Namai to kūrėjų kūrėjo, kuriuose
139  4|           per rūmus".~    Valdžioj to kūrėjų kūrėjo buvo didi
140  4|        kūrėjų kūrėjo gyveno ir dėl to vien jau nuo svieto buvo
141  4|        kūrėjų kūrėjo, atmenant ant to, jog vienas tarp jų šventame
142  4|        taip sako: "Ko pats nenori, to ir kitam nelinkėk" arba: "
143  4|            arba: "Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk". Tie kunigai
144  4|      dievali, nemušk ant mano javų to kipšo, melsiu tave šia palčia
145  4|         kipšu ant jo javų, jam nuo to didi iškada, arba žala,
146  5|            žaliuodini, suteik viso to, ko mums reikia, idant džiaugtumėmės
147  5|           minavonei mirusiųjų, dėl to vadino ją ilgėmis, it būt
148  5|             arba vėlių dienos, nuo to, jog vėles ant tos šventės
149  5|        nedėlias. Vaišino vėles dėl to, jog, kaip viršiau sakiau,
150  5|            nurimtų ir nebsisuostų. To dar negana buvo, šventę
151  5|         taip buvo saugojamas, jog, to neatlikus, nieksai nesivylė
152  5|    mėnesius negedo, kokiu pragumu, to nėra šiandien raštuose randama.
153  5|            vadinos lydėtojais, nuo to, jog nabaštiką į kapus nuleido.
154  5|          akmenų, it pačiame vidury to rinkio suskliautė keturis
155  5|         garsiųjų jo neprietelių po to indo apačia padėjo ir visa
156  5|          ir akmenimis užkrovė. Nuo to indo grindo akmenis eilėmis
157  5|          greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas, buvęs 10 amžiuje
158  5|     gaspadorių namuose ir lauke už to nabaštiko dūšią ir palaidotas
159  5|        karšinčiai nebsiskelbia dėl to vien, jog jiems tinka ta
160  5|           jam sakydami.~    Dar nė to nebuvo jiems gana, nesgi
161  6|            savęs, galėtų pasiekti. To dėjęsi, tie kunigai,.arba
162  6|         negalėdamas permanyti viso to, ką jam rodės žinąs ugnies
163  6|           ir, ką jis žmonėms sakė, to jie klausė, kaipo žodžio
164  6|        norėjo nuo dievo gauti, vis to per jį prašė, arba kuomet
165  6|        dievo reikėjo apreikšti. Be to, pats jo amžius didino dar
166  6|           jo bijantys, ne įsakymo. To kūrėjų kūrėjo goda ir orybė,
167  6|            arba valdžios vyru, nuo to, jog visų didžiausią valdžią
168  6|           vadino jau karvedžiu nuo to, jog į karę svietą vedė,
169  6|         pasavino tą valdžią ir nuo to, regis, jau didžiaisiais
170  6|          rėdęs visą tautą.~    Nuo to čia kožnas gali manyti,
171  6|         savęs ūkės valdžia; vienok to raštuose nė mažiausio ženklo
172  6|        klausė jų kareiviai karėje; to dėjęsi, sluogavę juos kas
173  6|        didžturčiai ir nenorėję ant to sutikti, kuriuos ramdydamas
174  6|        tris dievų stabus, uoksuose to ąžuolo įstatytus, kaip viršiau
175  6|        rykio klausyti.~    Čia nuo to jau gal manyti, jog valdžia
176  6|      laimingai gyvens, mindami ant to įsakymo - kas tau netinka,
177  6|         įsakymo - kas tau netinka, to ir kitam nedaryk; bet kur
178  6|           įvairią suoką, beje, nuo to, jog sau pats kaip tinkamas
179  6|    tinkamas savo bare rėdės ir nuo to sau ponu vadinos. Prašaleičiai,
180  6|         negal iš galvos lietuviams to iškulti, kurie vis taria,
181  6|           neteisiu, tad tas paliko to vergu, kam jis buvo užmetinėjęs
182  6|             galėjo jį užmušti; jei to šis nedarė, tad šiam kaltasis
183  6|          ką vergtų, idant tas pats to vergu paliktų, ketėdamas
184  6|          neklausytų. Bet vokiečiai to malonaus balso neklausė,
185  6|            šimtą vyrų į karę vedė, to paskuojo pripadėtoju buvo
186  6|            stigavojo, kaipogi, jei to neparodė, ką stigavojo,
187  6|          paskui dalijos medum, jei to jis nenorėjo daryti, tad
188  6|             merga ne šeimyna". Nuo to, jog senovėj kožnas vyriškas
189  6|         paskui rubliais vadino. Be to, dar paskuojuose laikuose
190  6|        pinigais. Vadinos vieža nuo to, jog kaltininkas tenai kaip
191  6|          įtaręs ar iškernojęs, jei to sūde neparodė, tad pats,
192  6|       vadinamuose trobesiuose, dėl to, jog tame krašte saulė neilgai
193  6|           Svietas midų geriąs, nuo to regimai, jog ir miežius
194  6|            ne vien minavoti raštai to keleivio, bet ir pačioj
195  6|      pradyrė sau žemės lopelį, tas to sau ponu buvo ir turėjo
196  6|        kaip viršiau minavojau, nuo to, jog turėjo vyti neprietelius
197  6|    neprietelius gyniodamos, ar nuo to, jog vietoje gyveno ir nebklajojo
198  6|           kuopa nuo kopti.~    Nuo to, kaip sakiau, regima yra,
199  6|       antras žmonių gyvenimas. Ant to kalno buvęs dar skomis,
200  6|       vargais ir sopuliais. Būseną to Odino Lietuvoje ne vien
201  7|          ir nuo senųjų minima. Nuo to gali manyti kiekvienas,
202  7|           jis jotas keliauja." Nuo to retoj kalboj terasi tiek
203  7|         tautos, minėdami pirma ant to, kaip ir su kuo turi grumtis,
204  7|         totorių, paveikė, kurie po to neveikiai bedrįso Lietuvą
205  7|         kabavoti; vienok negal nuo to tarti, jog lietuviai, kalnėnai
206  7|            grioviu ir vidaus pusėj to griovio supylė sau aukštą
207  7|            ilgainiui paėjo; vidury to abažo karės įrankius, pabūkles
208  7|           pusės buvo anga, o visos to ketvirtainio sienos kaip
209  7|           viena anga tebuvo. Pusėj to kalno arba atkalnėj buvo
210  7|         kiti vėl rašo, jog būk dėl to buvę narsiais, jog tikėję
211  7|     atsakyti, jog lietuviai ne dėl to karėse narsavo, idant nevergautų
212  7|  dešimtininkus, taip vadinamus nuo to, jog dešimtį kareivių vedė
213  7|         negali vadintis, nei kitam to valsčiaus paduoti, noris
214  7|            vadino tuos kapus vardu to, kas tenai buvo palaidotas.~   
215  7|     pragyvenęs girios kerčioj, tas to lopelio sau ponu vadinos,
216  7|           kam jotam, negal aiškiai to šiandien raštuose rasti:
217  7|           namo grobiu nusluoguoti. To pirma lietuviai, kalnėnai
218  8|             pilių ir kraštų, o nuo to sekas, kaip didžiai plati
219  8|            medaus ir javų, daro iš to sau gėrimą. Javus savo kulią
220  8|         gintarai.~    Ant galo nuo to vien gal dar minėti, jog
221  8|      sueones), taip vadinamais nuo to, jog žiemą ir vasarą žuvimis
222  8|            reikia žinoti, jog pirm to, šeimyna lietuvių girionų,
223  8|          kokie raštai senovės mums to neminavoja, vienok regima
224  8|          gyventojus krikštytis ir, to dėjęsi, užgulė įtakas upių
225  8|    nuveikti ir pačią Rusnę užimti. To dėjęsi, atvejų atvejais
226  8|   krikštytis kardu suokti; jau dėl to paties buvo popiežiaus kareiviais,
227  8|        geležį žemaičiams pagonims. To dėjęsis, Honorijus popiežius
228  8|     neišvarytų jų laukan per jūrą, to dėjęsi, metuose 1300 užgynė
229  8| krikščionišką tikybą užlaikyti dėl to vien, idant patys lietuviai
230  8|          metą po medes ėmė možėti; to dar negana buvo, kirsdami
231  8|           pirkti negalėjo.~    Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo
232  8|    pasidavė į lenkų valdžią ir nuo to laiko, nepaslinkdami patys
233  8|          antturėti ir bičiulautis, to dėjęsi, dar metuose 1589
234  8|           žmogum bebuvo, nes vergu to, kurs lenkiškai kalbėjo;
235  8|        beįsteigti, nesgi storastos to vien norėjo ir steigė, kad
236  8|          Čia dėl patvirtinimo viso to viršiau išrašyto gana bus
237  8|   Padaugavys į žuvėdų valdžią. Nuo to laiko gyventojai jo, matydami
238  8|       Nerim, arba Vilija, sunerti; to dėjęsis, tas pats Vladislovas
239  8|       regimai vežti, nemindami ant to, jog tas įstatymas dėl jų
240  8|   didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai daugybei
241  8|      novijamos nuo storastų, o nuo to paties ir prekyba tenai
242  8|            veltui teisybės laukti. To dar negana buvo, kožnam
243  8|           pats žemę rauslioti, jei to neturėjo, tad reikėjo eiti
244  8|           jau nė raugo nebėra. Nuo to laiko medaunyčios ir gaspados
245  9|         pagal brangumą arba retumą to daikto, nesgi paskesniuose
246  9|         pinigai atsirado Lietuvoj, to dar negal aiškiai šiandien
247  9|     šmotelius vadino skatikais nuo to, jog juos skaitė, ne svėrė,
248  9|             arba balsės, arba žyme to jomylistos, kursai jį nuliedino,
249  9|         nebūtų. Išmaliavodinau dėl to vien, idant kožnas artojas,
250  9|            nuo žodžio skaityti dėl to, jog tuos pinigus reikėjo,
251  9|           Lietuvos raudonieji, nes to amžiaus yra žinomi, ir taip
252  9|         ūkės lig metų 1697, ir nuo to laiko, noris lenkai savo