Story

  1  1|           galvų plaukus į garbanas, o jų kailį sudeginusi į anglį,
  2  1|             įvairią nuo kitų kalbų, o aiškesnę ir skaistesnę už
  3  1|            skaitytojas dovanos man, o išmintingas žinovas ko reikiant
  4  3|            dėvėjo, žiemą įvirsčius, o vasarą išvirsčius; bet pervis
  5  3|       apaugusi, rytų pusėj Juodąja, o vakarų Žaliąja giria vadinamom,
  6  3|            viršiau minavotus tyrus, o iš tenai ilgainiui suvarė
  7  3|           kariaudama su rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti
  8  3|          germariai", rasi girionai, o aiškiau sakant, girios marės,
  9  3|             ilgomis ausimis dėvėja, o kojenomis arklenų ir jautenų
 10  3|             s, padėtą prie a, e, i, o, u, y, ištaria kaip mūsų
 11  3|            kaipo viršiau minavojau, o gyventojus to krašto vadino
 12  3|         kame Lietuvos tauta bengės, o krievių prasidėjo; juo į
 13  3|     Žemaičių jūrą Rusų mare vadino, o jos pajūrių gyventojus rusais,
 14  3|             vakarus Lietuvos tauta, o toliau prasidėjo lenkų arba
 15  3|           jūra prašaleičiai vadino, o gyventojus, apsukui gyvenančius,
 16  3|           ne livonų, arba lybiešių, o per tą ypatingai galėtų
 17  3|           viršiau minavotus raštus, o pats grįžtu prie tos dalies
 18  3|      vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos
 19  3|            ar rudens tvanai tevokė, o jei kurių tenai smarkūs
 20  3|             puvo, į žemę smegdamos, o viršuojės trešo, kita kitą
 21  3|             ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos gulinčio
 22  3|      eglynai it kanapynai niūksojo, o tarp jų kuokštai beržynų,
 23  3|             ūžiančių; dieną saulės, o naktį žvaigždės ir delčios
 24  3|     paukščių, žuvimis galėjo misti, o kelio nesant, upe ar upeliu
 25  3|            60, 70 metų Žemaičiuose, o nuo to galės manyti, kas
 26  3|        dreves; iš medaus darė midų, o vašką tankiai leido į svečią
 27  3|            vaškininkas - stigavoja, o įstatymai Lietuvos apie
 28  3|           ir žvėrių patys maitinos, o nuo speigų ir darganų jų
 29  3|       augino, žalius medžius laikė, o pasauses tiktai namų medžiagai
 30  3|     medžiagai ir padarynei tekirto, o sankritomis ir sausšakėmis
 31  3|          išpiauti, vienas aukščiau, o du žemiau per du rąstu,
 32  3|          pusės buvo mažosios durys, o šaly jų langelis nuo saulėtekio,
 33  3|          ugnies lėkdamos, neįkibtų, o ant tų mauknų viršaus -
 34  3|             ant kurių dieną sėdėjo, o naktį, kojas sudūrę, gulėjo.
 35  3|             buvo lėkiai antkabinti, o stogo sketeras spaliais
 36  3|            paliko mažosioms durims, o trečioji didžiosioms; rūmė
 37  3|         vadinos virenė, arba kuknė, o rūmė pas didžiąsias duris
 38  3|            į kuknę, antros į trobą, o trečiosios į priešininkę,
 39  3|     šalutinėj sienoj stiklo langus, o du trobos gale. Į saulėtekį
 40  3|         šalinėj sienoj vieną langą, o retai du, kurioje taip pat
 41  3|         šiaudų ar stembrų stogeliu, o žagas be stogo, nuokamieniai
 42  3|          trobesių, vadinos pusūkiu, o jei du trobesiu ar vieną
 43  3|            tankmes galėjo perlįsti, o grįžtant namus atsekti;
 44  3|          avys juodas vilnas turėjo, o nuo jų patys vaidinos juodsermėgiais,
 45  3|         narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno
 46  3|           sau dirbo, elgimesi godą, o ryžimesi atidę rodė, nesgi
 47  3|             išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas; skolos
 48  3|      varguose kantrybę ir stangybę, o dūmoje išmintį rodė: vilty
 49  3|              paskutinėj nenusiminė, o žadėtojo nenusigando, nelaimėj
 50  3|          reikalo jų džiaugsmu buvo, o pailsis po vargų linksmybe,
 51  3|            paklote, dangus apklote, o alkūnė ar akmuo pagalve
 52  3|            medžio skląstis jutryna, o žodis raštu buvo; nesgi
 53  3|             tevergauja, ne žmogus"; o tiems, kurie tarė jiems
 54  3|           dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžę piauna,
 55  3|    Marškinių antis segele užsegtas, o kaklas atdaras speiguotie
 56  3|           autais vyturo savo kojas, o motriškosios su žekėmis.
 57  3|       vietose senu įpročiu teįdaro, o sulą iš beržų ir klevų tebleidžia.~   
 58  3|             ūkės reikalais rūpinos, o motriškosios su namų darbais
 59  3|    tolimesnes prekiodami atlikdavo, o večieji bočiai, namie pasilikę,
 60  3|     nuotakos sau kraičius klodamos, o senosios butai drabužį tiekdamos,
 61  3|         varė plikį laukan iš kiemo, o viežlybumą namuose saugojo.
 62  3|           kūdikio į kapus nenuvesi, o su pyragu neparvadinsi".
 63  3|           motriškosios vyrais būti, o vyrai dar už vyrus didesniais
 64  3|          metų vyriškam pačią vesti, o motriškai už vyro tekėti
 65  3|           dėl pačiųdviejų nesveika, o dėl namų didelė nenauda
 66  3|         tiktai nuo savo darbų vyru, o mergaitė ūkės vilkėja vadinama
 67  3|            galėjo pats pasišildyti, o jos kraičiu plikį iš savo
 68  3|        prietelius į suvodbą kvietė, o jaunasis vėl nuo savo pusės
 69  3|     griežiant, jaunuomenė šokinėjo, o večieji užstalėj midų ar
 70  3|      keliavežys nušoko nuo kėdelės, o marti jam skersai pečių
 71  3|           ant suolo, midum vaišino, o mergaitės nuliūdusios, jos
 72  3|             degančia žvake stovėjo, o motinai per mažą grandelę
 73  3|          metė pinigą į midų ar alų, o motriškosios praeidamos
 74  3|             duoną padėjo ant stalo, o alų išgožė per slenkstį.
 75  3|        trobą, atrišo jaunajai akis, o jaunasis, visą tą laiką
 76  3|             lašinių paltimis kloti, o dabar šie to nieko nerandantys.
 77  3|        piršlio drabužiais apdarytą, o patį iš kalinyčios išleido.
 78  3|            kalboje tą tebstigavoja, o jų šašuolėtis tarp vargdienių
 79  3|             žodžio avelę ar raištį, o ši atkaliai jaunajam savo
 80  3|         kurs būt buvęs Žemaičiuose, o nebūt tenai įsigėręs ir
 81  3|           bei narsūs karėje žmonės, o namuose dori, malonūs ir
 82  3|          aslas kas dieną šlavinėjo, o kiemą ir laidarą nedėlioj
 83  3|              didžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs
 84  3|         pagrįžę pas save jas įkūrė, o rasi jau ir pirmiau jas
 85  3|          nuo to, jog vieni trūbijo, o kiti atlieptinai dainavo
 86  3|         vieni į tuos trimitus pūtę, o kiti dainavę atlieptinai,
 87  3|     Lietuvis išjoja į girią raitas, o parvažiuoja važiuotas".
 88  3|          tam bus gėda, kurs norėjo, o negalėjo, bet tam, kurs
 89  3|             Beržinė, į Niperį teka, o ta paskuojoji į Uksmę, arba
 90  3|          Gyventojai penkias dienas, o kartais ir šešias, dvare
 91  3|           arkliu aparia ir apakėja, o Kalne aria jaučiais, už
 92  3|     lydimuose.~    Dvi dali miežių, o trečiąją rugių sumaišo,
 93  3|         patį metą miežius tepiauna, o rugius po miežiais it žolę,
 94  3|            grūdas iš stiebo per 10, o kartais 8 nedėlias, pagal
 95  4|         tarė - šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba, ir tą čia
 96  4|          linksmesniu ir skudresniu, o be: saulės visa nuliūdusiu
 97  4|            atšilusi vaisių teduoda, o rasi Seimperiu, jog šeimyną,
 98  4|           dievali, nemušk žemaičio, o gudą kaip šunį rudą". Tą
 99  4|             Perūnas, arba Perkūnas, o kas kitas perkūnija, kaipogi
100  4|            arba įkūrė visą pasaulį, o perkūnija yra jo galybė,
101  4|      skanius valgius, saldų gėralą, o vasarą baltai apsidarę vaikštinėją,
102  4|        baltai apsidarę vaikštinėją, o kiti sveiki ir linksmi šokinėją,
103  4|         sveiki ir linksmi šokinėją, o žiemą tyliai plačiose lovose
104  4|     linksmybę, kaip sakiau, davusi, o nedorus pragare kankinusi.~   
105  4|         kaipo įsakymų paties dievo, o svietas, neišmanydamas ko,
106  4|        nusitvirtino savo įsitėpime, o regėdamas dar jų keršas
107  4|          jog nuo vieno turtus vogė, o kitam juos davė. Vadino
108  4|    išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti; nesgi samprotavo,
109  4|          patiems visados bus gerai, o svietui vargai paliks: kaipogi
110  4|           svetimus apsiėjimus girs, o namiškuosius peiks ir niekins,
111  4|          rusėjo, Rusne yra praminę, o patį kraštą Parusniu, gyventojus,
112  4|             nuo ąžuolo buvusi anga, o užpakalinėj rūsiai, kuriuose
113  4|             vidury, Trimpa kairėje, o Pikulis dešinėje šaly Perūno.
114  4|      Aukštis jos 45 kurpes turėjęs, o platumas 300 kurpių, pačių
115  4|            devynias kurpes aukščio, o 37 platumo ketvirtainy,
116  4|       laipta buvusi pavesta Vėžiui, o žemiausioji Ožragiui. Ant
117  4|            tą teisybę tebstigavoja, o raštai senovės patvirtina.~   
118  4|       šviesą duoda ir nesproginėja, o liepų žiedai yra visų geriausiomis
119  4|            egles raustę it kanapes, o girnų akmenis svaidę it
120  4|          juos išguldo, kiti kitaip, o tretieji dar kitaip, kožnas
121  4|           jį regėti, tuo didžiavos, o tas, kurs kraštą jo rūbų
122  4|          girios.~    Jis pats retai,o rasi ir niekados nedavė
123  4|         metuose 1410 nuo kryžeivių, o trečiąjį kartą m. 1659 nuo
124  4|            godą, orumą ir šventybę, o sviete baimę, nuogąstį ir
125  4|            ir įstatymų savo tautos, o paskui save tenai liepė
126  4|          turėjusios ir saugojusios, o jei kuri jį peržengė, tą,
127  4|         svietas parpuolė ant žemės, o šis, išvyturęs raudoną vėliavą,
128  4|             žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė.
129  4|            jog žmonėms piktą daręs, o svietas, regėdamas sau jo
130  5|              pasirodė it būt didis, o žodis leido it ledo esąs,
131  5|       paėmęs dėkavojo darbininkams, o vainiką pakabino ant gembės
132  5|             daržų, pievų negadinot, o nuo ugnies, geležies, marų,
133  5|      zedliaus, ant durų atsisukusi, o kairiąją koją pakėlusis
134  5|          aukščiau galvos iškėlusis, o dešinoje rankoj tauragę
135  5|           pusę zedliaus visi valgė, o kairiosios pusės plonius
136  5|     šventino pradėdami naujus metus o bengdami senuosius. Vadino
137  5|        trobos sieną vinį arba ragą, o žyniai į žinyčios sieną
138  5|          gaidį ir vištą, abu juodu, o į aslos vidurį naujosios
139  5|           asloj nebaštiką, raudojo, o sėdintieji pasieniais giedojo,
140  5| motriškosios lydėjo lig kiemo galo, o vyriškieji lig kapų visi
141  5|        tarną, pėdsekius ir sakalus, o vargdieniams - namų padargą,
142  5|             antram - antroji dalis, o trečiam - trečioji, pagal
143  5|           sudievu sakė numirėliams, o kaulus ir atlaikus valgių
144  6|        negalėtų ant svieto patekti, o ir gimęs be jos ilgainiui
145  6|             ką svietas turi daryti, o ko nedaryti, ir kaip su
146  6|          pagal juos žmonės elgtųsi, o kas pagal tuos įstatymus
147  6|          pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, arba
148  6|             kokiu buvo pirma buvęs, o kūrėjų kūrėjas paėmė vėl
149  6|   dvasiškais ir ūkiškais reikalais, o karvedys tuo, ko reikėjo
150  6|           it iš ūkės, vairo laukan, o paklusniosios ir veikliosios
151  6|           apgins ir teisybę atties, o mane tuo tarpu leiskit mano
152  6|             visas sunkybes kentėti, o tankiai dar nepaklusnų dėl
153  6|       veizėdamas į saulę ir delčią, o dabar išvydęs jų veidus.
154  6|            įstatymus svietui duoda, o šis jo klauso". ~    Tuo
155  6|           Tuo tarpu vakaras atėjęs, o dar nebuvusi visa atlikta;
156  6|            žiebai tvaskėti pradėję, o perkūnija ėmusi baisiai
157  6|            mažus kerštus tetaikina, o didžiuosius kūrėjų kūrėjui
158  6|          nugeižėjusį kumelės pieną, o svietas midų". Kitas raštininkas
159  6|           jei kas kam ką stigavojo, o, ištikus į tiesą, pats pasirodė
160  6|              tie davė jiems duonos, o jų arkliams avižų, kaipogi
161  6|             pagrąžino nugriebtajam, o kas kaltu pasirodė, tas
162  6|      paprakų, ir nieko neužslėpsiu, o jei ynos tiesos nepasakyčiau,
163  6|       tėviške tarp savęs po lygumo, o seseriai vienai ar kelioms
164  6|          turėjo tūkstantį sieksnių, o penkios verstos darė senų
165  6|            šniūrų darė vieną margą, o 30 margų vieną valaką.~   
166  6|            ir jiems žemės neužimtų, o glemždamies nuo žiauraus
167  6|        pačių apygardų po 500 joties o 10000 pėsčiųjų vyrų į karę
168  6|       kūrėjas taip viešpatavo ūkėj, o didysis kunigaikštis ją
169  6|             turėjo kožnas padūmoti, o paskui kalbėti; ketvirtąją
170  6|             reikalais ūkės rūpinos, o didysis kunigaikštis kare
171  6|         apie visus tautos reikalus, o ryžęsi patys ant ko norint,
172  6|        paskui galėtų namie rėdytis, o ant galo ilsėti gyvenime
173  6|          svetmoterius gyvus deginę, o jų pelenus ant skerskelių
174  7|             lig narių pirmųjų kojų, o lig kenklių pastarųjų, idant
175  7|          ragų arklio uodegą užkišo, o veidą savo dar mėlynėmis
176  7|             sustoję it ant pluostų, o raitieji, įrišę į arklių
177  7|        kurios regėdami nepaveiksią, o patys nebgalėdami skubiai
178  7|        tenai iš visų pusių suvedus, o ilgainiui patiems į aiškią
179  7|    neišžengiamos girios jų pilimis, o pačių narsybė ir kantrybė
180  7|          lygioj vietoj, nuo dviejų, o kartais nuo trijų pusių
181  7|    neprieinamosios pusės buvo anga, o visos to ketvirtainio sienos
182  7|   neprietelių svaidė it krušą bėrė, o vylyčias iš seidokų it sniegą
183  7|         užvertė paskui ir griovius, o patys, įsimovę į geležinius
184  7|     apykartos, pamatę naktį gaisrą, o dieną dūmus, skubėtų raiti
185  7|           Kauno pilį nuo meldžionų, o Jurša 1434 metuose Lucko
186  7|       Padaugavio girias išdanginti, o namus tuščius sudeginti.
187  7|       Palangos girių, per Klaipėdą, o Algirdas su antra tiek iš
188  7|           ir godingais tarp savųjų, o garsiais ir nuogąsčiais
189  7|           meldžionimis, 4000 joties o 40000 pėsčiųjų galėjo pastatyti
190  7|           pagal įstatymus kariauti, o kam jotam, negal aiškiai
191  7|            nesgi turtingasis jotas, o neturtingasis pėsčias turėjo
192  7|      ginklais rendėtiniai brūkliai, o raitųjų kestės, taurų ragais
193  7|      akmenaičius iš savo svilksnių, o jotis - vylyčias iš savo
194  7|       patiems buvo kyriejų vietoje, o arkliams - gūnių. Ant tokio
195  7|          viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai,
196  7|       laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka.
197  7|   neprieteliaus laukė jo antpuolio, o būdama nuo jo antgulta,
198  8|              upių, pilių ir kraštų, o nuo to sekas, kaip didžiai
199  8|   praėjusiojo amžiaus aiškiai rodo, o palaikai jos kalbos tuose
200  8|       tikruoju tos žemės gyventoju, o kiti visi esantys šaldros
201  8|    sveikieji sau gašumą ir gražinį, o ligoniai sveikatą gintaruose
202  8|          Nerono ciesoriaus pinigai, o kapuose Valakų žemėje -
203  8|             ir kitoms rytų tautoms, o lig tų upių leido žemaičiai
204  8|             leido tenai savo javus, o nuo jų gavo geležį, varį,
205  8|    pardavoję savo prekę svetimiems, o pirkinėję svetimąją tenai
206  8|    pardavojo juos kitiems į vergus, o patys už tas savo prekes
207  8|          užvis Nevėžis Žemaičiuose, o Emba Letgaliuose, noris
208  8|             buvo pagonis krikštyti, o nenorinčius krikštytis kardu
209  8|       pirktų, beje, geležį, druską, o savo daiktus tiems gi vokiečiams
210  8|          žambių sukalę į ragotines, o laukus savo arė medžio noragais,
211  8|      Lietuvis į medę raitas išjoja, o tenai ratus sau padirbęs,
212  8|     Vilniuje dvejas klėtkas turėjo, o trečiąsias metuose 1320
213  8|            Anglų ir Olanderių žemę, o nuo tenai gabeno sau skaninius
214  8|         viršiau regėjom, vakaruose, o platburnius, arba totorius,
215  8|       naujus naudingesnius ginklus, o senuosius, kaipo nepatogius,
216  8|           sau naujų ginklų netiekė, o senieji nedėvimi surūdėjo.
217  8|        valgis ir gėrimas nebskanus, o drabužis nepadorus bebuvo,
218  8|             ir girą šeimyna begėrė, o vergai jų putrą besrėbė.
219  8|        ketėdami iš trobos neišeiti, o idant prikimštas jų skilvis
220  8|           ir lauko žmogui paliktas, o meškena, taurena ar briedena
221  8|     prašaleičiai veizėdami vypsojo, o pačių žmonės antžvelgę mielių
222  8|            išmintis ir dorybė ūkėj, o kantrybė ir narsybė karėj
223  8|         ginklą pasavimo platburnių, o savo narsybę ir kantrybę
224  8|         išlepusiems pinigų reikėjo, o jų niekur negalėjo gauti,
225  8|          nuo visų pusių į savo ūkę, o į girių vietą ne vien neįkūrė
226  8|             dar krikščionys vertės, o žydams nevalna buvo pirkinėti
227  8|  didžturčiai pasidarė gaspadoriais, o jų gyventojai nudriskusia
228  8|        apgulta, viso reikalaujanti, o nieko savo namuose neturinti.
229  8|   vartavodamos, pigiai juos pirkti, o brangiai parduoti. Tuo tarpu
230  8|             prekę į vokiečių pilis, o į savo pilis liepė ją krauti,
231  8|            gaišo kas dieną didžiau, o pilys iro, būdamos tuščios,
232  8|             paskui anglai išgriovė, o likusįjį svietą išvedė į
233  8|             novijamos nuo storastų, o nuo to paties ir prekyba
234  8|            akylumas būtinai užgeso, o pačios pilys į sodas pavirto.~   
235  9|         kurių gyventojus išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu.
236  9|         svaidęsi, žuvėdai paveikti, o žemaičiai atsiturėti norėdami;
237  9|         kaimą, trobesius sudeginęs, o svietą išmušęs.~    Įsimetus
238  9|        vadino marka, gudai grivina, o lietuviai graižiu, nuo žodžio
239  9|       sugraižė į penkis graižinius, o dvi kapi turinčius, kožnas
240  9|        iškapotas, ne kaip Lietuvos, o rasi ir sidabras ne taip
241  9|            darbas lig susmulkinant, o rasi tuose skatikuose buvo
242  9|            vadinos siauruoju lykiu, o tas, kuriuo lykavo į kapą