Story

1  4|    pramanė, jog kokios tenai dvasios galinčios į tuos gyvus ir
2  4|      pikto, pagal tą, kokios dvasios tenai pasitiko, piktos ar
3  4|    vadinamų, kuriuose piktos dvasios jau lobius, arba skarbus,
4  4|       sau koją įkirtęs ir be dvasios ant žemės pakritęs. Svietas,
5  4| pūtimo, kurie antpūtimu savo dvasios opas ir luošumus gydę. Žeisčionys,
6  5|  tais žodžiais: "Prabočykit, dvasios mirusiųjų". Vėl patylėjęs
7  5|     puses ir sakė: "Nebėr nė dvasios". Paskui gaspadinė, surinkusi
8  8|     lepumuose, nebturėjo nei dvasios tamprybės, nei aitros liuosybės,
9  8| išdilusi, kūno geiduliai, ne dvasios tamprybė, rėdė jų darbus;