Story

  1  1|           paties aukščio turintys, iš jūros iškilo. Niekas to
  2  1|          yra atvarę Lietuvos tautą iš tolimų rytų į šios dienos
  3  3|      vadinamoj, regis, nuo to, jog iš Uksinės marės artinantiems
  4  3|       tauta, gudais vadinama, varu iš Azijos išvaryta ar šių turtų
  5  3|       tenai kitos tautos, taip pat iš Azijos, nuožmesnės už pirmąją,
  6  3|          arba platburniai, išgrūdo iš Uksinių pamarių tuos getus
  7  3|         viršiau minavotus tyrus, o iš tenai ilgainiui suvarė į
  8  3|        kalnai, Arkiniais vadinami, iš kurių didelės upės į šiaurę
  9  3|         esantys". Tankiai per pusę iš lietuviško žodžio, per pusę
 10  3|        lietuviško žodžio, per pusę iš teutoniško sudėtais; ir
 11  3|           paskiau tą kraštą vardu, iš dviejų žodžių sudėtu, iš
 12  3|           iš dviejų žodžių sudėtu, iš žemaitiško ir teutoniško,
 13  3|       teutoniško, ir taip Samland, iš žodžių žem ir land, tai
 14  3|           Ritland, taip pat vardu, iš lietuviško rytai ir teutoniško
 15  3|          arba Austurland, taip pat iš lietuviško žodžio ausra,
 16  3|         tekėjo. Tie žodžiai sudėti iš dviejų kalbų nuo to rados:
 17  3|          pagrįžę sekmajame amžiuje iš Rymo ir Valakų žemės, plačiai
 18  3|     pajūriuose juo į rytus gyveno, iš kur ir patys kitą kartą
 19  3| raštininkai vadino vardu, taip pat iš dviejų žodžių sudėtu: vieno
 20  3|          antro teutoniško, tai yra iš lietuviško kurti ir teutoniško
 21  3|        upei Gaujai vadino latviais iš pagadinto vardo latuviai,
 22  3|         prie kurios galėjo lengvai iš jūros prisiartinti ir savo
 23  3|          žodžio lipti, jog lengvai iš jūros galėjo į kraštą išlipti.
 24  3|        vilkus ar meškas nuo bandos iš laidaro ar, vaikais dar
 25  3|            medų ir vašką į dreves; iš medaus darė midų, o vašką
 26  3|           siaustės; tų negavę, tad iš liepos lunkų demblius drabužiui
 27  3|   drabužiui audė, jau avalus vyžo, iš mauknų palagus, pūnes ir
 28  3|       vytimis siūlojo ir raišiojo. Iš tų pačių lunkų vijo taip
 29  3|            daugioj vietoj tebdaro. Iš tošių, žievių, šaknų ir
 30  3|          virbgalių vietoje dėvėjo. Iš beržų ir klevų sulą leido,
 31  3|       nesgi geležies dar nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei
 32  3|       Regėdami senieji tokią naudą iš tų girių didžiai jas gerbė
 33  3|        taupė ir už šventas turėjo, iš kurių be žinios girių kunigo
 34  3|            ir kitą įurštą vandenį, iš kurios duobės tekėjo pro
 35  3|        buvo, kaip didžiosios, vedė iš namo į tvartą, arba kūtę,
 36  3|            vadino, kursai pradžioj iš virbų nutvertas buvo, vienas
 37  3|        speiguotie drungnu vandeniu iš namo geldose girdė. Už tos
 38  3|          klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų,
 39  3|        patraukti, kursai, iškeltas iš viralo, lašėjo tenai iki
 40  3|        šaukštai, taurės, tauragės, iš kurių gėrė, buvo sudėti.
 41  3|         tenai ant stelingio laikė. Iš tos pačios pusės, iš kurios
 42  3|        laikė. Iš tos pačios pusės, iš kurios į tarpikį buvo durys,
 43  3|            ir laikė žiemai pašarą, iš kurios, pagal tą, kaip reikėjo,
 44  3|           kuriame galvijai, parėję iš ganyklos, ilsėjo.~    Trečiasis
 45  3|         buvo kakalys, arba pečius, iš kuknės kuriamas, prie to
 46  3|            kuknę išvestas, kartais iš drobės it pelnė, už staibio
 47  3|          po skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių ugnį
 48  3|         nuo skylės pakabintą kelnę iš palubio ant ugnies, idant
 49  3|       vakarojant. Jei kaminas buvo iš molio į kuknę per sieną
 50  3|         uolektį rąste išpiautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas;
 51  3|          tenai gi duonkepis pečius iš vidaus yra kuriamas, kuriame
 52  3|            kuriame ubladės nebuvo, iš to pečiaus dūmai rūko į
 53  3|        trobose sienos lig palangių iš vidaus ir lauko, taip pat
 54  3|        vyriškieji ir motriškosios, iš lauko ir medės parėję, galvas
 55  3|     kurioje taip pat buvo kakalys, iš kuknės kuriamas, ta perdalyta
 56  3|   vadinamas, kuriame javus sausus, iš duobos išimdamies, ant kluono
 57  3|         Tarapato vyskupui, kad jis iš savo valsčių juos šelptų.
 58  3|          nuo karščio, mukęs laukan iš pirties, šaukdamas tuos
 59  3|           ant kurių javus ir šieną iš pievų vežė bei į kelią keliavo,
 60  3|        taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo, nuo kurių
 61  3|          nesgi šiandien dar sako: "Iš baimės mirusiam bezdalai
 62  3|           tad kiti tuojau tyčiojas iš jo ir juokias, tardami: "
 63  3|      žodžio keliauti, kurį drabužį iš namų eidamos kur toli tesiėmė;
 64  3|       srėbė, su duona pasikąsdami, iš maldų ar raugtinių ir kitų
 65  3|          lietuvėliai batvinėliai - iš apmaudo, jog niekados negalėjo
 66  3|            ar klevinę sulą ir girą iš kaušų ir ragų paauksytų,
 67  3|     taurele tebvadina. Alų ir midų iš liepinio medaus darė savotiškai,
 68  3|            įpročiu teįdaro, o sulą iš beržų ir klevų tebleidžia.~   
 69  3|           staktas, palanges, duris iš vidaus ir lauko, kaip sakiau,
 70  3|     motriškosios varė plikį laukan iš kiemo, o viežlybumą namuose
 71  3|       drabužį butai tiekė ir plikį iš namų varė, tuo tarpu nuotakos
 72  3|   pasišildyti, o jos kraičiu plikį iš savo butos išvaryti, nesgi
 73  3|           kurie liepė savo vaikams iš mažų dienų sau dirbti, ne
 74  3|         tuo kartu teišleido vaikus iš namų, kad jau suvisu buvo
 75  3|          kurią gėrynę šiandien dar iš gudiško žodžio vesele (linksmybe)
 76  3|       ratuose sėdinčiai, atsigerti iš kaušo midaus, rodydamas
 77  3|      kunigas, prie kožnų durų bėrė iš saujos grūdus ant jaunosios
 78  3|        drabužiais apdarytą, o patį iš kalinyčios išleido. Pasėkėjai
 79  3|      perskaitę akivaizdoj dekretą, iš apmaudo, nerasdami namuose
 80  3|         Tuos gėrimus davė svečiams iš ragų gerti, nuo ko sakoma
 81  3|        raginti, beje, liepti jiems iš rago gerti; vyriškieji tankiau
 82  3|            vyriškieji tankiau gėrė iš kaušų, taip vadinamų paauksytų
 83  3|         karėj nuveiktųjų. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkininkai,
 84  3|    pyragais tebvadina nuo to, jog, iš ragų gerdami, pūrų duona
 85  3|            troboje staktas ne vien iš vidaus, bet ir iš lauko
 86  3|          ne vien iš vidaus, bet ir iš lauko mazgojo, ką šiandien
 87  3|    mažtiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, po sniegus
 88  3|    minavoti vaistai nemačijo, tad, iš šventos ugnies išsėmę, raudonas
 89  3|           jų linksmybės buvo ilgi, iš trijų skilų sudėti apvalūs
 90  3|      kuriuos vadino trimitais, jog iš trijų dalių buvo sudėti;
 91  3|    vamzdžiais vamzdijo jaunuomenė, iš mauknos karklų ar blendies
 92  3|          geležies žambių noragams, iš medžio juos dirbo; todėl
 93  3|          Luoba, rašto nemokėdamas, iš akmenėlių, paupiais surankiotų,
 94  3|           Diduomenė vietoje stiklų iš ragų, tauragėmis vadinamų,
 95  3|          geležies rinkių, tekinius iš vieno medžio išlenkia, kurių
 96  3|      arklys negali jų išbristi, ir iš vieno grūdo 30 ir daugiau
 97  3|       aruodus supilami, jog grūdas iš stiebo per 10, o kartais
 98  4|          sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, nesgi pirma dumpys,
 99  4|     pasaulio vietoje viešpatavusi, iš kurios jis savo šilima ilgainiui
100  4|      vaistą turima, kurią šiandien iš gudiškumo devynmace vadina.
101  4|          lietuviai, atsidangindami iš tolimų rytų į šios dienos
102  4|          atėjus, galėjusios išeiti iš to kūno ir apsireikšti gentims
103  4|      begalima buvusi jį numaldyti. Iš svieto rūpesnių, vargų ir
104  4| žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios savo karšaties,
105  4|       didžios savo karšaties, rasi iš parėdymo pačių kunigų. Darė
106  4|        metuose, kaip sakiau, 1250, iš pamato išvertė.~    Trečioji,
107  4|          stabas, kurį buvo parnešę iš Palangos šventosios girios.
108  4|     sukrautuvė ir pavietis buvusiu iš plytų. Čia priešaky tos
109  4|         paveikslai dangaus ženklų, iš vaško padirbti, beje, Levo,
110  4|        rūmų buvęs apvalus bokštas, iš kurio kunigai saulės taką
111  4|            Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog Gereimantas,
112  4|            šiai dienai daug žmonių iš namo savo išeiti į tolimą
113  4|   lietuviškų mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio trobelę padirbęs.
114  4|     geriausiomis bičių ganyklomis, iš kurių visų gerąjį medų ir
115  4|          medžiagą ir namų padarynę iš jų sau tiekė, iš tošių ir
116  4|          padarynę iš jų sau tiekė, iš tošių ir mauknų jau stotkus
117  4|            pat ant to, jog tą darė iš didžio gaspadoravimo, ne
118  4|           didžio gaspadoravimo, ne iš šventybės; nesgi kas neregi,
119  4|          gaspadorius varytų laukan iš savo namų tokį keleivį,
120  4|        juos vaišino, kaip šiandien iš gūdiškumo yra sakoma, apieras
121  4|          vieškelį vesti ar žvizdrą iš tokių kapų į kelią pilti,
122  4|          ir naktį nepaleido ginklo iš rankų, todėl, norėdami ir
123  4|     pergalviai ir piktadėjai tvino iš Teutonijos į Žemaičius,
124  4|     žavėtininkų, zokaninkų apdare, iš viso pasaulio rasi tenai
125  4|     aiškiai rodo kunigas Jeronimas iš Prahos, kurį Vytautas, didysis
126  4|           žemaičių krikštyti; tas, iš Lietuvos pagrįžęs į Bazelio
127  4|            pradrįsęs ir, norėdamas iš peties užsiausti su kirviu
128  4|       įdavęs kelio raštą ir liepęs iš Žemaičių spūdinti laukan,
129  4|     aukaudami arba puotose gerdami iš ragų gėrimą laimino ir svietui
130  4|          ūkiantis ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant ar
131  4|        todėl šis, jam dėkavodamas, iš džiaugsmo pats su šeimyna
132  5|         pasipuošusios išėjo anksti iš kiemo į girią rytų linkan,
133  5|          išgūžęs kutino, dirbo jam iš jaunų berželių šėtrus, po
134  5|             Nubengę nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstę galvą
135  5|         dainuojamų, surinktų, rasi iš jų aiškiau galėtų išsijautoti
136  5|           išbėrė aukštyn vienkartu iš skraisto plonius. Tada kritusiuosius
137  5|   motriškosios tuojau parodė lėlę, iš medžio išdrožtą, kurią vyriškieji
138  5|       vyriškį ir motriškę, ir kurs iš kukulių berietėdamas apvirto
139  5|          ir tenai išrausę pirkšnių iš šventos ugnies, davė ligoniui
140  5|           jog tas ir tas pasirinko iš šio svieto, idant susirinktų
141  5|         Žemaičiuose sakė nebaštiką iš namų išnešant, bet ilgainiui
142  5|           užgynė. Išnešę nabaštiką iš trobos, įdėjo į ratus, kurį
143  5|           visų tų, kurie pasirinko iš tų namų! Eikšenkit ant šio
144  5|      gaspadinė, surinkusi valgius, iš taurių ir kaušų sukošė į
145  5|  audrosiant, tas paukštis, atlėkęs iš girios į kiemą, kabinėdamos
146  6|             tingines ir rambiąsias iš aulio, it iš ūkės, vairo
147  6|            rambiąsias iš aulio, it iš ūkės, vairo laukan, o paklusniosios
148  6|       prigėrę tyčiojęsi ir juokęsi iš vargstančių. Toksai jų elgimos
149  6|          antpuolęs juos ir išvaręs iš pilių, kaipo savo žudytojus,
150  6|          sako: "Lig šiol dar negal iš galvos lietuviams to iškulti,
151  6|           sau ponų patys pasavino, iš kurių gruntų paskui kėlės
152  6|     karšinčiais savo tėvų ir nieko iš tėviškės negavo, tiktai
153  6|     vyresnieji sūnai buvo išrėdyti iš namų viršiau minavotu pragumu,
154  6|      padėta, mažasis brolis turėjo iš trečiosios dalies savo tėviškės
155  6|        kelioms turėjo duoti pasogą iš trečiosios dalies visos
156  6|          kėlusis, žemaičiai galėjo iš tų pačių apygardų po 500
157  6|     pėsčiųjų vyrų į karę išleisti, iš kurių šiandien ne vien 500
158  7|            karės padargą, grįžtant iš karės, pydė grobį, nuo neprietelių
159  7|          apvali, jau ištašyta, jau iš žilvičių nupinta. Pirma
160  7|        pėstieji strypus ar akmenis iš svilksnių. Nesgi didžiai
161  7|            lenkai lig šiai dienai, iš lietuvių tyčiodamies, sako "
162  7|           lietuvėliai batvinėliai, iš apmaudo, jog, lietuvį karėj
163  7|     priešaky šmaižės, kiti, staiga iš užpakalio antpuolę, vienus
164  7|        kentėti, saugodamies, idant iš kurios norint pusės it žiebai
165  7|        grumdamies su meldžionimis, iš viso pasaulio nuo popiežiaus
166  7|           bepaskysti, tuojau tvėrė iš rogių tašką abejoj šaly
167  7|       didžią daugybę imtinių tenai iš visų pusių suvedus, o ilgainiui
168  7|           ir pačius išmušė. Lenkai iš džiaugsmo tos pergalės toje
169  7|    žemaičius metuose 1200 antpuolę iš Rygos meldžionų vokiečiai
170  7|           ketvirtainio sienos kaip iš lauko, taip ir iš vidaus
171  7|      sienos kaip iš lauko, taip ir iš vidaus giliu grioviu apkastos,
172  7|       gyniotojai stoję akmenaičius iš svilksnių ant neprietelių
173  7|          it krušą bėrė, o vylyčias iš seidokų it sniegą drėbė.~   
174  7|           pilyse išsiturėti, nesgi iš taranų laidydami neprieteliai
175  7|      neprietelius niekur nebgalėjo iš savo pilies beišeiti. Griovė
176  7|        idant neprietelius nedrįstų iš savo pilies jų antpuldinėti.
177  7|         stovėdami, kareiviai laidė iš svilksnių akmenaičius ar
178  7|            akmenaičius ar vylyčias iš seidokų ar strypais mušė
179  7|           pilin, liepė savo vyrams iš pilies išeiti ir lauke su
180  7|           motriškųjų išplėšė jiems iš nagų. Nereikia taip pat
181  7|            kubilėlį su drabužiais, iš namų į neišžengiamas girias
182  7|         tūkstančių joties išpuolęs iš Palangos girių, per Klaipėdą,
183  7|           o Algirdas su antra tiek iš Žaliosios girios per Įstrupį
184  7|         užmušę, galvas nupiovė ir, iš jų kaukolių padirbę sau
185  7|       gėrynėse linksmindamies gėrė iš jų minavonei savo narsybės,
186  7|      kareivių vedė, kuriuos paskui iš teutoniškumo ratmistrais
187  7|            karvedį turėjo pagrobti iš nagų neprietelių ir, gimtoje
188  7|         nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė. Atlikusysis
189  7|          ponais, arba žemlionimis, iš gudiškumo bajorais pagal
190  7|      nutiko ir tas, jog žemlionys, iš kelių sričių susitraukę,
191  7|           Kariauna jų buvo sukelta iš raitųjų ir pėsčiųjų, tie
192  7|      kalavijai, kardai ir kirviai, iš akmens dirbti, turėjo taip
193  7|          pailguotinai apvalūs, jau iš žilvičių nupinti, jau iš
194  7|           iš žilvičių nupinti, jau iš lentos ištašyti. Lietuviai,
195  7|           laidė ant jų akmenaičius iš savo svilksnių, o jotis -
196  7|      svilksnių, o jotis - vylyčias iš savo seidokų, arba temptinių,
197  7|            kertamus, ir svilksnis, iš kurių akmenaičius svaidė.~   
198  7|     neprieteliaus siūčių dangstės. Iš seidokų laidė vylyčias užtručytas,
199  7|         dėvėjo balnus, tad būtinai iš vieno medžio dirbtus, be
200  7|          įvilioti ir tenai, staiga iš nežinių antpuolę, sumurdyti
201  8|         šiaurės valdymieras, buvęs iš Žemaičių kilimo ir savo
202  8|      pajūris, per 150 mylių ilgas, iš jūros vilnimis išgraužtas,
203  8|      turintys medaus ir javų, daro iš to sau gėrimą. Javus savo
204  8|          lepumą, išsiuntė tyčiomis iš Rymo savo vytį į Žemaičių
205  8|       ligoniai sveikatą gintaruose iš Žemaičių gabeno: kaipogi
206  8|            kelias, kuriuo gintarai iš Žemaičių ėjo į Rymą, yra
207  8|           jog marsilionys prekiojo iš Žemaičių žemės gautais gintarais,
208  8|            tame amžiuje antsigrūdo iš Azijos tauta, jau gudais,
209  8|  Pomeranija, arba Pamariu, vadina, iš kurio, reikia žinoti, jog
210  8|             taip, jog, pargrįždami iš Rymo po kruvinų kovų su
211  8|            pilia, nesgi žinoma yra iš raštų, jog tenai trys šimtai
212  8|      Kaspinę jūrą einančios prekės iš šiaurės, beje, kailiai sabalų,
213  8|      kaipogi tuo pačiu laiku atėję iš Teutonijos vokiečiai į Daugavos
214  8|            savo galia, patelkė sau iš Teutonijos karės brostvininkus
215  8|         buvo tų prekių, kurios ėjo iš Mugapilio į lenkus ir tolimesnes
216  8|            tenai parvestieji žydai iš Lenkų į nevalę.~    Prekyba
217  8|            Kijevą, išvarė totorius iš vienų ir antrų Podolijų,
218  8|             Druską pačią lietuviai iš Kimerijos sau ėmė.~    Pačiuose
219  8|    vokiečiai važiuoti žiemos laiku iš Karaliaučiaus, Rygos ir
220  8|            gautąją per Uksinę jūrą iš Azijos į Lenkus ir tolimesnius
221  8|      druskos, ėmė ją, kaip sakiau, iš Uksinių pajūrių.~    Ilgainiui
222  8|        10000 kapų Lietuvos grašių. Iš pačios Lucko vaškinyčios
223  8|       Lygia dalia dar metuose 1506 iš Balostekės vaškinyčios išleido
224  8|         apsiavė, it tarsi ketėdami iš trobos neišeiti, o idant
225  8|           ne vien laivams medžiagą iš Lietuvos pirkti, bet ir
226  8|       medes skinti, per tą išbaidė iš savo girių brangius brangesnius
227  8|            galėtų čia pat gauti ir iš svetimų kraštų nereiktų
228  8|      pirkti ir per tą savo pinigus iš namų svetimiems atduoti.
229  8|            antturėjo. Nesgi žydai, iš Lenkų atėję į Lietuvą, noris
230  8|           vadinamą, kurį lietuviai iš apmaudo baudžiava pramanė;
231  8|       sakiau, metuose 1620 pradėjo iš šiaurės per jūrą į Žemaičius
232  8|            gyventojai jo, matydami iš lietuvių nieko lietos nesant,
233  8|         galo nuo tų pačių vokiečių iš Žemaičių pajūrių pirkti
234  8|          draugybą. Tuo pačiu laiku iš Kauno dar išleido už rubežiaus
235  8|           toj gadynėj jau bajorais iš gudiškumo, neb žemlionimis,
236  8|      atversti, kurie nebsitverdami iš Lietuvos išsidangino; ir
237  9|        taip pat, ištraukus pinigus iš kokio krašto, prekyba apsistoja,
238  9|            lėbauti, kad kas norint iš apmaudo nenublokštų; bet,
239  9|          sodoj įdėję jį į šiekštą, iš kurio ne vien Figilis išsiliuosavęs,
240  9|            jo kuržemiai neišvarytų iš vyskupijos, sutaręs būk